Vos prieš dvejus metus išleidę pirmąjį studijinį albumą „Inspired by a True Story“, Colours of Bubbles grįžta su „She Is the Darkness“, įrodydami, kad antrojo albumo sindromas juos aplenkė.
CoB susikūrė dar 2006-aisiais, todėl, kaip minėjo muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, grupę beveik galima laikyti indie roko veteranais Lietuvoje. Kai 2010-aisiais pasirodė EP „Today I Am Feeling Better Than Ever“, penketas buvo labiau pažįstamas undergroundinei indie publikai. Viskas pradėjo keistis 2011-2013 metais, kai pasirodė singlai „Phoenix“, „Cut It Out“ bei „Home“. Trys dainos, puikiai atspindinčios būsimą albumą, skambėjo daug brandžiau, nei prieš tai išleistas gana lengvabūdiškas EP – įvairesnė instrumentuotė, šviežesnis skambesys, kompozitoriaus Ennio Morricone įkvėpti vesternų motyvai ir net stadioninio roko užuomazgos. Ir tada, 2014-aisiais, CoB išleido „Inspired by a True Story“, kurį muzikos kritikai po dešimtmečio garantuotai vadins klasikiniu lietuvišku albumu. Vientisas ir įvairiapusis studijinis debiutas padėjo vaikinams surinkti gana platų klausytojų ratą bei laimėti geriausios roko grupės „M.A.M.A.“ apdovanojimą.
Kai vasarą po vieno koncerto Kaune užkalbinau grupės lyderį Julijų Aleksovą, jis maloniai nustebino prasitardamas, kad jau įrašinėjamas antrasis grupės darbas, pasirodysiantis kitų metų pradžioje. Štai kovas ir jau turime „She Is the Darkness“ bei mini turą po Lietuvą, kuris, neabejoju, bus visiškai išparduotas, kaip ir visi iki šiol mano lankyti grupės koncertai.
Sausį pasirodė pirmasis singlas iš albumo – „Rusty Trombone“. Po gana keistu/kontraversišku pavadinimu (skaitytojams geriau pasitikrinti sąvoką internetiniuose žodynuose) slėpėsi „SITD“ kryptis. Nors kardinaliai CoB skambesys nepakito, vaikinai leidosi į „Flags“ bei „Phoenix“ užkabintą teritoriją – jau minėto kompozitoriaus Ennio Morricone spageti vesternų įkvėpti kūriniai (dažnai pagardinti trimitais, su kuriais lietuviškas indie dar nebuvo supažindintas) bei „epinis“ skambesys, šiek tiek primenantis rokerių Muse „The Resistance“ albumo pompastiką.
„She Is the Darkness“ balansuoja tarp epiškumo, nuo kurio kyla šiurpuliukai ir perspausto, retkarčiais net pretenzingo skambesio. Colours of Bubbles, puikiai suprasdami kas patinka jų fanams, atrodytų, prisėdo prie stalo ir išskaičiavo sėkmės formulę, kurią pritaikė didžiajai daliai kūrinių. Kai „Inspired by a True Story“ epiškumas reikalingas įrodymui, jog CoB nėra dar viena garažinė grupė, „SITD“ nelabai leidžia atsipūsti nuo pompastiškų pučiamųjų, reverberuotų gitarų ir žemo, didingo choro. Kita vertus, turbūt pusę albumo kūrinių būtų laisvai galima siųsti į Eurovizijos dainų konkursą – sukūrus atitinkamą vizualinę dalį, grupė turėtų tikrai nemažus šansus. Sakau tai be jokios ironijos.
Foto: Gediminas Bartuška, www.onstage.lt
Kita vertus, akivaizdu, kad CoB taikosi į tarptautinius vandenis ir didesnes sales – čia naujieji kūriniai skambėtų nuostabiai. Turiu pripažinti, kad penktadienį klube „Legendos“ vykusiame albumo pristatyme „SITD“ kūriniai šiaušė plaukelius – gyvai skambantys trimitai net sukėlė kraujyje adrenaliną.
„She Is the Darkness“ puikiai veikia maišomas su senesne CoB kūryba – koncerte grupė sukūrė puikų balansą tarp savo naujai atrasto didingumo ir ramių ar „paprastų“ dainų. Galbūt šio balanso nebuvimas ir yra naujojo albumo trūkumas. Atskirai žvelgiant į kūrinius kyla tik džiugesys – „Truth or Dare“, „Your Ghost“ bei „Rusty Trombone“ yra tai, ko klausytojai prašys ir plos vos pasigirdus pirmosioms natoms.
Nepaisant kelių mažų „She Is the Darkness“ minusų, Colours of Bubbles neabejotinai įrodė, kad yra grupė, kuri nedings po metų ar dviejų. Belieka laukti, kol penketas iš Šiaulių paskelbs apie koncertą „Žalgirio“ Arenoje, po kurio dar stipriau parodys, kad rokas ne tik nemirė, bet ir turi vietą Lietuvoje.
7.5/10
Colours of Bubbles albumo „She Is the Darkness“ klausykite Spotify:
Komentarai