Žvarbų žiemos vakarą prie “Kablio” bendravome su vieno gerai žinomo festivalio promouteriu. Kalbai pasisukus apie naujus vietinius atlikėjus, jis paminėjo MTJUNKER, kuriuos tikrai norėtų matyti savo renginyje. Pavadinimas neįsiminė ir, atrodo, iš kur čia gali būti kažkas naujo ir netikėto, kai nuolat tikriname lietuviškos scenos pulsą. Po kiek laiko to paties veikėjo perklausiau pavadinimo ir panašiu laiku pradėjo sklisti gandas apie “Juoduomenės” gimtadienį ir jame pasirodžiusią gyvą grupę. Taip MTJUNKER pateko į “Ore” dėmesio radarą.
Pradėjus domėtis, pasirodė, kad grupė ne tokia jau ir nauja – pradėjo groti prieš 7-8 metus. Kiti per tiek laiko sugroja viską, ką norėjo ir dingsta iš eterio, tačiau MTJUNKER trio priverstinė karjeros pertrauka, atrodo, išėjo tik į naudą. Jų bosistas Maratas dar spėjo pagroti ir paskutinėje ba. sudėtyje. Stebėdamas pastarųjų koncertą, vis stebėjausi iš kur Lietuvoje atsirado toks atsipalaidavęs ir nematytas muzikantas ir kaip ba. tiek metų galėjo groti gyvai be boso.
MTJUNKER jau spėjo išleisti savo vinilą “Edge” ir surengti keletą įsimintinų pasirodymų čia-ir-dabar. Krautrock’iška motorika, monotoniškai hipnotizuojanti ir psichodeliškai “smalinga” instrumentinė prietema – kažkas naujo sachariniškai teisingoje ir nuobodžiai pozityvioje aplinkoje.
Ką reiškia MTJUNKER?
M.T. Junker yra inicialai ir pavardė, kuriuos aptikome ant Mariaus (vieno grupės narių – ore past.) kaimyno pašto dežutės.
Ar jis girdėjo jūsų kūrybą?
Greičiausiai ne. Jis susijęs su mumis tik tuo, kad buvo kaimynas ir turėjo gerai skambantį vardą.
Grupė susikūrė 2009-aisiais Danijoje. Kodėl Danijoje ir kodėl apie jus išgirdome tik dabar?
Tuo metu visi studijavome Danijoje, taip ir susipažinom. Susirinkome groti postroką, bet vietoj to nukrypome link dub/electronic skambesio. Per nepilnus metus pagrojome keletą gig’ų Danijoje ir Lietuvoje bei įrašėm live set’ą. Po to visi išsikraustėme gyventi į skirtingas valstybes, todėl grupės kaip ir nebeliko. Prieš kiek daugiau nei metus vėl susitikome vienoje vietoje ir po ilgos pertraukos nusprendėme tęsti pradėtą darbą, tik šį kartą labiau orientuojamės į roko muziką.
Grupėje groja: Aleksandras Ābcd, Jean-Paul Marat, Marius Smala. Kas bendro tarp abėcėlės, Prancūzijos revoliucijos ir “Smalos”?
Visi trys dalykai yra skirtingos tos pačios monetos pusės.
Beje, ar ne tas pats Maratas groja ir ba.?
Maratas: Taip, bet jau atgrojau paskutinį savo gig’ą. Buvo smagu, vyručiai.
Kas nutiko – baigėsi kontraktas ar pogrindis labiau traukia? Atrodytų, visai smagu groti su sparčiai populiarėjančiu atlikėju pilnoms erdvėms…
Maratas: Nieko konkretaus neįvyko, pasikeitė tam tikri prioritetai ir gyvenimo aplinkybės, todėl teko išsiskirti. Kartu atgrojome paskutinį koncertą “Lofte”, taip pat prisidėjau prie naujo EP, kuris greitu metu turėtų būti išleistas vinile. Manau, Benas prie progos pats galės papasakoti daugiau.
Savo žanrą apibūdinate kaip #electronic #dance #krautrock. Jūsų pirmasis įrašas apibūdinamas kaip “Fat synths, distorted guitars, punchy drums and hypnotic bass hooks – dance music improvisations”. Ką atsakot, kai paklausia, ką grojat?
Paprastai sakome, kad grojam viską. Kita vertus, šiuo metu koncentruojamės ties hauso ir roko sinteze.
Kiek jūsų muzikoje tvirtų struktūrų ir kiek improvizacijos?
Visada buvo labai daug improvizacijos, tik vieni žanrai yra labiau tinkami improvizacijoms ir spontaniškumui, o kitiems reikia nuolatinės tvarkos bei aiškių struktūrų. Grodami gyvai dažniausiai improvizuojame, bent jau iš dalies, todėl kiekvieną kartą tie patys gabalai skamba šiek tiek kitaip. Prodiusuodami savo muziką laikomės tam tikrų taisyklių, dėl to įrašai skamba labiau struktūrizuotai.
Pastaruoju metu daug lietuvių atlikėjų savo įrašus spaudžia vinile. Jūs taip pat jau turite savo “Edge”. Kaip suprantu, leiblas “Discotag” vienaip ar kitaip susijęs su jumis ne tik tuo, kad išleido šį įrašą?
“Discotag” bosas Arnas yra geras mūsų bičiulis, sutiktas Londone – jis mums ir pasiūlė išleisti savo muziką per jo leiblą. Vinilas atrodė kaip tinkamiausias formatas tokio pobūdžio relyzui, tiek žanro, tiek trukmės prasme. Be to, visada smagu įamžinti savo muziką fiziniame pavidale.
“Sniego pilyje” skamba Vincento Baltaragio balsas. Ar jūs atviri bendradarbiavimui su vokalistais, poetais ir daugiau mažiau prasminiais tekstais?
Visada pozityviai žiūrime į gerą jam session’ą su gerais žmonėmis. Nesakome ne bendradarbiavimui su vokalistais ir kitais muzikantais. SVARBU KAD VAIBELIZ BŪTŲ SENIUKAI ;)
Jei jau taip, su kuo labiausiai norėtumėt padžeminti? Nebūtinai iš Lietuvos.
Su Richard Fearless iš Death In Vegas
Ribą tarp elektroninės šokių ir gyvos muzikos trinti bandė jau daug atlikėjų. Vis dėlto ši takoskyra išlieka gana ryški. Panašu, MTJUNKER labiau linksta prie šokių aikštelių?
Vienas mūsų pagrindinių siekių yra įvairiomis proporcijomis kombinuoti elektroniką ir gyvos grupės skambesį. Tiesiog šiuo metu turime daugiau medžiagos, kurią galima būtų klasifikuoti kaip šokių muziką. Iš tiesų manome, kad šokių ir roko dichotomija yra gana fake dalykas, nes abiejų žanrų pirminė paskirtis yra priversti žmones šokti ir laisvai reikšti savo mintis ir jausmus.
Sutinku, muzikos paskirtis, nepaisant žanro, išjudinti vienokias ar kitokias emocijas. Šis skirstymas turbūt labiau tarp didžėjų ir gyvos muzikos atlikėjų. Pirmieji ateina su usb stick’ais ir groja daugiausia kitų gabalus, o antrieji tampo instrumentus ir aparatūrą bei groja savo kūrybą. Ar emocinis ir finansinis honorarai neatrodo neadekvatūs?
Aišku, žymiai smagiau groti savo muziką nei selektinti kitų sukurtus hitus, nes jautiesi lyg visą vaibą būtum sukūręs savo rankomis, o ne pasinaudojęs kažkieno kito darbu. Tas jausmas, kad nuveikei kažką labai gero, yra pagrindinis motyvuojantis faktorius gyviems gigams. Šiaip vis stengiamės optimizuoti savo live setup’ą, kad būtų mažiau viso to dėžių tampymo, bet, laikui bėgant, įsigyjam vis daugiau įrangos, kurią norisi naudoti ne vien studijoje.
Žiūrint finansiniu atžvilgiu, logiška manyti, jog atlikėjų honorarai tiesiogiai susiję su tuo, kiek žmonių jie pritraukia į savo pasirodymą. Klubai ir koncertų organizatoriai yra suinteresuoti padaryti pelningą vakarėlį, todėl atlikėjams siūlo atitinkamą atlygį atsižvelgiant į jų populiarumą. Norint pagroti gerą DJ set’ą, reikia turėti tam tikrų įgūdžių, o faktas, kad vakarėlio metu groja gyva grupė ar atlikėjas, dar nereiškia, kad pasirodymas bus kokybiškas. Taigi, jeigu atlikėjas (nesvarbu ar DJ, ar live) turi stiprų fanbase’ą, tai – jau tvirtas pagrindas manyti, jog jis nemala šūdo. Visa kita yra skonio reikalas.
Patekote tarp 10-ies įdomiausių LT atlikėjų, kuriuos paskelbė “DJ Mag”. Kaip jums patiems atrodo lietuviška muzikos scena?
LT muzikos scena plečiasi ir tikrai turi ką pasiūlyti, tačiau nemažai žmonių bijo būti originaliais ir varyti kažką labiau freaky, nesilygiuoti į kitus ir nebandyti atkartoti kažkieno kito pasiteisinusio koncepto ar idėjos. Kita vertus, tai yra visų laikų muzikos problema – arba kuri vardan kūrybos ir nesikoncentruoji į šlovę, arba darai mediocre šūdą ir stengiesi visiems įtikti.
Vieni šio sąrašo kolegų Without Letters, taip pat turintys krautrock šaknų, sako, kad labiau norėtų groti šokių muzikos renginiuose, kur atstumas tarp atlikėjo ir publikos gerokai mažesnis nei “normaliuose” koncertuose. Ar jums svarbu kur ir kam groti?
Įdomiau yra groti situacijose, kur žmonės susirenka atsipalaiduoti ir sudalyvauti renginyje, o ne tikėtis, kad už jų sumokėtus pinigus bus suteikta pasilinksminimo paslauga. Daugiau esame groję ten, kur grodamas gali šokėjus ranka pačiupinėti, bet kitos erdvės irgi turi savo privalumų. Geriausi koncertai dažniausiai gaunasi netikėtose vietose, labai vertiname “čia ir dabar” situacijas, kur vakarėlio nuotaiką kuria tiek atlikėjas, tiek klausytojas, dalindamiesi ta pačia energija. Pirmąjį savo pasirodymą darėme didelio brutalistinio stiliaus bendrabučio svetainėje su buitinėmis kolonėlėmis ir keliais šimtais studentų. Prieš tai nieko neskelbėme, tiesiog atvarėm ir pagrojom. Buvo žiauriai smagu, o pačiam vakarėliui vertę suteikė faktas, kad greičiausiai daugiau tokio niekada nebebus.
Pasirodėte “Juoduomenės” gimtadienyje. Papasakokit, kas jums yra juoduomenė. Juk tai tikrai ne apie paros metą ir dresscode?
“Juoduomenės” vakarėliai reprezentuoja mūsų palaikomą idėją ieškoti sąlyčio taškų tarp gyvos muzikos ir elektronikos – pavyzdžiui, šį penktadienį, gruodžio tryliktą, ten groti atvyksta Die Wilde Jagd. Be to, “Juoduomenės” įkūrėjai yra mūsų geri draugai, žmonės su kuriais praleidžiame nemažai laiko kartu, iš kurių gauname daug palaikymo savo muzikos atžvilgiu. Manome, jog su muzika glaudžiai susijęs bendruomenės kūrimas ir puoselėjimas – tada visa tai įgauna kitokia prasmę.
Kur dažniausiai jus galima sutikti a) dieną ir b) naktį?
a) darbe b) tavo merginos lovoje ;]
Dėl merginų išsiaiškinsime privačiai, o kur dirbate dienomis? Norėtumėt dirbti tik MTJUNKER?
Dirbame sėdimą darbą prie kompo skirtingose įmonėse. Visada buvo didelis noras daryti tai, kas labiausiai patinka – t.y. susieti darbą su muziką ir garsu. Kaip bus toliau – pamatysim.
Kas gero nusimato šiais metais?
Iš mūsų – trys relyzai, keletas gigų, vaizdo klipas ir gal koks miksteipas.
Šiaip – šie metai bus geresni už visus prieš tai buvusius. Visiems.
Internete:
Komentarai