Kai pradėjau savo projektą Number Eleven, aš buvau pamišęs dėl garsinės aplinkos, kažkas ką aš galėčiau apibūdinti kaip jautimas jog tu esi sunkiai apibrėžiamoje erdvėje, tarsi efektas kuris ateina klausant muzikos užmerkus akis.
Šita idėja pas mane atsirado kai vėl pradėjau kurti muziką ir antrą kartą „užkibau“ ant pirmųjų dviejų Autechre albumų – Incunabula ir Amber, kurie aš manau turi daug to „erdvės jausmo“. Aš jų klausiau per savo niekam tikusias kinų padirbtas Nokia BH503 ausines, dažniausiai visiškoje tamsoje. Aš netgi užklijuodavau visas lemputes ant kompiuterio ar ausinių, kad jos nemirksėtų ir netrukdytų vaizduotei kol groja muzika.
Kai aš pradėjau savo pirmąjį kūrinį, aš labai norėjau kad jis turėtų tą „erdvės jausmą“. Dėl to juose yra nenormalūs kiekiai aido ir garsų kurie nėra „čia“. Jie yra kažkur „kitur“, ne per vidurį galvos, o kažkur toliau, galbūt už langų, o gal kaimynų balkone. Kadangi tie garsai gali būti apibūdinami kaip sprogimai, tai ne itin skirtųsi nuo realios situacijos – sprogimai kaimynų balkone mano kasdienybėje jau tampa įprasta.
Kokio velnio aš čia šneku nesąmones apie sprogimus mano kaimynų balkonuose? Mintis yra ta, kad tai yra netikėtas įvykis, garsinis sprogimas (tiesiogine ta žodžio prasme), kuris tave išgąsdintų ir pakeltų adrenalino kiekį kraujyje. Naudodamasis šita idėja aš norėjau sukurti šį šoko efektą muzikoje, tačiau jeigu įmesčiau kokį sprogstantį garsą į muziką, tai būtų suvokta kaip „glitch“ efektas ar kokia klaida, nes tai yra eksperimentinė muzika. Bet kai muzika progresyviai tave įtraukia į aplinką kurioje tavo nesąmoninga vaizduotė pradeda veikti, netikėtas garsas nebūtų spėtas apdoroti bei įsivaizduoti ir būtų suvoktas kaip blyksnis.
Šitaip aš suformavau idėją savo pirmajam kūriniui Behind The Limits of Imagination iš savo pirmojo albumo Indefinable. Tu įreikšmini garsą kurį išgirdai dar prieš jį įsivaizduodamas, suvokdamas ar duodamas jam reikšmę, formą, vietą ir jo buvimo priežastį. Tokia buvo idėja ir aš nesu tikras ar ją vis dar naudoju šiandien, bet aplinkos efektą vis dar naudoju, ir jeigu tu neklausai šitaip muzikos, kad įsivaizduotum garsus, man nesvarbu, tu gali jos klausyti gamindamas sprogią substanciją.
Tada aš susidūriau su problemomis. Pirma iš jų buvo ta, kad niekas dar neišrado post-kognityvios nesąmoningos smegenų vaizduotės skaitymo mašinos kuri galėtų įrašinėti įsivaizduojamus nuskustus burundukus .mp4 formatu. Tada buvo ribotas energetinių gėrimų kiekis kokį gali metabolizuoti žmogaus kepenys, nes pats vizualizacijų piešimo procesas reikalauja nenormaliai daug laiko. Viską tenka piešti ranka (arba kompiuterio pele). Mano vizualizacijos nėra generuojamos, visus vaizdinius turiu nupiešti linija po linijos.
Vizualizacijos yra juodai baltos, nes nenoriu perkrauti visko nereikalinga informacija, noriu kad jos išliktų paprastos ir jose būtų tik formos. Kiekvienas garsas turi savo unikalią formą ir keletą jų variacijų. Sintezatoriaus partijos retai kada turi savo vaizdinius, nes aš manau kad melodijos ir fonai yra reakcija į tai kas vyksta, galbūt garsiniu formatu į besitrankančias ritmines kombinacijas.
Kiekvienas albumas turi savo aplinkos idėjas ir detales. Ir tu gali pamatyti jas visas progresuojančias, kūrinys po kūrinio, pamatyti kas vyksta pačiame albume. Pavok projektorių iš bet kur, kur tik galima tokį rasti, prijunk jį prie kompiuterio ir pasileisk šituos playlistus. Pažiūrėk kaip horizontas krypsta nuo pat pirmojo albumo, tau artėjant link neapibrėžiamo skritulio, keliaujant pro struktūras, tada apsisukant su jomis visomis, žiūrint kaip jos staiga praranda savo pradinę formą ir pradeda nykti, nors tos formos ramiai sau buvo dar prieš kelis kūrinius, tada tave staiga tegu subado stulpai, kurie trukdė suvokti kelio koncepciją, prieš tai pasimetusią skraidžiusių figūrų lietuje, kurios dabar jau turi statinę formą, žiūrint kaip horizontas vėl krypsta, sukasi ir lūžta, visoms figūroms paliekant aplinką, lyg viskas ruoštųsi audrai.
Vietoj to kad įsivaizduotum tai, patirk tai. Indefinable ir Blur vizualizacijos – 22 vizualiniai klipai.
Indefinable ir Blur yra išleisti Electron Emitter, juos atsisiųsti galima leidyklos puslapyje.
Indefinable – http://www.electronemitter.net/releases/number-eleven-indefinable/
Blur – http://www.electronemitter.net/releases/number-eleven-blur/
Komentarai