Dvidešimtus metus scenoje skaičiuojantis ex-Atika lyderis Darius Žvirblis debiutuoja kaip solo atlikėjas. Į EP „Pudelis už Borto“, arba, kaip pats sako, blogiausių savo kūrinių albumą, sudėjo atikišką nostalgijos skambesį, ironišką tekstų rinkinį ir netikėtus dainuojamosios poezijos posūkius. Ką tik pasirodęs šešių dainų leidinys – duoklė naujų kūrinių išsiilgusiems Atikos fanams bei užuomina į tai, kokiu kūrybos keliu dabar traukia Darius Žvirblis.
Negalime neatsiminti gausybės dainuojamosios poezijos, bardų, roko/krikščioniško roko festivalių ir konkursų, kuriuose Atika šlavė apdovanojimus ir įvertinimus. O klasika tapę kūriniai „Tu Esi (Ir Šito Gana)“ ar „Tebūnie kas buvo“ – taip pat geras priminimas, koks perspektyvus yra naujasis Dariaus Žvirblio solo projektas. Klausome (ne tokių jau) blogų dainų albumo ir klausiam Dariaus, kodėl gi tą Pudelį išmesti už borto.
Kodėl iširo Atika? Tikriausiai dažnai išgirsti šį klausimą, bet pasidomėsiu šio interviu kontekstui ir aš.
Atika iširo visų pirma dėl žemiškų priežasčių – išvykau gyventi į kitą Lietuvos kampelį, todėl repetuoti ir muzikuoti drauge tapo nebeįmanoma. Be to, jau kurį laiką skyrėsi Atikos narių muzikiniai skoniai, todėl mano išvykimas tik paspartino neišvengiamą proceso baigtį.
Atika buvo žinoma kaip grupė kilusi iš pajūrio. Kur dabar repetuoja ir būna atlikėjas Darius Žvirblis?
Darius Žvirblis – depresijos apimtas snobas, būriu atkeliavęs į Vilnių.
Vietoj Atikos bendrakeleivių dabar koncertuoji solo arba su Kalnų Ereliais. Gal gali pristatyti šią naujai susibūrusią grupę?
Naujai susibūrusi grupė jau spėjo pakeisti ir pavadinimą. Nuo šiol ši grupė vadinsis Kelių Ereliais. Taigi, leiskite pristatyti Darių Žvirblį ir Kelių Erelius: Kostas Radlinskas – boso gitaristas ir neformalus grupės lyderis, muzikavęs grupėje Airija, Kasparas Ramonas – Ukmergės roko legenda, ašis, apie kurį sukasi Ukmergė, grojanti mušamaisiais, Ana Polukord – jauna, žavi gitaristė, nepaprastai talentinga ir temperamentinga.
Kodėl pudelis atsidūrė už borto?
Atsitiktinai. Nebuvo planuotas. Todėl teko juo atsikratyti.
Po to, kai 2013-aisiais dar su Atika išleidote „Dešimt metų vienatvės“, „Pudelis už Borto“ – pirmasis tavo releas’as. Kodėl net dvejus metus brandinai šešių kūrinių EP?
Šis albumas gimė atsitiktinai. Neplanavau jo. Svajojau kada nors įrašyti blogiausių savo kūrinių albumą. Pasitaikė proga, susidarė palankios tam sąlygos. Atrinkau pačias prasčiausias dainas ir jas įrašiau. Nuo šito albumo ir norėčiau būti pradėtas iš naujo.
Kuri daina šiame EP – tavo paties mėgstamiausia?
„Depresijos Apimti Snobai Būriais Traukia Į Vilnių“. Manau, kad parašiau epochinį kūrinį. Apie mus. Beveik visus. Ambicingus ir daug žadančius.
Jau įvyko pirmieji išankstiniai naujojo EP pristatymo koncertai. Kaip žmonės sutinka naujuosius kūrinius?
Pagarbiai tylėdami. Tai daug žadantis ženklas.
Ar esi sugrojęs koncertą be „Tu Esi (Ir Šito Gana)“?
Esu. Rizika pasiteisino. Išėjusių iš koncerto anksčiau laiko lyg ir nebuvo. Arba aš pasimečiau, kad jų nematau.
Ar ši daina, kaip žinomiausias Jūsų kūrinys, paties nebaugina, kad nieko populiaresnio gali nepavykti sukurti? Dažnai menininkai ir muzikai, sukūrę kažką išpopuliarėjusio, vėliau turi tokią baimę…
Baugina tai, kad būtent jis tapo populiariausias. Vadinasi tarp to, ką įsivaizduoju darąs ir to, kaip suvokiama ką aš darau yra gilus plyšys. Bijau į jį įkristi.
Internete:
Komentarai