Klaipėda – unikalus Lietuvos miestas daugeliu požiūriu. Seniausias miestas dabartinėje respublikos teritorijoje kartu yra ir vienintelis Lietuvoje, per Antrąjį pasaulinį karą praradęs visus savo gyventojus ir apgyvendintas iš naujo. Tai vienintelis linijinio plano miestas, kurio idėją inspiravo utopinės 6-ojo dešimtmečio planuotojų vizijos, nusižiūrėtos nuo japonų metabolistų. Klaipėda vienintelė buvusioje TSRS teritorijoje susikūrė savitą architektūrinį stilių ir išplėtojo regione analogų neturintį marinistinės kultūros objektų tinklą Smiltynėje.
Urbanisto Tomo S. Butkaus, architektūrologo Vaido Petrulio ir istoriko Vasilijaus Safronovo monografija „Klaipėdos urbanistinė raida 1945–1990“ išsamiai pasakoja, kaip keitėsi miestas per 45 pokario metus, kaip pirminė koncentriško miesto struktūra transformavosi į linijinį miestą, kaip buvo sukurtas architektūros stilius, šiandien teisėtai vadinamas klaipėdietišku. Leidinys – unikalus, kaip ir pats miestas. Pirmą sykį Lietuvos urbanistikoje nuosekliai įgyvendinta sudėtinga užduotis – atsekti miesto generalinių planų chronologiją ir detaliai rekonstruoti miesto genezę – nuo idėjų bei projektų iki plytų spalvos ar daugiaaukščių butų skaičiaus.
Leidinys gausiai iliustruotas archyvine medžiaga, profesinių žurnalų iškarpomis, pirmą kartą publikuojamomis atskirų pastatų, kvartalų bei viso miesto projektavimo dokumentų reprodukcijomis bei originaliomis, specialiai šiai knygai sukurtomis schemomis. Įsibrauta ir į asmeninius miesto planuotojų archyvus. Surinkti planai, projektai, susitikimų protokolai, proginiai pasisakymai, vizualinė medžiaga vaizdžiai liudija svarbiausius Klaipėdos pokyčius per pusšimtį metų. „Monografijos rengėjams pavyko ne tik surinkti daug vertingos dokumentinės medžiagos, kuri dabar jau bus prieinama ir kitiems tyrėjams, bet ir ją susisteminti bei apibendrinti, kreipiant dėmesį į anuo metu vyravusias idėjas dėl miesto plėtros ir aiškinantis sprendimų priėmimo „technologijas“, – teigia kultūrologas V. Rubavičius.
Monografija unikali ir tuo, kas ją parengė trys skirtingų specializacijų ekspertai, kurių tekstai susilieja į vientisą tyrimo audinį: istorinis V. Safronovo požiūris derinamas su V. Petrulio nagrinėjama globalia modernaus miesto ideologija ir urbanistiniais T. S. Butkaus tyrinėjimas. Visus leidinio skyrius į visumą sieja du bendri vardikliai – dėmesys Klaipėdai ir prieštaringam 1945–1990 m. laikmečiui.
Pasirodžius šiam leidiniui, savotiškai tęsiančiam anksčiau išleistos architekto J. Tatorio monografijos „Senoji Klaipėda: urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų“ tradicijas, baigti nuoseklūs Klaipėdos urbanistikos tyrimai. Tokia urbanistinės kultūros tyrimų tradicija pasigirti negali nei Vilnius, nei Kaunas.
Tomas S. Butkus, Vaidas Petrulis, Vasilijus Safronovas.
Klaipėdos urbanistinė raida 1945–1990.
Sudarė T. S. Butkus ir V. Safronovas.
V.: VDA Urbanistikos, architektūros ir dizaino institutas / Vario burnos, 2016.
Komentarai