Tarptautinis Kauno kino festivalis – kasmetinė šventė kino gurmanams, kauniečiams ir ne mainstream‘inės kultūros gerbėjams. Nuo 2007-ųjų veikiantis festivalis suka geras ir patikrintas juostas, kituose tarptautiniuose kino festivaliuose įvertintus ir pripažintus kūrinius. 2015-ųjų Kauno kino festivalis toks buvo ir šiemet – filmų ciklą atidarė simboline „Žaliųjų muškietininkų“ premjera, pasiūlė platų gurmanišką „meniu“, o torto vyšnaites gausiai barstė kone kasdien.
2015-aisiais Tarptautinis Kauno kino festivalis liko atidus žmogiškosioms problemoms, filmais kviesdamas apmąstyti ne tik kinematografijos ir meno užkaborius bet ir sunkias, kartais nemalonias socialines temas. Šiais metais mūsų dėmesį labiausiai patraukę festivalio filmai: dokumentinė juosta „Žalieji muškietininkai“, jautrusis „Adelės gyvenimas“, pusiau dokumentinis filmas „Susitikimas“, savianalitinis „Žiemos miegas“ ir „Lorės“ drama.
Pradedant nuo pirmojo, festivalį atidariusio „Žaliųjų muškietininkų“ maišto, galima drąsiai teigti, kad jis buvo ir vienas įtaigiausių bei svarbiausių festivaliui filmų. Ar bent simboliškai reikšmingiausių – jame kalbama tiek apie Kauno istoriją, tiek apie intelektualinį sovietmečio pabaigos Kauno elitą. Kuris, beje, susirinko ir į „Žaliųjų muškietininkų“ premjerą Kauno kino festivalio atidaryme.
Reikšmingesnius festivalio filmus pristatė ar po filmų diskusijas vedė tokie kino mąstytojai kaip prof. Leonidas Donskis, Gabrielė Labanauskaitė, kino tyrinėtoja dr. Natalija Arlauskaitė, dr. Mantas Kvedaravičius. Savo filmo „Žalieji muškietininkai“ premjeroje dalyvavo ir jo režisierius Jonas Öhman, filmą „Debesų avys“ pristatė režisierius Gvidas Kovėra. Kiekvieno lektoriaus mintys atvėrė naujus požiūrio kampus, ratais ir nerangiais kvadratais stengiantis apeiti filmo siužetą prieš peržiūrą.
Daugelils festivalio programos filmų – laiko ir kritikų jau patikrinti filmai, pastaraisiais metais laimėję įvairius kino apdovanojimus, užsitarnavę žiūrovų liaupses. Pavyzdžiui, dokumentinė, pusiau vaidybinė drama „Susitikimas“ ne pirmus metus rodomas ir tame pačiame Kauno kino festivalyje. Ne pats netikėčiausias ar drąsiausias Kauno kino festivalio sprendimas, tačiau gerą juostą galima ir pakartoti. Svarbu, kad auditorijai patinka, ar ne?
Taip ir nutiko, kad filmas „Susitikimas“ – vienas mėgiamiausių žiūrovų pasirinkimų. Įtraukianti nelaimingos, mokykloje smurtą patyrusios menininkės istorija priverčia kiekvieną suklusti ir atjausti silpnesnį. O kur dar mokyklinė mokinių hierarchijos piramidė ir Lietuvoje taip aktuali patyčių problema. Nekaltos vaikų kalbos ir tai, ką gal būt išdrįstume pasakyti klasės draugams tik po 20 metų.
Šalia tolimų abstrakcijų, festivalio filmai kvietė pažvelgti ir tiesiog į savo kasdienybę. Auksine Kanų palmės šakele šiemet apdovanotas „Žiemos miegas“ (2014 m., Turkija, Vokietija, Prancūzija) – vienas įspūdingiausių šios temos pavyzdžių. Pajudinęs kiekvienam pažįstamą egzistencijos bei kasdienės veiklos klausimą, filmas įsigilino ir į santykių su artimiausiais žmonėmis tragizmą. Kaip sakė filmą pristatęs prof. Leonidas Donskis, kino juostoje „Žiemos miegas“ skausmingai gerai atskleidžiamas Weltschmerz jausmas, kuomet suvokiama, kad fizinė realybė niekada nepatenkins žmogaus dvasios – jis visada jausis nelaimingas.
Kadras iš filmo “Žiemos miegas”
Nekomercinio kino kūriniai Romuvos kino teatrą okupavo rugsėjo 30 – spalio 11 dienomis. Per 20 skirtingų kino juostų prasukusi Romuva kartais užstrigdavo, kartais prigesdavo ar kiek užtrukdavo, kol paleisdavo filmą. Svarbiausia, visuomet paleisdavo. „Adelės gyvenimo“ žiūrovai tikriausiai paantrintų, kad techninės kliūtys buvo vertos tos „Ne nu, rimtai?“ reakcijos, subliovusios per visą kino salę tuo įtemptu momentu, kai kino juosta užstrigo pačiame sekso scenos įkarštyje.
Nepaisant visų kliūčių, Kauno kino festivalils priminė ir patvirtino, kad šis renginys yra vienas iš Kauno miesto pasididžiavimų. Simboliškoje Kaunui vietoje, legendinėje Romuvoje vykstantis renginys gaivina ne tik šį kino teatrą, bet ir kultūrinę atmosferą Kaune. Svarbus ir Romuvai ir Kaunui ir kino mylėtojams – toks yra Kauno kino festivalis. Atleidžiame už technines kliūtis ir laukiame 2016-ųjų, kuomet ir vėl susitiksime dozei filosofinio žvilgsnio į save per kino projektorius.
Internete:
Komentarai