Tiems, kurie vidurvasarį leido Latvijos pajūrio miestelyje Salacgryva, vakarai bėgo intensyviau, muzikaliau ir pozityviau. Jubiliejinis “Positivus” festivalis miestelį okupavo jau 10-ąjį kartą – ši gimtadienio šventė neapsiėjo be staigmenų (ir gerų, ir nelabai). Patraukę į festivalį dėl tokių headliner‘ių kaip M83, Iggy Pop, Hot Chip, Years & Years, Air, Grimes, jame tuo pačiu ieškojome ir naujo alternatyvaus skambesio, kurio išties netrūko mažesnėse renginio scenose. Bet apie viską nuo pradžių.
Firminis alus, operos solisčių pasirodymas, Estijos prezidento apsilankymas ir daug kitų gimtadienio siurprizų buvo kasdien siūloma festivalininkams. Ir visgi, ištesėti ne visi pažadai – viena pagrindinių atlikėjų Ellie Goulding likus porai dienų iki festivalio pranešė, kad nebegalės koncertuoti dėl sveikatos problemų, o jai tinkamos pamainos pagrindiniam penktadienio koncertui organizatoriai taip ir nepasiūlė. Kiek pastumdžius programą, tą vakarą klausytojus pagal Bob Sinclair, Britnės ir kitų popso dievų melodijas šokdino DJ Mark Ronson, kuris nė neslėpė, kad tai – ko gero didžiausia auditorija, kuriai jis kada nors grojo. Fejerverkai, konfeti ir fanfaros taškėsi kaskart suskambus stipresniam Ronson‘o ritmui, bet nusivylęs burbėjimas spaudoje ir komentaruose taip ir nenutilo.
Hot Chip buvo žaismingas indie elektroniškas penktadienio vakaro hitas – pasirodymo metu nuskambėjo visi Hot Chip‘ų populiariausi kūriniai (tarp jų, žinoma, ir „Ready For The Floor“ bei „Over & Over“). Nuklydę nuo pagrindinės scenos tądien taip pat atradome NOËP – Estijos indie elektronikos dievaitį Andres Kõpper, kuris, tik pradėjęs projektą, jau ruošiasi koncertams Suomijoje ir Austrijoje. Žavių vokalo manipuliacijų, savalaikio popso bei elektronikos autorius – į pasaulio muzikos istoriją tikriausiai nepateks, bet šios dienos muzikos scenas Europoje tikrai gali užkariauti.
Šeštadienio programa – spalvinga ir intensyvi: ant didžiosios scenos pasirodę Joss Stone – John Newman, pasiruošimą M83 nudažė akustikos ir teigiamų emocijų spalvomis. Pastarieji dar pridėjo gerą dozę 2000-ųjų melancholijos bei žvaigždėtų vizualizacijų. Virš 190 milijonų perklausų „Spotify“ turintis M83 hitas „Midnight City“ tapo ir šeštadienio “Positivus” kulminacija. Pačioje mažiausioje – „Arts and Nature“ – scenoje tądien išgirdome vieną nenugludintą eksperimentinį elektronikos grynuolį – Northern C projektą. Latviai Matīss Runtulis ir Miķelis Putniņš kiekybe kol kas pasigirti negali, bet kokybę ir potencialą jau užuodžiam.
Šeštadienį antrojoje pagal dydį scenoje taip pat sužibėjo Mercury Rev bei Seinabo Sey. Pastarosios kūrinį „Younger“ kaip dienos dainą kažkada pristatė BBC Radio 1, o šiandien švedė ant lentynos turi keletą “Grammy” statulėlių. Seinabo Sey pasirodymas buvo emocionalus, artimas ir jautrus – atlikėja dalinosi kiekvienos dainos sukūrimo istorija, nebijojo keiktis ir atvirauti. Daugelis “Positivus‘e” nuskambėjusių Seinabo Sey kūrinių – iš vienintelio jos albumo „Pretend“. Alternatyvus Mercury Rev rokas taip pat skambėjo įtikinamai. Ši amerikiečių grupė su Jonathan Donahue priešaky sugebėjo savo pasirodymą paversti teatrališku žaidimu, užtęsdami solo intarpus nekasdieniais muzikos instrumentais bei stebindami savo apranga, išvaizda ir bohemiškai paslaptingu elgesiu.
Sekmadienis nuo pat ryto kabino spalvinga programa. Didžiojoje scenoje pirmieji būgnus taškė kiečiausi Latvijos indie-rock‘eriai Carnival Youth. Jų hitas „Never Have Enough“ “Spotify” suskaičiavo virš milijono perklausų, o per penkerius veiklos metus jaunieji latviai jau spėjo apkeliauti pusę Europos. Pasirodymo metu grupės branduolys dvyniai Edgars ir Emīls šiltai bendravo su publika, grojo vietiniams gerai žinomą latvišką repertuarą, bet nepaleido kitataučių klausytojų karts nuo karto užgrodami ir geriau žinomas savo dainas – „Brown Eyes And All The Rest“ bei anksčiau minėta „Never Have Enough“.
Depeche Mode‘iškieji Choir of Young Believers įpūtė sekmadienio programos pradžiai avantgardiškos melancholijos. Perpiet pasirodę danai abejingų nepaliko savo tamsiais giliais tekstais bei alternatyvos persmelktomis melodijomis. Su Choir of Young Believers kūriniais (ypač su „Hollow Talk“) labai smagu liūdėti. Tamsumų temą tęsė The Japanese House – įdomus devyniolikmetės Amber Bain projektas. „Oras ir mano muzika labai dera. Abu tokie depresyvūs…“ – pastebėjo atlikėja pradėdama pasirodymą ir lyg niekur nieko klausytojus varstė skaudžiais vokalais bei keistais eksperimentinės pop muzikos garsais. Vos pernai šį muzikinį projektą sukūrusi Amber Bain šiandien su The Japanese House yra hitas BBC Radio 1 bei pačioje Jungtinėje Karalystėje.
“Red Bull Music Academy” sekmadieniui buvo paruošusi keturis skirtingus didžėjus. Švelni Kaminsky elektronika bei jai visiškai priešingas Alaska grūvas – pirmoji programos dalis. Pastarieji – estų duetas Alaska – gimtojoje Estijoje jau gerai žinomi ir pavieniui, ir kartu. Įdirbis Estijos hiphopo scenoje, sunkių boso linijų kūriniuose, atnešė ir į “Positivus” festivalio pasirodymą panašaus šuoliuojančio downtempo. Kaip bebūtų, vienais geriausių didžėjų tądien gali vadintis lenkai Kamp!. Prieš keletą metų į tarptautinius vandenis išplaukęs trio dabar yra lenkų pasididžiavimas, tarp savo pasirodymų Šanchajuje ir Los Andžele dar randantis laiko koncertuoti gimtojoje Lenkijoje ar, tarkime, Latvijoje. Kamp! pasirodymo metu skambėjo pop-elektronika su subtilia vintažo ir disco užuomina. Populiariausi jų kūriniai „Melt“ bei „Can‘t You Wait“ – tikras kabliukas klausytojams.
Tuo pat metu kitoje scenoje širdgėlą liejo Cigarettes After Sex – JAV atlikėjo Greg Gonzalez projektas. Ambientinė CAS‘ų muzika – ideali atmosfera sekmadienį vyravusiai „trečios dienos“ nuotaikai, apsiniaukusiam orui ir jėgų kaupimui prieš vakaro programą. Bet kuriuo atveju, CAS negali būti vadinami tiesiog pereinamąja programos dalimi – unikalų jų siūbuojančio liūdesio pasirodymą sukuria nuoširdus vokalas bei į ciniškus apmąstymus nukeliantys dainų žodžiai (tokie, kaip „I know that you say I get mean when I’m drinking / But then again sometimes I get really sweet / So what does it mean if I tell you to go fuck yourself”).
Prancūzai Air į vakarinę programos dalį įvedė klausytojus su, rodos, pragmatiškai pamatuotu judesių kiekiu ant scenos, vokalo manipuliacijomis bei uniformiškai tvarkinga apranga. Ši kraftwerk‘iška impresija bei gerai pažįstami kultiniai grupės kūriniai susijungė į svinguojančią sinesteziją. Kūriniai „Alone in Kyoto“ tarytum nukėlė į kitą pasaulio pusę (arba į kažkurį „Pasiklydę vertime“ filmo kadrą), o „Kelly Watch The Stars“ nuskraidino aukštyn į žvaigždes.
Neabejotinas antrosios scenos sekmadienio headliner‘is – kanadietės Claire Boucher projektas Grimes, dėl savo eksperimentinio ir meninį performansą primenančios popmuzikos “Facebook‘e” jau sutraukusio kone milijoną sekėjų. “Positivus” Grimes pasirodymas mirgėjo ir drebėjo nuo grunge elementų, pradedant vokalistės apranga, baigiant riksmais ir keiksmais. Ši pikta simfonija puikiai susiliejo su Grimes kūryba ir pačiu jos atlikimu – vokalistė vis pribėgdavo prie sintezatoriaus perjungti ritmą ar loop‘ą, rasdavo vieną papildomą ranką griebti būgnų lazdelę ir pradėti taškyti ritmą, mikrofoną prilaikydama tiesiog smakru. Grimes pasirodymo metu nuskambėjo visi populiariausi jos kūriniai: pradedant nuo seniausių Grimes šedevrų „Genesis“ ar „Oblivion“, baigiant naujausio jos albumo „Art Angels“ hitais „Flesh Without Blood“, „Venus Fly“ bei „World Princess part II“.
Sekmadienio vakarą, o kartu ir visą “Positivus” 2016 vainikavo legendinio pankroko senelio Iggy Pop koncertas. Pradėjęs pasirodymą populiariausiais savo kūriniais „The Passenger“ bei „Lust For Life“, 69-erių atlikėjas turėjo ką parodyti ir viso likusio koncerto metu – nuo savo legendinio bemarškinio sceninio “kostiumo” iki konvulsyvių headbang‘o elementų, spjaudymosi ant scenos bei gerai pažįstamo balso tembro. Šis senolis – vienas produktyviausių ir įtakingiausių muzikos personų, dar vaikščiojančių šios Žemės paviršiumi, tad jo pasirodymas buvo ne tik puikaus šou paveikslas, bet ir istorijos vadovėlio pavartymas. Paradoksalu, bet aršus elektroninės muzikos, techno ir popso nekentėjas, Iggy Pop didžiąja “Positivus‘o” scena dalinosi su tokiais atlikėjais kaip John Newman ar DJ Mark Ronson.
Foto: Benoit Munoz, Vytautas Tinteris
Nors popmuzikos kasmet festivalyje vis daugiau, turim paploti “Positivus‘ui” už mažųjų atlikėjų skatinimą, pilnutėlį “Arts and Nature” scenos tvarkaraštį ir išskirtinį dėmesį Talino muzikos savaitei. Mažojoje scenoje kone kas pusvalandį keitėsi muzikiniai startuoliai iš Latvijos bei jos kaimynių, taip kiekvienam suteikdama šansą pagroti dideliame festivalyje bei būti pastebėtiems. Tuo tarpu Talino muzikos savaitės programa okupavo didesnių scenų rytinius pasirodymus, puikiai išnaudodama galimybę tuo pačiu scenos paviršiumi dalintis ir su dideliais atlikėjais. Dešimtąjį kartą “Positivus” įrodė, kad yra ne tik muzikos grandų pjedestalas, bet ir energingų jaunų grupių tramplinas į platesnius vandenis.
Festivalis šiemet šventė garbingą 10-metį, tačiau į save ne visada sugeba pažvelgti kaip į tarptautinį festivalį. Būdamas prie pat Estijos sienos, renginys sulaukia didelės dalyvių dalies iš Skandinavijos šalių, bei sesučių Estijos ir Lietuvos. Tačiau tuo pat metu didelę programos dalį siūlo tik latvių kalba, transliuoja latviškus filmus ar pusantros valandos trukmės latvišką commedy stand-up‘ą. Surenkantis per 20 tūkstančių žmonių auditoriją pajūrio pušynuose ir padarantis tai, ko nė vienas Baltijos šalių festivalis daugiau nesugeba padaryti, “Positivus” yra potencialus Šiaurės Europos hitas, kol kas dar besiskinantis kelią į Europos festivalių viršūnes. Kasmet pasiūlydamas vis turtingesnę programą, “Positivus” lygiagrečiai atveža ir vis daugiau žinomų pop muzikos atlikėjų. Linkime festivaliui išlaikyti muzikos stilių balansą ir lauksime 2017-ųjų “Positivus” programos grynuolių.
Video: Benoit Munoz, Vytautas Tinteris
Internete:
Komentarai