Netrukus Bokka pirmą kartą koncertuos Lietuvoje: “Lofte” Vilniuje su Golden Parazyth ir “Lizde” Kaune. Prieš atvykstant į Lietuvą, prisėdome su Bokka trumpam pokalbiui.
Pasiklausom, kas paskutiniu metu jums įstrigo?
Neseniai grojote “Eurosonic Noorderslag” festivalyje Nyderlanduose. Ką manote apie šiuos showcase renginius – kartais juose daugiau marketingo nei muzikos, ar ne?
Taip, tai tiesa. Visada truputį keista ir kelia stresą, nes niekada nebūna pakankamai laiko pasiruošti ir pasidaryti soundčeką. Labai skubi, o įrangai tai nepatinka. Kas nors ne visada veikia taip, kaip turėtų, todėl turi improvizuoti. Negali viršyti tau skirto laiko scenoje, nesvarbu, kad galbūt nespėjai parodyti visko, ką turi paruošęs geriausio. Tikiesi, kad publikoje yra koks nors svarbus asmuo, padėsiantis sukurti tarptautinę karjerą ir tuo pačiu metu galvoji: “Kaip gaila, kad jis nematė mūsų pasirodymo praėjusią savaitę!” Bet ten visada vyksta puikios dūzgės, todėl verta ten būti (juokiasi).
Papasakokit trumpai apie Bokka – kada, kas, kodėl?..
Viskas prasidėjo 2012-ųjų pabaigoje nuo iPad’o ir butelio vandens. Tuomet buvome dviese, susiradome ir pradėjome groti tuo puikiu app’su, kuriame gali kurti ritmus. Tada, netikėtai, atsirado melodija ir nusprendėme visa tai įrašyti savo namų studijoje. Tą pačią dieną gimė mūsų pirmasis singlas “Town of Strangers”. Jį kurdami tiek prisilinksminome, kad negalėjome sustoti kitas dvi savaites – atrodė, kad dainos pačios krenta iš dangaus. Tuomet pasikvietėme trečią žmogų ir užbaigėme albumą, kuris pasirodė metais vėliau. Pakeliui kalbėjomės apie keistus laikus, kuriais gyvename, kur tai, ką nešioji arba su kuo susitikinėji atrodo svarbiau nei tai, ką kuri. Taigi, sugalvojome tokį eksperimentą, skirtą nustatyti, ar muzika vis dar gali turėti pakankamai jėgos pasiekti žmones, neužverčiant jų, kaip mes manėme, nereikalingą pašaline informacija. Įdėjome į jutūbą savo video ir laukėme atgarsio. Buvome tikrai nustebinti ir laimingi, kai pasirodė, jog tai veikia. Galiausiai, viskas tik apie muziką ir jos sukeliamus virpesius, nesvarbu, kas už jos slepiasi ir ką jie darė ar nedarė praeityje.
Dabar esame penkiese ir vis dar stengiamės susitelkti į savo grojamą muziką. Todėl koncertuojame dėvėdami kaukes ir kostiumus, kad atrodytume tarsi vienas organizmas, kuriuo, iš tiesų, ir esame.
Jūsų įvaizdis ir skambesys atspindi Baltijos, jei nesakytume Skandinavijos, scenos skambesį. Man Bokka skamba pakankamai švediškai tarp The Knife ir Lykke Li. Kaip jums atrodo?
Iš tikrųjų negalvojame apie tai. Koncentruojamės į tai, kad sukurtume geriausias dainas, kokias galime. Eksperimentuojame su garsais, nuolat ieškome kažko naujo, kuriame savo semplus ir linksminamės. Antrajame albume “Don’t Kiss And Tell” yra žymiai daugiau energijos, kuri atėjo iš mūsų koncertų. Manau, dabar grojame gerokai agresyviau. Bet ar tai skandinaviškas skambesys? Sunku pasakyti, kai esi jame (juokiasi).
Ar įtempta politinė situacija Lenkijoje kaip nors veikia Bokka gyvenimą? Mano manymu, neįmanoma to ignoruoti kasdienybėje?
Šiuo metu tai veikia visus. Tačiau mes tikime, kad muzika neturėtų būti maišoma su politika.
Vis daugiau ir daugiau lietuvių atrandą Varšuvą. Galite atskleisti keletą best-kept-secrets vietelių, kur mėgstate tūsintis?
Jei pasakytume, jos nebebūtų slaptos (juokiasi).
Lenkija ir Lietuva – visiškai šalia, tačiau beveik nėra jokių muzikinių ryšių. Iki šiol mes nežinojome Bokka, nežinome daugelio kitų Lenkijos atlikėjų ir atvirkščiai. Kodėl taip yra? O gal klystu ir jūs žinote keletą lietuviškų vardų?
Geras klausimas, bet, deja, neturime gero atsakymo. Žinoma, tai turėtų pasikeisti.
Ar kada nors buvote Lietuvoje, nebūtinai kaip muzikantai?
Na, praėjusiais metais pravažiavome pro Lietuvą pakeliui į “Positivus” festivalį Latvijoje. Ar tai skaitosi? (juokiasi)
Lietuvoje grosite kelis koncertus: “Lofte” telpa apie tūkstantį, o “Lizdas” Kaune – gerokai mažesnis. Kur jaučiatės geriau – didelėse ar mažesnėse scenose?
Svarbu ne dydis ir vieta, o žmonės. Grojome keletą nuostabių koncertų mažuose klubuose ir taip pat puikiai leidome laiką dideliuose festivaliuose. Kol yra kas nors, kas mūsų klausosi, atiduodame viską, ką turime.
Kai gerai jaučiamės, sakome “viskas ore”. Kada labiausiai jaučiatės ore?
Tai turbūt būtų scena. Arba paplūdimys. Arba mėtyti frisbį saulėkaitoje vasarinių soundčekų metu. Arba, kai nesitikime, kad ateis daug žmonių, o pasirodo, kad klubas perpildytas – tuomet tikrai “ore” (šypsosi).
Dziękujemy!
Internete:
Komentarai