„BBC Radio 1“ rezidentė, elektroninės muzikos atlikėja iš “Hyperdub” leiblo, Jessy Lanza galėtų būti tavo kiemo draugė ar klasioko pusseserė. Artumo ir paprastumo aura, sklindanti nuo kanadietės, intensyviu muzikos ritmu užgožiama, tikriausiai, tik skambant jos muzikai. Elektroninių R&B ritmų atlikėja ir vokalistė, studijavusi džiazo teoriją, dabar muzikuoja gimtajame Hamiltone, Kanadoje. Ten Jessy lydi ir kiti bendraminčiai muzikantai – kasdienes muzikines dilemas atlikėja sprendžia su Jeremy Greenspan, o savo švelnų sopraną yra paskolinusi tokiems grandams, kaip Caribou, Dev Hynes ir Ikonika.
Muzikos mokytoja dirbusi atlikėja šiandien neišlipa iš turo autobuso, o Europoje bei JAV klausytojai ją sutinka, kaip pati sako, net karščiau, nei gimtajame krašte. Ruošiame šokių batelius ketvirtadienio koncertui Kablyje ir skambiname Jessy Lanza‘i tiesiai į mobilųjį.
Kada ir kaip pradėjai muzikuoti?
Buvau dar visai maža, kai pradėjau groti. Abu mano tėvai yra muzikantai, tad jie užrašė mane į pianino, dainavimo ir šokio pamokas, kai man tebuvo penkeri ar šešeri.
Tuo metu tau tai patiko?
Dainuoti patiko visuomet. Pianiną pamėgau tik būdama paaugle, o šokių tiesiog nekenčiau, nes man tai visai nesisekė (juokiasi).
Kaip atradai elektroninį skambesį?
Būdama paaugle pianinu grojau klasikinius kūrinius, džiazą, o elektroninė muzika atsirado tada, kai po universiteto grįžau pas mamą ir visai neturėjau pinigų. Anksčiau grojau ir įrašinėjau studijoje, o tuo metu visai neturėjau pinigų gaminti įrašams, tad vieninteliu muzikos kūrimo įrankiu tapo mano nešiojamas kompiuteris. Draugas įrašė „Logic“ – muzikos įrašinėjimo programinę įrangą ir taip pradėjau kurti elektroninę muziką. Galima sakyti tik todėl, kad neturėjau kitų pasirinkimų. Šis buvo pigiausias.
Papasakok apie savo darbą su „BBC Radio 1“
Tai – kasmėnesinė rezidencija, kur reguliariai groju DJ setus, nuo sausio ir tęsiu iki birželio. Ši galimybė yra išties puiki, man labai smagu.
Tave išgirsta didžiulės auditorijos…
Taip, dėl to jaučiuosi labai gerai. Groti, o ypač didžėjauti man išties patinka. Nejaučiu didelio spaudimo prieš dideles auditorijas, nes tiesiog groju muziką, kuri man patinka. Groti savo kūrinius būtų ir sunkiau ir atsakingiau.
Ar sunku dirbti su Caribou kūrėju Dan‘u Snaith‘u?
Dan‘as yra labai geras ir mielas žmogus. Seniai jį pažįstu, nes esame iš ten pat – Kanados. Kartu mums dirbasi labai lengvai, jis yra tikrai pozityvus ir dosnus.
„It means I love you“ yra mano mėgstamiausias kūrinys tavo repertuare. Gali papasakoti, kaip jį sukūrei?
O, ačiū! Pradėjau semplinti vieną Pietų Afrikos šokių muzikos dainą, aplink šiuos semplus sudėliojau visą kūrinį. Jeremy Greenspan, su kuriuo kartu kuriame ir rašome, pridėjo savų detalių. Bet viskas įvyko paprastai ir greitai – daina buvo baigta per porą dienų.
Ar yra žmogus, kuriam ją sukūrei?
Nevisai. Hamiltone, kur aš ir gyvenu, einant gatve sutiksi daug šiurpių vyriškių, kurie mėto „Šypsokis“, „Būk gražesnė, nusišypsok“ komentarus ar panašius supistai užknisančius dalykus, kaip šie. Ir tuo metu buvo vieną tokių dienų, kai tokių rėksnių sutikau labai daug – jie kartojo „Šypsokis, pralinksmėk, būk gražutė“ ir panašų šūdą. Mane supykdė, kad kažkas jaučiasi turįs teisę tau sakyti, kaip turi atrodyti, kai tiesiog eini gatve.
Tuo metu pradėjau rašyti šią dainą iš gana piktos pusės. Apie tai, kad jei iš tiesų pažiūri į tą žmogų, pažvelgi jam į akis, sustoji ir pasikalbi su juo – jis nė kiek nenori su tavimi kalbėtis. Jie tiesiog nori kažką sakyti praeidami. Nuo to ir prasidėjo ši daina, bet vėliau, gludinant kūrinį, tonas tapo kiek meilesnis. Tuomet ir mano pačios pyktis atslūgo.
O priešingai, ar nebijojai šioje dainoje dainuoti apie meilę ir būti „moteriška“?
Manau, kad čia ne tas atvejis. Nėra nieko blogo būti „moteriška“. Manau, žmonės apsėsti perdėto maskuliniškumo ir to, ką reiškia būti „vyrišku“. Man nepatinka, kad žmonės bijo atrodyti silpni ar „moteriški“. Tad, manau, nereikia bijoti „moteriškumo“ – man labiausiai nepatinka tas įsivaizdavimas, kad maskuliniškumas turi būti būtent toks ir ne kitoks.
Ką manai apie muzikos verslo pasaulio atmosferą moterims?
Mano patirtis yra teigiama, bet negaliu sakyti, kad joje nėra problemų. Manau, tai dažnai būna paslėpta giliau nei tik buvimas moterimi. Turiu omeny, dar daugiau įtakos turi tokie dalykai, kaip: iš kur tu, ar tu juodaodis, ar gėjus, ar translytis. Visi nukrypimai nuo „normos“ turi didžiulę įtaką.
Man sunku kalbėti, nes aš esu privilegijuota – užaugau geroje vietoje, esu baltaodė iš geros šeimos. Buvimas moterimi yra tik maža mano identifikacijos dalis. Manau, kad žmonės dabar yra vis labiau apsišvietę ir domisi šiomis problemomis. Tad, man, palyginus, lengva. Teko susidurti su įžūlumais ar kitokiomis priekabėmis dėl lyties, bet niekad nebuvau atmesta ar kitaip paneigta kūryboje, dėl to, kas esu.
Visą pavasarį būsi koncertiniame ture. Ar bandysi pabūti turiste ir pažinti šalis, kurias lankai?
Priklauso nuo turo tvarkaraščio. Jei jis leis man pabūti vienoje vietoje ilgiau, nei dieną – būtinai. Bet dažniausiai taip nenutinka.
Vilniuje irgi grosi po poros dienų.
Taip, ten irgi praleisiu kokią dieną. Labai laukiu šios kelionės, bet be koncerto tikrai neįsivaizduoju, ką Vilniuje veiksiu. Tikiuosi, kas nors parodys kažką gero arba patars, kur nueiti (juokiasi).
Ar grojimas Kanadoje tau skiriasi nuo pasirodymų bet kurioje kitoje pasaulio vietoje?
Dažniausiai Kanadoje ateina draugai iš Hamiltono – mano gimtojo miesto. Daugiau ten niekam ir neįdomi ta mano muzika (juokiasi). Tad kitose pasaulio vietose žmonės, kuriems groju, būna labiau įsitraukę. Bet Hamiltone gročiau net jei ateitų tik dešimt žmonių. Ir man būtų net linksma, jausčiausi gerai.
Jessy Lanza koncertuos Vilniuje, kultūros bare Kablys, kovo 23 dieną.
Internete:
Komentarai