Vieną dieną Vidas ir Žilvinas kartu nuėjo į Artūro Baryso metines “Intro” klube ir ten išgirdo grojant Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu. Nuo to laiko, pasivadinę James Watt pamėgtu arklio galios terminu, jie groja jau 11 metų. Prieš metus garsiai atšventę jubiliejų, o neseniai išleidę penktąjį albumą „Antakalnis“, Žilvinas (bosinė gitara, vokalas), Vidmantas (gitara, vokalas) ir Tomas (saksofonas, gitara, vokalas) pakvietė pasikalbėti tiesiog į svetainę. Barščiai buvo labai skanūs, o mano diktofonas pirmąkart dirbo ne Senamiesčio kavinėj, o namuose.
Trys iš keturių arklių papasakojo apie naują albumą ir jo užkulisius.
Scena
Kokiais vienetais Arklio Galia matuoja savo koncertus? Kaip nusprendžiat, ar koncertas buvo geras ar ne?
Vidmantas: Vau…
Žilvinas: Matavimas būna labai fragmentiškas. Kas nors išdrįsta pasakyti, kad buvo faina, tada kitas sako: „Jo, man labai pasisekė gerai pagrot”.
Vidmantas: Mes negiriam koncerto, dažnai giriam vienas kitą.
Dažnai?
Vidmantas: Prieinu po koncerto prie Mariaus ir sakau: ,,Nu, labai gerai pagrojai”. Kartais pasakau Tomui: ,,Nu, nelabai ten tavo laidas gerai skambėjo, kai gitara sulūžo”.
Žilvinas: Man geras koncertas – kai būna smagu groti, o kai nesiseka groti – juokinga. Taip ir mąstau: ar buvo juokingiau, ar smagiau?
Ar teko kada nors stage dive’int?
Vidmantas: Teko. Labai seniai, kažkuriam pankų tūse. Kiti neatsimenu, ar stage dive’ino, tikriausiai neišdrįso. O mane tie pankai išsinešė iš patalpos.
Vieta, kur vis nepavyksta, bet pasvajojat sugrot?
Tomas: Rygoj…
Žilvinas: Tomas vienintelis iš mūsų negrojęs Rygoj. Aš svajojau apie Rygą, paskui ten pagrojom ir nebedrįsau daugiau svajot.
Tomas: Aš nė karto nesu išvažiavęs iš Lietuvos su Arklio galia. O Ryga – labai fainas miestas.
O Arklio Galia be tavęs?
Žilvinas: Buvom Rygoj.
Vidmantas: Grojom Suvalkuose.
Žilvinas: Ir Užupio respublikoj (juokiasi).
Ką veikiat po koncertų? Atsisveikinat ir išsiskirstot ar kartu važiuojat į pirtelę?
Vidmantas: Į pirtį – prieš koncertą.
Žilvinas: Malkas kapojam…
Vidmantas: Ir malkas kapojam prieš koncertą.
Žilvinas: Po koncerto dar ilgai kuičiamės, kol viską sutvarkom. O smagiausia būna kitą rytą blaivytis ir veikt kažką visiems, eiti ieškot, kur pavalgyt, istorijom pasidalint…
Albumas
Minėjot, naujas albumas pareikalavo ne tik daug jėgų ir laiko, bet ir didesnio biudžeto. Dėl to rezultatas yra…?
Vidmantas: Brangesnis.
Žilvinas: Pirmą kartą savo įrašams galėjom pasitelkti kitų žmonių, o ne daryti viską savom jėgom, kaip būdavo seniau. Daug įnešė Tomas Verbaitis, pasiklausęs pasakė: čia daryt taip, nedaryt taip, paskui tvarkė įrašus. Mums nereikėjo visko daryt mėgėjiškai – gal dėl to prisidėjo papildomo smagumo, lyginant su senesniais kompaktais.
Kiek laiko įrašinėjot albumą?
Vidmantas: Įrašėm per tris dienas. Ruošėmės ilgai – apie mėnesį. Buvo daug delsimo ir dvejonių. Visokių nepavykimų.
Žilvinas: Labai keista, kai repetuoji labai mažoj erdvėj, visai kitaip girdi garsą…
Tomas: …ir kai tau duoda itin švarų, kokybišką įrašą, galvoji: „Blemba, ar ištikrųjų mes čia taip skambam?“
Klausantis albumo jausmas toks, kad labai aukštas pareigas užima saksofonas.
Tomas: Aš tiesiog visą laiką groju. Perklausiau, supratau, kad reikėtų mažiau grot. (juokiasi)
Vidmantas: Geras, niekad nebūčiau taip sugalvojęs… Man kaip tik atrodė, kad saksofono mažai. Tomas sako Verbaičiui: „Patildyk mane ten“, o aš galvoju – eik tu, nesąmonė, tegul būna daug. Bet patildė…
Jūsų naujo albumo įrašai skęsta Nemune. Jeigu reiktų išgelbėt tik vieną dainą, kurią?
Vidmantas: Aš „Žąsį“ gelbėčiau.
Žilvinas: Aš irgi žąsį, kitos išsigelbėtų (visi juokiasi). Žąsis – labai ypatinga. Galima būtų ją gelbėt, o galima būtų nufilmuot, kaip mes ją gelbstim. O tu, Tomai?
Tomas: Aš gelbėčiau „Liūdną gabalą“. Man atrodo, apskritai gitariniai gabalai pirmauja.
Vidmantas: Gal dėl to, kad gitara širdį virpiną, saksofonas – stuburą.
Albume daug geografinių nuorodų – albumo pavadinimas „Antakalnis“, dainuojat apie Mindaugo “Maximą”, Jeruzalę. Kiek jums reiškia Vilnius?
Žilvinas: Visose tose vietose mes gyvenam, yra nemažai tokių, kur tos eilutės ir stulpeliai sugalvoti. „Antakalnis“, pavyzdžiui, sugalvotas Antakalny. Taip ir užsifiksavo. Mintys taip ir dėliojasi – nuo kažkokių geografinių nuorodų, laiko nuorodų, nuorodų į mus pačius.
Ar galėtų egzistuot Arklio Galia kažkur kitur? Trakuose? Šilainiuose?
Žilvinas: Šilainiuose… galėtų (juokiasi). Trakuose – ne. Vistiek tai – Vilniaus grupė. Bet turim narių iš Šilainių, o kažkada, senais laikais repetuodavom Trakų Vokėj.
Citata iš jūsų dainos: „Pažadėt ką nors – kaip pabezdėt ir uždaryti langą.“ Iš kur semiatės šitos pavydėtinos ironijos?
Vidmantas: Maestro, poete – pasakok. Kas tave įkvėpė?
Žilvinas: Ieškom kažkokių naujų, negirdėtų, asociatyvių alegorijų, kurios, gal ką nors nervintų, ar ką nors nustebintų. Šita frazė tam kartui susirimavo. Tada pagalvojau, kad labai viskas logiška (juokiasi). Visos tos eilutės, kurios atsiranda tekstuose, gaminasi galvoje kažkokiais keistais, nepaaiškinamais būdais. Susidėlioja paveikslas – dėl skambesio, dėl visokių priegaidžių, o paskui norisi ieškoti daugiau logikos – ieškom ieškom ir gaunasi – apie bezdalus, pavyzdžiui. Labai juokingi dalykai.
Kas grupėje rašo tekstus?
Vidmantas: Buvo visaip. Iš pradžių visi tekstai buvo suimprovizuoti arba parašyti Žilvino. Buvo ir žymių poetų eilėraščių: Maironio, Vienažindžio…
Žilvinas: Naujam albume yra visų mūsų grupės narių tekstų. Mano – septyni. Mariaus – vienas. Bet ant viršelio sumaišiau, parašiau, kad Marius yra parašęs „Žąsį“, o Vidas – „Sapną“.
Turit vietą, kur jum geriausiai rašosi tekstai?
Tomas: Man geriausiai rašosi Kaišiadoryse.
Žilvinas: Man – pakeliui į darbą. Arba pakeliui iš darbo, kai nieko neveikiu.
Vidmantas: Aš tai rašau garaže. Kipro garaže.
Grupė
Grįžtam į praeitį. Kaip jūs atsidūrėte kely, pavadinimu Arklio Galia?
Žilvinas: Mes su Vidmantu nuo septintos klasės buvom pažįstami. Mūsų jumoras buvo toksai, kad pagalvojom – gal ant juoko reiktų sukurti grupę? Buvom prisiklausę Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu ir supratom, kad muzika gali būti bet kokia. Tada pradėjom kažką grot. Ir labai gerai sekėsi.
Vidmantas: O paskui išmokom grot instrumentais. Maždaug po kokių 5-6 metų grojimo pradėjom mokintis grot instrumentais.
Grojat jau 11 metų. Kiek grosit dar?
Tomas: 89.
Žilvinas: Dar biškį pagrosim.
Vidmantas: Aš sakiau Žilviui, kad mes su juo grosim, kol kuris nors vienas numirs. Nebėra tikslo iširt.
Žilvinas: Net jeigu abu būsim tik aparatų palaikomi (juokiasi).
Vidmantas: Uždėsim tau armonikėlės laikiklį ir pūtinėsi orą. Paskutinis grupės albumas bus armonikėlių duetas. Laukiu nesulaukiu šito albumo (juokiasi).
11 metų – labai daug. Užsiauginot ištikimų fanų klubą?
Žilvinas: Gal truputį ir turim. Kažkam patikom, kitiem pradėjom mažiau patikt. Tokių, kurie su mumis nuo pat pradžių – ne taip ir daug.
Vidmantas: Yra tie vargšai draugai, kurie turi vaikščioti į mūsų koncertus 11 metų.
Kokių dovanų esat gavę iš fanų?
Vidmantas: Kažkada gavom vinilą, ant kurio buvo užrašyta „arklio galva“.
Žilvinas: Mes dar esam gavę? Kokių nors nesąmonių…. Sunku pasakyt. Norėtume gauti daugiau.
Tomas: Gaunam gero žodžio, kas nors vis pasako.
Ką norėtumėt gaut dovanų?
Vidmantas: Man reikėtų taburetės.
Tomas: Žmonės po koncerto labai mėgsta prieit ir šnekėt, kaip mus pakvies į kokį nors koncertą, kokie mes faini, kaip mes patikom. Dažniausiai iš tų žmonių, kurie išgėrę alaus pradeda pasakoti apie tai, kaip mus čia kažkur vešis, niekas niekur nepakviečia. Tokie žmonės galėtų prisiminti…
Be muzikos, visko labai daug darote. Esate viena tų grupių, kur plakatus, video, anksčiau – ir albumus pasidarote patys. Ką dar jūs veikiat, kaip atrodo jūsų diena?
Vidmantas: Aš visų pirma atsibundu nuo žadintuvo, kuris yra Arklio Galios daina. Visą laiką vis kita. Užsistačiau, kad randomizuotų.
Žilvinas: Aš dirbu architektu, o tarpuose bandau kaip nors nuplėšti laiko Arklio Galiai. Bandau atrašyti laiškus, atspausdinti plakatus, dar ką nors.
Vidmantas: Man tai atrodo, kad Žilvinas visą dieną pragalvoja apie Arklio Galią. Aš be to, kad groju Arklio Galioje, dar groju keliose grupėse ir dirbu IT korporacijoj programišium.
Tomas: Man atrodo, nė vienas neišsilaikom tik iš muzikos. Aš dar dirbu valstybės pažinimo centre ir knygyne „Juodas šuo“.
Kokią knygą turėtų perskaityti kiekvienas Arklio Galios fanas?
Vidmantas: Eurovizijos eilėraščius.
Žilvinas: Reikia paskaityti apie Kazį Grinių (ištrauklia iš spintos storą Kazio Griniaus biografiją).
Vidmantas: Visi čia esam perskaitę apie Kazį Grinių. Grupės knyga, grupės asmenybė.
Jei Arklio Galios knyga – „Kazys Grinius“, koks būtų Arklio Galios patiekalas?
Vidmantas: Pica
Žilvinas: Pica arba čipsai.
Visi: “San Diego”!
Žilvinas: Gėrimas koka-kola.
Vidmantas: Arba “Pepsi”, bet iš skarbonkės.
Arklio Galios akordas?
Tomas: Septakordas.
Vidmantas: E septinas. Mažoras.
Pabaigai – laisvas eteris. Viską, ko niekada nepasakėt ant scenos, galit pasakyt į šitą diktofoną.
Tomas: Aš noriu padėkot Vidui ir Žilvinui. Jie labai daug padarė, kad šitas albumas išeitų. Kai įrašėm – vienas darbas buvo padarytas, bet Vidas ir Žilvinas padarė visus tuos techninius dalykus, skatino klausyt gabalų ir taisyti. Manau, labai svarbu, kad jie žinotų, jog kažkas mato jų pastangas.
Vidmantas: Ačiū, Tomai.
Žilvinas: Aš tai norėčiau pabarti visus žmones, kurie dar nėra buvę Arklio Galios koncerte. Per vienuoliką metų. Yra tokių žmonių, kurie sako: „Aš šiaip – labai didelis fanas, bet dar niekada nebuvau nė vienam koncerte“.
Artimiausi albumo „Antakalnis“ pristatymo koncertai – gegužės 20 d. Vilniuje, “Paviljone” ir 23 d. “XI20”, gegužės 26 d. Alytuje, bare “Fenix”, gegužės 27 d. Kaune, Kauno menininkų namuose ir birželio 3 d., “Tilto namų” festivalyje, Vilniuje.
Internete:
Komentarai