Prieš keletą metų “Sūru.lt” redaktorius pasiūlė paklausyti grupės She Past Away iš… Turkijos. Dar niekada nebuvau girdėjęs gotikinio dark wave iš tų kraštų. Pernai išleistas antrasis jų albumas “Narin Yalnizik” tvirtai įsitaisė grotuve. Ne taip seniai tas pats kolega jau informavo, kad prikalbino turkus pradėti savo koncertinį sezoną Vilniuje. Sausio 13-ąją laukia liūdnos ir tamsios muzikos vakaras, bet tu liūdėt nebijok. Nes net Dior’as nepabijojo panaudoti jų muzikos savo naujausios kolekcijos pristatymui.
She Past Away 2009-aisiais Bursoje įkūrė vokalistas/gitaristas Volkan Caner ir bosistas İdris Akbulut. Netrukus duetas persikėlė į Stambulą ir pradėjo aktyviai koncertuoti. Grupė savo jėgomis, padedami vietinės Stambulo kompanijos “Remoov”, išleido savo pirmąjį EP “Kasvetli Kutlama” (“Liūdna šventė”) 2010-aisiais, o po kelių metų – ir debiutinį albumą “Belirdi Gece” (“Atėjo naktis”). Gandas apie darkwave, post-punk ir niūriuose gotikiniuose klimatuose gyvenančius turkus netruko pasiekti kaimynų graikų – čia įsikūręs leiblas “Fabrika Records” perleido She Past Away albumą, kuris šiandien jau vadinamas žanro klasika.
Tačiau kartu su populiarumu atėjo ir permainos. 2015-aisiais, prieš antrojo albumo “Narin Yalnızlık” (“Švelni vienatvė”) įrašymą, grupę paliko İdris Akbulut, kurį pakeitė ritmo mašinos ir sintezatorių valdytojas, prodiuseris ir šiandieninis mūsų pašnekovas Doruk Öztürkcan. Pasak jo, nesutapo grupės ir İdris požiūris į koncertinius turus, kuriuose jis norėjo linksmintis. Tuo tarpu, kaip pripažįsta Doruk, jis ir Volkan nėra vakarėlių liūtai. Tačiau jie labai domisi muzikiniu gyvenimu, lankosi koncertuose, ieško įdomių įrašų. Nors pripažįsta, kad Turkijoje jiems su savo kūryba ankštoka, čia yra nemažai įdomių atlikėjų, duetas rekomenduoja pasidomėti: Kim Ki O, Rhythm 0, Kara Cephe, Cenk Taner, Reptilians from Andromeda, Ugly Shadows, The Raws. Vis dėlto patys jie įkvėpimo sėmėsi ne iš turkų muzikos, o iš, daugiausia britų, ’80-ųjų muzikinio palikimo: The Sisters Of Mercy, The Cure, Joy Division, Clan Of Xymox, Grauzone, Deutsch Amerikanische Freundschaft ir kitų.
She Past Away sako, kad tokioms grupėms kaip jie neturėtų rūpėti gramatikos taisyklės (atsakas į nuolat užduodamus klausimus apie, neva, netaisyklingą grupės pavadinimą) ir nesiruošia uždainuoti angliškai, nes tuomet, pasak jų, dingtų visas nuoširdumas. Šiemet grupė paleido į viešumą kelis naujus kūrinius: kartu su Selofan sukurtas “Alt Ego” nugulė į jau minėtų “Fabrika Records” programinį rinkinį “Monosynth II”, kitam, “Katarsis”, buvo susuktas videoklipas, o italai Ash Code padarė jo remiksą. Duetas koncertavo Izraelyje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Skandinavijoje, Italijoje. Panaši geografija numatyta ir kitiems metams, bet malonu žinoti, kad savo koncertinius metus She Past Away pradės Vilniuje.
Jungiame panašiai baltai pilką Stambulą. Kitame laido gale – She Past Away klavišininkas ir prodiuseris Doruk.
Koks šiandien oras Stambule?
Snyguriuoja. Bet nestipriai, geriausias sniegas iškrenta tarp sausio ir kovo.
Visai neseniai nugriaudėjo sprogimas prie stadiono Stambule, žuvo beveik 40 žmonių, virš 150 sužeistų. Šiemet čia buvo ir daugiau mirtinų atakų. Vakarietiškos roko muzikos koncertas taip pat gali būti pasirinktas kaip taikinys. Kaip jaučiatės grodami Stambule šiais laikais?
Na, mes Stambule labai dažnai nekoncertuojame, kartą ar du per metus. Taip yra jau 3-4 metus. Čia tiesiog nėra pakankamai auditorijos, kad grotume dažniau.
Apie sprogdinimus: neprisimenu laikų be bombų, o man – 40 metų. Bet kuriuo atveju, tai – gera priežastis likti viduje. Nieko ypatingo lauke vistiek nerasi.
Ar tai reiškia, kad šiame mieste jautiesi patogiai, o sprogimų garsai yra natūralus miesto garso takelis?
Ne visai patogiai, bet nepasakyčiau, kad tai – natūralus garso takelis. Stambulo garsas yra nuolatinis žemas gaudimas ir milijonai vienu metu vykstančių dalykų susimaišantys purviname triukšme.
Vienas mano draugas pasakė, kad jūsų dainavimas turkiškai primena burtažodžius ir kerėjimus. Ar galima jus pavadinti šių dienų sufijais, žinoma, atmetus visą religinį foną?
Tai – gražus palyginimas, tačiau iš tikrųjų nemokome dorovės. Mes abejojame ja.
Be to, tarp mūsų ir dieviškosios meilės ieškotojų iškilusios stačios uolos.
Volkano skambesys yra tarsi dvasia, atkeliavusi iš laikų prieš knygas, gražios poezijos deklamavimą ir išmintį.
Ar pažeidžiate Šariatą savo vakarietiškomis pažiūromis, apsirengimu ar tekstais? Viename kūrinių netgi dainuojate apie religinę priespaudą…
Beveik viskas, kas mums atrodo normalu pažeidžia Šariato įstatymus. Laisvas mąstymas, laisvė, lyčių lygybė, žmogaus teisės… sąrašas tęsiasi. Fiziškai negyvename laikydamiesi Šariato, tačiau tai egzistuoja vidutinio žmogaus mąstyme ir gyvenime. Jei atvirai, visada turime fašistinio, homofobinio ar religinio užpuolimo galimybę omenyje. Todėl stengiamės atrodyti “normaliai”, bet, žinai, kartais ir to neužtenka. Netgi tavo malonus elgesys gali būti palaikytas “neįprastu” ar “homo”.
Lankydamasis Stambule skaičiau Orhan Pamuk romaną, o grįžęs žiūrėjau dokumentinį filmą “Crossing The Bridge – The Sound of Istanbul”, kuriame Alexander Hacke iš Einstürzende Neubauten ieško įdomiausių miesto atlikėjų ir garsų. Šie du kūriniai atskleidžia miesto melancholiją, praeities/dabarties bei Vakarų/Rytų santykį ir susiliejimą. Panašu, jūs nenorite būti siejami su Turkija, o SPA kūryba išskirtinai vakarietiška…
Na, mums nepatinka skirtingų dalykų maišymai :) Klasikinė Rytų-Vakarų sintezė mums atrodo išsikvėpusi, nuvaliota ir nebegaliojanti. Bandymas įtraukti bet kokį turkišką instrumentą ar tradicinę melodiją į She Past Away kūrybą būtų nužudymas.
Iš tikrųjų nenorime atstovauti savo kultūrai, tiesiog kuriame muziką, kurią mėgstame. Gryną.
Vis dėlto, ar jaučiate aplink tą šlovingos praeities melancholiją? Iš kur ateina jūsų liūdesys?
Taip, melancholija ir šizofreniška savijauta yra beveik neabejotinas gyvenimo čia rezultatas. Nerimas.
Liūdesys atsiranda praradus viltį, žiūrint naujienas, netekus ryšio su tave supančiais žmonėmis.
She Past Away gyvuoja jau 10 metų – gana ilgai kaip muzikos grupei. Kas įdomiausio nutiko per tą laiką?
1. Prisijungimas prie “Fabrika records” šeimos.
2. Mūsų kūrybos licencijavimas Christian Dior mados pasirodymui.
3. Koncertinis turas Lotynų Amerikoje 2015-aisiais
Ar manote, kad įvaizdis svarbus tokiems atlikėjams kaip jūs?
100%. Muzika ir vizualumas turėtų patvirtinti vienas kitą.
Sklinda gandai apie 3-ąjį She Past Away albumą. Kada galime jo tikėtis?
Dar per anksti apie tai kalbėti, bet šiuo metu turime paruošę dvi bombas šokių aikštelei.
Kaip manote, kodėl darkwave/post-punk šiuo metu išgyvena pakilimą visame pasaulyje? Gerai jaučiatės savo žanre, o gal norėtumėt nerti į gilesnius vandenis?
Net neįsivaizduoju kodėl, jei atvirai. Jaučiamės labai gerai ir džiaugiamės tuo, kaip apibūdinama mūsų muzika.
Grojote daugumoje savo stiliaus renginių Europoje, taip pat – Pietų ir Šiaurės Amerikose. Ką dar norėtumėt pasiekti?
Iki šiol keliavome daugiausia į Vakarus nuo Turkijos, keliskart – į Šiaurę ir Pietus. Norėtume bent kartą pasukti į Rytus.
Su kuo norėtum dalintis sceną, jei tavęs neribotų laiko išmatavimas?
Su tuo pačiu Volkanu, bet kad jam būtų 20 ir tai vyktų 1979-aisiais.
Savo turą Europoje pradėsite Vilnius penktadienį 13-ąją. Ar jūs prietaringi?
Ne. Mane labiau neramina jungiamasis skrydis į Sofiją kitą dieną. Per trumpas persėdimo laikas :)
Ar ką nors žinote apie Lietuvą? Čia šalta ir tamsu beveik pusę metų ir garsėjame aukštu savižudybių skaičiumi… Prie kelis metus įrašėte miksą mūsų kolegoms iš Lietuvos “Secret Thirteen”. Ar dar yra kokių nors ryšių?
Atleisk, bet nežinau apie Lietuvą beveik nieko, išskyrus kelis žmones sutiktus koncertuose. Iki sausio sužinosiu daugiau. Nelabai džiaugiuosi girdėdamas apie šaltį, tačiau esu įsitikinęs, kad bus šilta publika.
Ačiū, pasimatysime Vilniuje.
Internete:
Komentarai