LNDT dramaturgijos konkurso „Versmė“ nugalėtojai

Vasario mėnesį Lietuvos nacionalinis dramos teatras kvietė jaunuosius rašytojus, būsimus dramaturgus ir visus, norinčius išbandyti savo jėgas tekstų scenai kūrime, siųsti paraiškas pjesių idėjų konkursui. Šių metų konkurso tema – mitas, iš viso buvo gauta 31 viena paraiška. Jas vertino ir laimėtojus rinko komisija, kurią sudarė prof. Leonidas Donskis, Rolandas Rastauskas, dr. Aušra Martišiūtė, dr. Jūratė Čerškutė ir dr. Gabrielė Labanauskaitė.

Kadangi, suskaičiavus balus, nuo trijų geriausių nedaug atsiliko dar du autoriai, iš viso buvo išrinkti net penki laimėtojai, o ne trys, kaip planuota konkurso pradžioje, tai – Dovilė Statkevičienė, Augustas Sireikis, Jevgenija Karpikova, Andrius Jevsejevas ir Virginija Rimkaitė. Konkurso laimėtojai vasarą bus pakviesti savo idėją plėtoti dirbant su lenku dramaturgu Piotru Gruszczyńskiu ir lietuviu rašytoju Sigitu Parulskiu.

Pirmas kūrybinių dirbtuvių etapas vyks 2016 m. liepos mėn. Jame dalyvaus visi atrinktų pjesių idėjų autoriai ir trys ne konkursiniu būdu pakviesti dramaturgai: Birutė Kapustinskaitė, Mindaugas Nastaravičius ir Teklė Kavtaradzė. Jaunųjų dramaturgų sukurtų pjesių skaitymai numatomi 2016 m. lapkričio mėnesį „Versmės“ festivalyje.

Pasak komisijos nario prof. Leonido Donskio, laimėjo geri projektai, palikę šviesų įspūdį: „Geriausieji darbai pasižymi tuo, kad juose nėra iš kitų pjesių ar šiaip literatūros kūrinių atkeliaujančių įkyrių skolinių. Jie originalūs, drąsiai parašyti ir įdomūs“. Komisijos narę Jūratę Čerškutę maloniai nustebino didelis dalyvių skaičius: „Akivaizdu, kad tai nebeleidžia virkauti dėl lietuviškos dramaturgijos kritiškos būklės, – teigia J. Čerškutė, – šių metų „Versmės“ tema – mitas – be jokios abejonės, sudėtinga, amžina ir niekuomet iki galo neišgvildenama tema, tad buvo įdomu stebėti, kaip dalyviai su ja dorojasi. Tenka pastebėti, kad ne visiems pavyko rasti tvirtų sąsajų su realybe (šis aspektas buvo vienas svarbiausių), kai kurios idėjos priminė mitų referatus, kitos demonstravo pernelyg perspaustus ir „pergalvotus“ konceptus, gražius ir puošnius savaime, tačiau pamiršusius savo pamatinį turinį. Man asmeniškai pasirodė, kad dramaturgijos lauke vis dar pernelyg daug prozos (kai kurias idėjas skaičiau kaip puikius apsakymų planus), kita vertus, tokį įspūdį veikiausiai galima paaiškinti tuo, kad tai idėjų, o ne pačių pjesių konkursas.“

„Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug įdomių, šiuolaikiškų mito interpretacijų užuomazgų, – teigia komisijos narė Gabrielė Labanauskaitė, – sakau užuomazgų, nes vien iš idėjos pristatymo sunku spręsti, koks tai bus kūrinys. Vienų idėjos pristatytos puikiai, tačiau atsiųsto teksto stilius kliūna ir suabejoji, ar iš šios idėjos gims geras dramaturgijos kūrinys. Kitų idėjos pasirodė paprastos, neišsiskiriančios, tačiau paskaitai kūrybos ištrauką ir supranti, kad šis žmogus turi dramaturginį pajautimą, stilių ir pasakojimo būdą. Tai sukelia norą pasitikėti, kad rašymo proceso metu idėjos „gilės“.

Pakalbinta konkurso laureatė, daugiausia balų surinkusi jaunoji dramaturgė Dovilė Statkevičienė dalijosi mintimis, sakydama: „Mito tema visada yra apie mus. Mes patys esame mitas. Todėl šios temos negali būti per daug“, o paklausta apie festivalio „Versmė“ formatą – idėjų konkursą, kūrybines dirbtuves ir tik po to vyksiančius pjesių skaitymus, D. Statkevičienė džiaugėsi: „Daugybė konkursų praeina be atgarsio – duoda tau vietą, diplomą duoda, gėlę, o paskui grįžti, ir tyla. Lietuvos nacionalinio dramos teatro konkurso esmė – galimybė mokytis, dirbti su profesionalais. Čia kūryba ne baigiasi, o prasideda. Todėl labai laukiu dirbtuvių – tikiu, jog gresia daug virsmų“.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras siekia atrasti naujus ir populiarinti perspektyvius Lietuvos dramaturgus, supažindinti publiką su naujais vardais lietuvių dramaturgijoje, skatinti potencialo nestokojančius autorius. Festivalis „Versmė“ šį lapkritį sukvies į naujas teatrines patirtis siūlančių reiškinių maratoną, pristatysiantį Lietuvos žiūrovui rytojaus teatrą.

Apie kūrybinių dirbtuvių mentorius:

Dr. Piotras Gruszczyńskis (1965 m.) – žinomas lenkų teatro kritikas ir dramaturgas, nuo 2008 m. dirbantis su „Nowy Teatr“, vadovaujamu režisieriaus Krzysztofo Warlikowskio. Jiems bendradarbiaujant gimė tokie spektakliai kaip „(A)pollonia“, „Pabaiga“, „Kabaret Warszawski“ ir „Prancūzai“. P. Gruszczyńskis – pirmosios naujojo lenkų teatro analizės ir interviu knygos su K. Warlikowskiu autorius. Šiuo metu režisieriaus Mariuszo Trelińskio statomos operos „Tristanas ir Izolda“, koprodiusuojamos Nacionalinio operos teatro Varšuvoje ir Metropolitan operos Niujorke, dramaturgas, taip pat seminaro, skirto naujoms Europos teatro tendencijoms, bei kūrybinių dirbtuvių teatro kritikams Varšuvos teatro akademijoje vedėjas.

Sigitas Parulskis (1965 m.) – poetas, prozininkas, dramaturgas, eseistas, vertėjas. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Išleido kelias poezijos knygas, parašė pjesių ir scenarijų teatrams, kelių esė rinkinių ir romanų autorius, Nacionalinės premijos laureatas. S. Parulskis Vilniaus universitete ir Vilniaus dailės akademijoje veda kūrybinio rašymo seminarus, jo kūryba periodikoje ir atskirais leidiniais skelbta rusų, anglų, latvių, suomių, lenkų, čekų, prancūzų, vokiečių, graikų, švedų, italų ir kt. kalbomis.