Spalio 30-ąją menų fabrike „Loftas“ suskambės ilgai elektroninės muzikos gerbėjų laukti garsai – pirmąjį savo pasirodymą Lietuvoje surengs britų elektroninės muzikos anarchistas Squarepusher (Tom Jenkinson). Grupinę kelių melomanų kartų svajonę išpildyti pasiryžo „Vilniaus festivaliai“. Per 20 metų trunkančią karjerą išleidęs kelioliką albumų „Lofto“ scenoje atlikėjas pristatys naujausią, šiemet pasirodžiusį darbą „Damogen Furies“, o renginys taps finaliniu 25-ąjį jubiliejų mininčio aktualiosios muzikos festivalio „Gaida“ akordu.
Įdomu tai, kad visame pasaulyje klausomas bei vertinamas Squarepusher yra vienas paslaptingiausių muzikantų IDM scenoje, gyvų pasirodymų metu slepiantis veidą po šalmu ir savo išlaikytu ekscentriškumu prilygstantis artimam bendražygiui Aphex Twin.
Drum’n’bass ir acid kategorijomis žongliruojantis „Warp Records“ globotinis, kitaip nei didžioji dalis betarpiškai su savo gerbėjais bendraujančių elektroninės muzikos kūrėjų, neturi „Twitter“ ar „Instagram“ paskyros ir neskiria dėmesio „Facebook“ reikalams.
Itin retai interviu dalinantis britas tvirtina: „Aš visą laiką stengiausi būti minimaliai įsitraukęs tiek į pačią muzikos industriją, tiek į visas jos konvencijas – viešuosius ryšius, reklamą ir t. t. Man nerūpi visi šie dalykai. Reklama – tai tokia žmogaus veiklos sritis, kuri man yra atgrasi. Visada laikausi principo, kad muzika turi viską padaryti už mane. Jei ji pati gali skleisti apie save žinią – puiku. Man patinka palikti žmonėms vaizduotės laisvę, o ne per jėgą brukti jiems savo istorijas“.
Muzikantas lygina šiuolaikinę muzikos industriją su kreivų veidrodžių kambariu: „Aplink muziką yra generuojama labai daug tuščių plepalų. Kai kuriems žmonėms patinka daug kalbėti apie savo muziką ir šitaip galbūt bandyti pakreipti publikos suvokimą. Aš jiems sakau: „Jei jums pasiseks – pagarba, bet šitaip elgdamiesi jūs kažką prarandate.“ Būtent tai aš ir stengiuosi išsaugoti – jausmą, kad myliu ir domiuosi tuo, ką darau. Neapsimetinėju, kad man įdomu, ką žmonės nori gauti iš muzikos. Tačiau tikrai žinau, ką aš pats iš jos noriu gauti. Nėra nieko nuostabiau, kai žmonės pasiklauso tavo muzikos ir sako: „Žinai ką? Man irgi tai patinka.“ Vadinasi, laimėjai viską, ką galėjai laimėti.“
Dėl aukščiau pristatyto požiūrio Squarepusheris pelnytai yra laikomas elektroninės muzikos anarchistu. Atlikėjui visuomet svarbi socialinė pozicija ir etiniai muzikinės veiklos aspektai. Ne veltui vienas mėgstamiausių jo rašytojų – Slavojus Žižekas.
Tom Jenkinson teigia, kad jo muzika visada buvo tam tikra protesto forma. Tačiau paklaustas, ar dar tebeegzistuoja kontrkultūra, muzikantas atsako: „Mes gyvename laikotarpiu, kai kompanijos ir korporacijos nepaprastai gerai įgudo perimti, adaptuoti ir remti pasipriešinimo formas, ir todėl jos nebe tokios aštrios. Dabar jau sunku įsivaizduoti, kokį poveikį „Sex Pistols“ turėjo aštunto dešimtmečio pabaigoje, kokį sąmyšį jie sukėlė žiniasklaidoje ir oficialiuose sluoksniuose. Nesakau, kad dabar jau nebeįmanoma daryti radikalių dalykų, bet kontrkultūros egzistavimą stipriai apsunkina tai, kad korporacijos plačiai remia griaunamąją veiklą.“
Istorinis elektroninės muzikos įvykis menų fabrike „Loftas“ – jau spalio 30-ąją. Bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
Komentarai