Metų pradžioje pasauliui apie save paskelbė Frank Fitts – gitarinis trio iš Vilniaus, pasivadinęs Sam Mendes filmo „Amerikietiškos grožybės“ veikėjo vardu. Tuomet jie pristatė kūrinį “Trip”, įrašytą norvegiškai lietuviškoje „Ymir Audio“ studijoje. Panašu, pastaroji tampa tam tikru sėkmės garantu jaunoms grupėms – būtent čia stipriai startavo šiandien scenoje jau gana tvirtai besijaučiantys No Real Pioneers, savo kūrinius ten pat šlifavo ir Deeper Upper.
“Ore” skaitytojas nevyniojo į vatą komentuodamas Frank Fitts debiutą: “Dar nebaigė mokyklos, o jau skamba nuobodžiai kaip Germanas Skoris…” Galbūt ši įžvalga pastūmėjo anksčiau The Wrong Note besivadinusią trijulę atrasti kitą savo pusę – greitesnę, energingesnę ir purvinesnę. Prieš mėnesį buvo paviešintas pirmasis Frank Fitts minialbumas „Everything’s Fine“, o šiandien su grupe savo radijo laidoje jau kalba Benas “ba” Aleksandravičius, o jų pavadinimą gali rasti tarp festivalio “Devilstone” dalyvių.
Frank Fitts nariai: Gintas Bagdonas (vokalas, gitara), Žygimantas Verba (bosinė gitara, vokalas) ir Dominykas Babikas (būgnai) dar mokosi mokykloje. Jie pripažįsta vakarietiškos kultūros ir 90-ųjų alternatyvaus roko įtaką, o savo kūrybą priskiria garage rock revival’ui. Kartu groja nuo 7-os klasės. „Žygis atėjo pas mane į namus, pagrojau System of a Down gabalą “B.Y.O.B.” Jis buvo apstulbęs, kaip gerai groju. Nutarėm pradėti grupę“, – prisimena vienas muzikantų.
Apie greitą sėkmę, ištakas ir grupės muziką susitikau pakalbėti su grupės lyderiu Gintu.
Pradžioje vadinotės The Wrong Note. Kas pasikeitė?
Galima sakyti, kad mes suaugome, subrandinome tam tikrą muzikinį skonį. The Wrong Note buvo ieškojimo patirtis su labai lievu pavadinimu, realiai dar vaikai buvom. Dabar esam labiau užtikrinti. ką darom, aiškiau žinom, kokio stiliaus muziką norim groti, nors apskritai stilius gana sunkiai apibrėžiamas dalykas.
Frank Fitts – filmo “American Beauty” veikėjo vardas?..
Su laiku žmonės nebeturėtų sieti mūsų su šiuo filmu. Man Frank Fitts yra labai smagus žodžių sąskambis. Tai gana atitinka visą mūsų muzikos vaibą. Personažų vardai dažnai labai fainai skamba, tad mes tiesiog ieškojom veikėjų iš mėgstamų filmų. Šis personažas labai prilipo, nes tai – gana sumišusi asmenybė. Jis nuolat pasimetęs dvejonėse, elgiasi visiškai kitaip, nei jo vidus greičiausiai norėtų. Jis pasiklydęs tarp visų suvaržymų, kaip turėtų elgtis, tačiau viduje tai – visiškai kitoks žmogus. Tad ne tik jo vardas skamba gerai, bet ir visas personažas man labai įdomus.
Visus stebina, jog jūs dar moksleiviai. Kas bus, kai suaugsit ir nukris ši etiketė?
Tada tiesiog liks gera muzika. Gal studentai būsim, priklausomai nuo grupės pasisekimo. Manau, kad jauni liksim dar bent 15 metų.
Ar norėtumėt sukurti muziką filmui?
Aišku, kad norėtumėm! Tik įdomu kaip čia būtų: jei sukurti muziką specialiai filmui, tai būtų gana sunku, nes sukurti kažką pagal užsakymą yra gana sudėtingas variantas. Bet jei būtų gera komanda, kuri gerai perteiktų mintis ir savo norus, tikrai norėtumėm. Gal ir visai kieta idėja būtų su “Skalvijos” chebra sukurti soundtrack’ą. Aišku, man būtų ramiau, jei jie tiesiog paprašytų panaudoti kokią mūsų dainą. Tai galėtų ir išpopuliarinti mūsų kūrybą, jei filmas pasisektų. Aišku, būtų nefainai, jei mus įdėtų kaip Radiohead gabalą į “Twilight” titrus. Bet jo, indie filmui sukurti muziką būtų kietai.
Underground’as – gana stipri terpė muzikantams. Ar yra svarbu išlipti iš jo?
Viskas priklauso nuo muzikanto – jei nori pripažinimo, žinoma, kad norėsi kilti toliau. Tačiau underground’o scena vis tiek visada išliks visame pasaulyje. Jei tau pasiseka ten – tai labai didelis pliusas, nes gali vos ne visą savo gyvenimą turuot ir surinkti kiekvienoj šaly nors tokio dydžio klubus, kaip “Kablys”. Pavyzdžiui, Stoned Jesus daro didelius turus po Europą ir iš to puikiai gyvena. Jei džiaugiesi nedidele grupe žmonių, kurie tau suteikia galimybę gyventi iš savo kuriamos muzikos, tai nemanau, kad yra poreikis lįsti iš underground’o.
Vos paleidot savo EP „Everything’s Fine“, iškart susilaukėt nemažo susidomėjimo. Koks tai jausmas?
Kažkiek fanų jau turėjome subūrę dar su The Wrong Note, tai neabejotinai prisidėjo. Šiaip smagu sulaukti daug atgalinio ryšio iš žmonių.
Manau, su nauja komanda pradėjome dirbti gana profesionaliai – įrašinėjame “Ymir Audio”, iš ten ir mūsų vadyba, yra žmogus, kuris kuria artwork’us. Kai paėmėm viską kaip komanda, iškart pradėjo matytis geresni rezultatai. Su jais turime visišką kūrybinę laisvę, nors mūsų stilius išvis gana nekomercinis. Naujas EP dar nėra lo-fi, bet jis gana šiurkštus – tai nėra kiekvieno, klausančio popmuziką, ausiai. Su The Wrong Note mes net galvojom popsint savo kūrybą, nes Lietuvoje nėra didelės rinkos, norinčios girdėti tą underground’inį skambesį, bet “Ymir Audio” mus netgi padrąsino būti savimi.
Kuo jūsų EP skambesys skiriasi nuo gyvų koncertų?
Mūsų komandos užduotis buvo pagauti mūsų gyvą energiją – lyg trys žmonės grotų viename kambaryje. Manau, kad kiekvienam mūsų koncerte galima išgirsti visai panašų skambesį, kuris yra įrašytas albume.
Kodėl nepardavinėjat šio įrašo?
Bandysim parduoti, bet kol kas reikia susikurti “PayPal” account’ą (juokiasi). Bijau eiti į banką. Jau buvo žmonių, kurie rašė ir norėjo nusipirkti. Galvojom gal daryti CD kopijas, bet greičiausiai neapsimokės ir platinsim internetu. Kai ateityje bus pilnas albumas, tikrai bus galimybė įsigyti jį visais formatais.
Šiaip šis EP atsirado labai greitai – dvi ar trys dainos buvo sukurtos per labai trumpą laiką prieš susitariant įrašinėti. Su The Wrong Note nebaigėm įrašinėti albumo, nes susipykom su vienu žmogumi. Tada ieškojom su kuo pratęsti darbus ir atsiradom pas “Ymir Audio”. Jie pasakė, kad nedirbs su ta medžiaga, kurią atnešėm ir pasiūlė įrašyti viską nuo pradžių pas juos. Sutikom ir greitai sukūrėm 3 dainas, o vieną paėmėm iš senesnės kūrybos.
Ar žvalgotės į užsienio scenas?
Visai nemažai lietuvių išpopuliarėja užsienyje, bet mes šiemet dar to nedarome. Turim nemažai planų ir dar nesidomėjome užsienio galimybėmis. Specializuojamės Lietuvoje ir norim parodyti, kad esam geri atlikėjai ir žmonės turėtų galimybę išgirsti mus gyvai. Kitais metais, kai turėsim daugiau muzikos, galbūt bandysim ir važiuoti į kokį užsienio festivalį.
Kur Frank Fitts bus po 10 metų?
Būsim vis dar jauni, bet nebe mokyklinukai. Jei viskas klostysis toliau taip gerai, kaip dabar, galbūt liksim Lietuvoje. Jei atsiras daugiau panašių grupių, tai galbūt Lietuva taps kietos underground scenos šalimi? Jei gausim pasiūlymų iš užsienio, koncertuosim ir ten. Tikimės ir norim siekti kuo toliau ir daugiau, kad kuo daugiau žmonių galėtų išgirsti mūsų muziką.
Internete:
Komentarai