Gyveno kartą diedukas ir bobutė. Daug metų prabėgo nuo to laiko, kai paskutinį kartą jie šoko diskotekoje, dar daugiau metų prabėgo nuo tada kada jie buvo išvažiavę atostogauti dviese. Aplink vaikus augančius lakstyt reikėjo, apie lyšną kapeiką kur gaut ištisai mintys sukosi. Po to kaime nugaras sulenkę, burokėlius, agurkus ir pomidorus ravėjo, kol strėnas radikulitas susuko. Metai bėgo, šerkšnas nubalino plaukus. Bet išaušo ta diena, kai seni draugai iš “Ore” redakcijos paprašė pensininkų sudalyvauti muzikos festivalyje ir įspūdžius į laikraštį parašyti…
Bet apie viską nuo pradžių. Po “Ore” redaktoriaus skambučio šampano namuose netrūko iki pat vakaro žinių per televizorių. Kažkaip greit sugalvojom, kad atsisakyti tokios progos būtų gėda ir visai neprotinga. Nežinai šiais laikais, kada dar galėsi į festivalį nuvažiuoti, iš namų ar galėsi išeiti, ir apskritai gal kita diena ir neišauš seneliams. Taigi pasiėmėm invalidumo pinigus paskutinio mėnesio, sumetėm į bagažinę visas manatkes ir išvažiavom į Katowicus. Iš karto nusprendėm, kad festivalio kempinge negyvensim – per seni, šonus skauda ir šiaip gėda būtų miegančius vaikus garsiu knarkimu rytais žadinti. Paprašėm dukros, užsakė nebrangų viešbutį per internetus. Taip daug patogiau. Ir pasėdėti tualete rytais ilgiau galima, niekas durų neklibina, ir televizorius yra, žinias iš pasaulio pažiūrėti gali.
Penktadienis
Oras: dienos metu buvo karšta ir tvanku, vakarėjant stipriai atšalo ir pradėjo lyti. Naktį stipriai.
Užskaityta:
- Iš legendinių grupių Slowdive, Editors ir Mogwai narių sudaryta Minor Victories neabejotinai vienas įdomiausių naujų projektų keliaujančių šia vasarą per pasaulį. Tiesa, kažkodėl nepelnytai mažai dėmesio sulaukiantis feedbackuose, nors tiek neseniai išleistas romantiškas albumas, tiek vizualinė dalis nuo pat pirmo teaserinio videoklipo yra superinė.
- Bendraamžiai senukai Napalm Death pasunkėję natūroje, bet grojantys ir riaumojantys lygiai taip pat kaip ir prieš 20 metų per “Headbangers Ball” MTV-uose.
- Draugų garbinami ir kultiniais jau tapę Sleaford Mods iš Notingamo atsiprašę lenkų dėl Brexit ir dėję rapo apie working class problemas. Dėl savito slengo nedaug ėjo ką suprast, bet vokalisto stereotipiniai judesiai ir beatmakerio play-stop muzikavimo ramumas užkerėjo.
Taip sau: Elektroninės muzikos scenose žvaigždūnų netrūko: Weatheral b2b Flugel, Masecki vs Sienkiewicz, Dj Koze ir t.t Tik gaila, kad pajusti kažką įdomesnio trukdė muzikinio tęstinumo nebuvimas, nes po ir taip nykokų daugiausiai djinių valandinių pagrojimų pagal bendrą tvarką buvo daromos dar ir valandos pertraukos.
Liūdna:
- Atlikėjas Zomby savo pasirodymą experimental scenoje atšaukė, todėl vietoje jo stojo Adison Groove. Vardai daugmaž tolygūs, bet kadangi apie tai niekas per daug neskelbė, teko pačiam susiprasti iš senų ir navalkiotų bass hitukų srauto.
-
Visą dieną didžiojoje scenoje dominavo kažkokie soul/folk lyriniai atlikėjai: Devendra Banhart, Willis Earl Beal, Brodka. (beje, kaip teko pastebėti, tokie romatinkai ypač mėgstami Lietuvoje) alternatyvios muzikos “Off’o” idėją labai priartinę prie pop festivalio.
Festivalio Dienos patiekalas: Alus “Lech” – 7.5zl (1.75e)
Šeštadienis
Oras: dieną buvo vėsu ir apsiniaukę. Naktį labai šalta.
Užskaityta:
- Visos dienos (o gal ir viso festivalio) hilight‘as – egiptiečių grupė Islam Chipsy. Visiškai kreizi dviejų būgnų ir rytietiško sintezatoriaus projektas. Jausmas kaip vestuvėse, o vargonėlių energija lyg grotų Sun Ra.
- Vietoje The Kills praradimo staigiai surasti korėjiečiai Jambinai. Iš pradžių tautiškais korėjiečių instrumentais apginkluoti muzikantai jokių emocijų nesukėlė, bet palengva sunkindami ir link tamsos brūžindami nematytų dėžių stygas pasiekė kokį tais labai specifinį post-roko skambesį, labiausiai artimą Sigur Ros.
- Sunkiai nusakomą transą grojantys japonai Goat, savyje apjungiantys noizą, džiazą ir labai stiprią ritmiką. Žiūrovai nenorėjo jų paleisti nuo scenos, prašė pakartot, kvietė sugrįžti, švilpė, bet deja…
- Afrobeato legenda ir pionierius Orlando Julius & The Heliocentrics. Belekiek metų grojantis ir vis dar muziką leidžiantis senolis, ne pagal metus pūtė dūdą, ir nors nesu Afrikos džiazo gerbėjas, bet šaltą naktį jaučiau lyg nuo scenos šildytų ryški saulutė.
Taip sau:
- Kažkada shoegazo pradininkais laikyti Lush, grojo technikšai ir gražiai, bet kad ir kaip laukiau kokių nors pažįstamų hitukų iš praeities ar kokio nors nustebinančio šou elemento, taip nieko ir nesulaukiau. Vakarop saulelė, kaip bebūtų.
- Panašiai buvo ir Jaga Jazzist, klausiau, klausiau, ok groja kažką, bet nei ten jazzist, nei ten jaga.
Liūdna: Paskutinę dieną prieš festivalį atšauktas The Kills koncertas jau tada sukėlė didelį festivalininkų bruzdesį. Na, bet oficiali versija- vokalistės plaučių uždegimas, lyg ir įtikinama, ok nieko nepadarysi. Tada to pačio vakaro repo žvaigždės GZA pakeitimas į grime‘o žvaigždę Wiley. Galop visai prieš koncertą dingo ir Wiley, ir nieko neliko. Festivalio šeimininkas Artur Rojek su ašaromis akyse didžiojoje scenoje atsiprašinėjo visų vos neverkdamas ir vietoje žvaigždžių antram grojimui pakvietė tuos pačius Islam Chipsy.
Įdomu: Pastebėjau, kad festivalyje buvo rūkoma stebėtinai daug žolės. Net mums, diedukams, draugiški lenkai įpūst davė. Tai ta proga pripasakojau jiems įdomybių, kodėl taip gerai kalbu lenkiškai, kad iš esmės juk broliai esam ir padainavau mylimą lenkišką dainą “ja jestem pan tik tak a to jest jego znak, tak tak tak to pan tik tak, a to jes jego znak.” Gaila, nespėjau paklaust ar tik neplanuoja lenkai referendumo dėl kanapėlės legalizacijos.
Festivalio Dienos patiekalas: Silkės hot-dogas 15 zl (3.50 eur). Sužavėjo ne tik skonis, bet ir pati idėja pardavinėti kioskelyje patiekalus su visaip paruošta silkute. Su žmona, jau rašom biznio planą ir paraišką verslui pradėti.
Sekmadienis
Oras: Nuo pat ryto švietė saulė. Buvo šilta ir malonu. Naktį tik vėsiau pasidarė, bet tai jau buvo nelabai svarbu.
Užskaityta:
- Sekmadienio šviesulys, kuris tiesiogine žodžio prasme suguldė visus ant palapinės grindų buvo Wiliam Basinski. Taip, jis tai sugeba, be to, prieš pradedant groti nepamiršo pasveikino lenkų tautą, nes kaip ir galima buvo numanyti… jis pats yra lenkas.
- Netikėtai visiškai man nežinomos indiapo grupės Beach Slang sugrotas The Cure “Just like heaven” coveris
- Britas Powell, bass muziką su gausiu post-punk ir no wave prieskoniu sujungęs į vieną didelį future.
Taip sau:
- Laukiau ir labai tikėjausi, kad vėl atsikūrę Mudhoney sugros savo firminį “Touch me i’m sick”, bet vietoje to gavau naujo albumo nuobodžią retrospektyvą. Kam jie tas senas grupes atkuria? Ok, pinigai. Suprantu. Ė, bet aš neturiu pinigų.
- Pantha du Prince ir Daniel Avery taipogi nepriekaištingai sugroję techno setus tik truputį paerzino rūgštelę ir viskas baigėsi.
Liūdna:
- Atšaukta pagrindinė sekmadienio žvaigždė Anohni Hopelessness, perkeltas į naktį Thundercat.
Įdomu: Pirmą dieną nemokamus mažus promo buteliukus su alaus mixais dalino dvejose vietose. Antrą dieną dalino dvejose vietose. Trečią dieną dvejose vietose dalino mixiukus ir trejose jau dalino 0,5l alaus butelius tiesiai iš mikroautobusų. Tokia tiesioginė paprasta ir į tikslinę auditoriją orientuota reklama. Ėjom su žmona imt viena kartą, po to antrą kartą, o manekenės šypsosi ir tik “Proše proše” sako. Nerealu. Lenkai ir vėl laimi. Aš jau nekalbu, apie tai, kad prie viešbučio esančioje BP degalinėje visą parą be jokių apribojimų parduoda alų, viskį ir lygiai taip pat šypsosi.
Festivalio Dienos patiekalas: Indiškas blynas “Masala dosa” iš vegetatiško restorano “Momo”, bet gaila be pačių momų. 20 zl. (4.5 eur)
Išvada: Labai erzino programų pasikeitimai ir pasirodymų atšaukimai, bet nakvynė festivalyje ne palapinėje yra išeitis ir kažkas naujo senukų gyvenime. Reiks dar pabandyti.
Senukų blog’as apie gyvenimą “Kelionė klajonė”
Internete:
Komentarai