Interviu su daug šurmulio Klaipėdoje sukėlusiomis Street art festivalio kuratorėmis Ūla Ambrasaite ir Gabija Grušaite.
Trumpai palieskime gatvės meno sąvoka, kuo tai skiriasi nuo grafiti, parodų lauke? Žinau, kad jūs sulaukiat daug prašymų iš žmonių, jie klausia ar galėtų jūsų menininkai apipaišyti vieną ar kitą pastatą, bet jūs nevisada priimat prašymus, nes gatvės menas ne apie tai. Tai klausimas apie ką yra gatvės menas?
Ūla: Iš tikrųjų mes su Gabija pradėjom organizuoti gatvės meno festivalį prieš penkis metus Vilniuje. Ir, turbūt, per tuos penkerius metus ir pačios daug ką atsakėm sau, kas yra mums street artas. Visų pirma, kaip pradėjom organizuoti Vilniuje, atrodė, kad reikia atskirti šį mena nuo grafitti meno. Nes visuomenė yra tradiciškai neigiamai nusiteikusi grafiti piešėjų atžvilgiu. O jeigu darai didelius piešinius ant sienų jau yra labai gražu, tai jau yra gatvės menas ir visiems labai patinka. Tada visi nori dar daugiau.
Tai kuo ypatingas jūsų festivalis?
Ūla: Gatvės meno festivalių yra labai įvairių. Yra tokių, kurie daro tiktai piešinius ant sienų. Tačiau mes nuo pat pirmo festivalio manėme, kad tai nėra vien tik tai. Turi būti ir 3D objektai, netikėtos instaliacijos. Tai mano galva gatvės menas, kaip mes jį suprantam – mes miestą traktuojam, kaip urbanistinį tekstą. Ir mes, kaip festivalio kuratorės bandome miestui pasiūlyti redakcijų. Kažką mieste pridėti, paryškinti, pakeisti, palikti tuos darbus pačiam miestui įsisavinti arba panaikinti, perdaryti tokiu laisvu būdu.
Papasakokit kada įvyko tarp jūsų tas lemtingas susitikimas ir nusprendėt kurti gatvės meno festivalį?
Gabija: Mes su Ūla susipažinome prie daug metų, kai Ūla buvo mano pirmojo romano projekto vadovė. Tada gatvės menu užsiimdavome laisvalaikiu. Ir mintis daryti gatvės meno festivalį, kai mano buvęs vaikinas Ernestas Zacharevičius labai norėjo išpiešti „Lietuvos“ kino teatro sieną. Ir Ūla pasakė, jei tai būtų tik viena siena, būtų kažkaip neįdomu, tai gal darom ir daugiau dalykų. Taip viskas ir prasidėjo.
Ūla, kodėl pasiūlei išpiešti daugiau sienų?
Ūla: Taip, tai buvo prieš daug metų (juokiasi). Vilniuje tada dar nebuvo gatvės meno mados. Buvo kalbama, kad grafiti yra labai negerai, kad miestas yra apšnerkštas keverzonių. Ir tada sužinojau, kad ketinama piešti kino teatro sieną. Atrodė tada, kad bus daug bėdų su leidimais, savivaldybė nenorės ir taip toliau. Tada ir atsirado mintis, kad darykime festivalį. Pasikvieskime daugiau menininkų. Nedarykime kažkokios vienos išskirtinės sienos, bet pasikvieskime lietuvių, užsieniečių menininkų. Padarykime, kad Vilnius būtų atviras gatvės menui ir apskritai jis galėtų egzistuoti.
Žodžiu tu esi tas žmogus, kuris pasakė, kam mastyti siauriau, jei galima mastyti plačiau?
Ūla: Ne, aš gal esu tas žmogus, kuris tada mažiau galvojo (juokiasi).
Gabija: Ji tiesiog darė.
O jeigu dabar grįžtumėte į tą laiką prie 5 metus, kai pradėjote, nebesiimtumėte gatvės meno festivalio organizavimo, kai jau dabar žinot, kiek teks praeiti vargų?
Ūla: Jeigu būtumėm žinojusios, kas mūsų laukia, tikrai nebūtumėme dariusios. Bet tie metai iš tikrųjų buvo labai produktyvūs. Tiek mums, kaip kuratorėms, tiek rezultatais.
Gabija: Mes stengiamės išplėsti suvokimą. Nes kiekvienais metais atvažiuoja menininkai ir sudarinėjame programą. Mums visada iškylą giluminis klausimas, ką mes norime pasakyti, kodėl ir kur. Ir kiek biurokratija gali įsileisti meno į miestą.
Pakalbėkime apie jūsų santykį su savivaldybių atstovais ir verslininkais. Jūs vykdote veiklą ant viešų ar privačių pastatų. Kaip jie reaguoja į jūsų meną, kaip jūs juos įtikinat, kad to reikia? Kaip vyksta tas procesas?
Mūsų festivalį sudaro 50 procentų menininkų atrinkimas ir 50 procentų lokacijų parinkimas. Vietų atsirinkimas yra labai svarbi festivalio dalis. Kai mes pradėjome Vilniuje atsirinkdami lokacijas turėjom, ką jomis pasakyti. Mums visada svarbiau buvo tai, ką norime pasakyti, nei kažkokie pasiūlymai iš žmonių, kurie norėtų piešinio ant sienos. Tai ir sudarydavo daugiausia sunkumų. Kai mes norėjome uždažyti profsąjungų rūmus, reikdavo įtikinti pastatų savininkus, kad jam negrės kalėjimas už tai. Įtikinti, jei jis norės perdažyti jis galės perdažyti. Įtikinti savivaldybę, nors savivaldybė visada siūlo savo norimus pastatus. Čia ir būdavo pagrindinis darbas. Pirmiausia idėja, o po to įtikinėjimas, kodėl mes norime uždažyti kultūros paveldą ar kokias kitas erdves.
O kaip valdininkai reaguoja į jūsų įtikinėjimus?
Ūla: Iš principo valdininkai palankiai žiūri į mūsų veiklą ir palaiko iki to momento, kai reikia padėti parašą ant konkretaus dokumento. Tada iškyla problemų. Jie siūlo, pakeisti piešinį, spalvą, pastatą, menininką. Bet galiausiai dar nėra buvę objekto, kurio nebūtumėme įgyvendinę.
Gabija: Dažniausiai viskas išsisprendžia, nes tai ką darome, mes darome miestui. Galiausiai tiek savivaldybės atstovai tiek verslininkai tai supranta, kad tie darbai yra viešasis menas ir jį matys visi miestiečiai. Ir visi prie to gali prisidėti. Nors mes jį kuriame, bet jis skirtas visiems
VYKO:
05 15 – 05 20
Objektas: Keltas „Baltija“
Partneris: Smiltynės Perkėla
Menininkas: Ricky Lee Gordon (PAR/JAV)
Keltas iš Klaipėdos į Smiltynę yra vienas atraktyviausių Klaipėdos ženklų. Festivalis Edit Klaipėda Street Art papildė šį ikonišką objektą specialiai sukurtu meno kūriniu. Kėlimasis į Smiltynę įgauna naujų prasmių, tapo pažintine meno kelione atostogautojams ir patiems miestiečiams. Menininko iš Pietų Afrikos Ricky Lee Gordon kūrinys Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje tapo naujos, gyvybingos ir patrauklios Klaipėdos veidu.
Ricky Lee Gordon gimė 1984 metais Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje. Menininko darbai pasižymi itin atidžiu darbu su vietine bendruomene. Menininkas teigia, kad kuria būtent šiems žmonėms, nes jie gyvens su darbu, matys jį kasdien, todėl piešinys turėtų būti jiems svarbus ir reikšmingas. Savo darbais Ricky praturtina vietinį kultūrinį kraštovaizdį vaizduodamas tai, kas naujoje vietoje įkvėpia jį patį.
05 15 – 05 20
Objektas: Marių „Baseinas“
Partneris: Smiltynės Jachtklubas
Menininkai: „Sprik“ architektai (LT)
Lietuvos kolektyvinėje vaizduotėje Klaipėda pirmiausia iškyla kaip miestas prie vandens: tiek marios, tiek Baltijos jūros paplūdymiai ir, žinoma, uostas. Tačiau pačių klaipėdiečių santykis su vandeniu gana įdomus. Sprik architektų apklausa rodo, kad nemaža dalis klaipėdiečių vietoj namo pajūryje rinktųsi sodą su baseinu kur nors toliau miesto pakraštyje. Spręsdami problemą, kaip atgaivinti ir padaryti pakrantes patrauklias ne tik turistams, bet ir miestiečiams, Sprik architektai pasiūlė netikėtą sprendimą – Baseiną mariose. Pakrantės bortelis papuoštas baseino plytelių motyvais, atsirado kopetėlės ir kartu Smiltynės Jachtklubo teritorijoje – vieša poilsio zona, kur galima atsipalaiduoti ir mėgautis Klaipėdos panorama.
05 20 19:00-23:00
Renginys: Edit Klaipėda Street Art Fest‘ Atidarymas/Pool party
Vieta: Smiltynės Jachtklubas
Partneris: „Paskui Vėją“
Grojo: Tomas Vėjas, Nks, Daina Dubauskaitė, Oleg Šurajev
Laivų paradas, gatvės muzikos diena bei gatvės meno festivalio atidarymas vyko iš naujo atgimusiame Smiltynės Jachtklube. Čia pirmą kartą viešai pristatyta SPRIK architektų instaliacija „Baseinas“, Laivų parade pasirodė Ricky Lee Gordon išpieštas keltas „Baltija“, grojo Daina Dubauskaitė, Nks, Tomas Vėjas, Oleg Šurajev, kalbas sakė festivalio organizatoriai, svečius pasveikino miesto meras Vytautas Grubliauskas.
05 25 – 05 28
Objektas: įvairūs objektai mieste
„Spalvų karas“
Menininkas: Fra Biancoshock (IT)
Menininkas Biancoshock savo kūrybos žanrą įvardija kaip Efemeralizmą t.y. gatvės ir performanso menus jungianti kryžkelė. Jis kuria trumpalaikes įvietintas meno instaliacijas, kurios vėliau gyvuoja skaitmeniniu fotografijų ir video formatu.
Biancoshock prieš atvykdamas labai domėjosi Klaipėdos istorija, socialinėmis realijomis, ypatumais ir prašė festivalio kuratorių atsiųsti kaip galima daugiau medžiagos. Menininką sudomino Kalingrado kaip menamos ir tikros grėsmės artumas, todėl pirmoji intervencijų serija vadinasi „Spalvų karas“. Iš aerozolinių dažų skardinių padaryti mini-tankai važinėjosi Pietiniuose rajonuose, o nedidelis povandeninis laivas skrodė bangas viename iš Herkaus Manto kiemų. Pusiau juokaudamas, pusiau rimtai Biancoshock interpretuoja geopolitinę Lietuvos kaip Europos Sąjungos pasienio situaciją, bei jau vykstantį, nematomą informacinį karą, kai sunku pasakyti, kurios naujienos tikros, o ne “fake news”.
05 25 – 05 28
Objektas: Klaipėdos piliavietė
Menininkas: Tellas (IT)
Italų menininkas Tellas Klaipėdoje turėjo papuošti Pilies gatvės sovietinės statybos sporto salės sieną, tačiau atvykus menininkui paaiškėjo, jog dėl apačioje esančio pylimo keltuvas pasiekia tik dalį sienos. Gauti aukštesnį nei 26-ių metrų keltuvą buvo neįmanoma, nes vasarą pats darbų įkarštis statybų aikštelėse ir uosto teritorijoje. Menininkas pamatė Klaipėdos piliavietėje naujai statomą sieną ir ja labai susižavėjo. Trumpas menininko viešnagės laikas (po Klaipėdos festivalio Tellas išvyko į Australiją) reikalavo skubiai ieškoti išeities ir neliko laiko suderinti leidimų, todėl organizatoriai priėmė sprendimą sieną laikinai papuošti Tellas darbu. Miesto bendruomenė reagavo labai aktyviai, vadinasi paliesta opi problematika: kokio Klaipėdos veido nori patys miestiečiai? Ar tinkamas dabartinis status quo ar norėtųsi atviresnio, modernesnio miesto? Šiuos klausimus Edit Street Art festivalis kviečia aptarti diskusijoje.
06 14
Renginys: Edit diskusija „Kalbanti Klaipėda / viešos erdvės
Vieta: Klaipėdos Komunikacijų Centras
Pakviesti dalyvauti:
Artūras Šulcas – vicemeras, Mindaugas Petrulis – miesto dailininkas, Vaidotas Dapkevičius – Architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Ignas Kazakevičius – Kultūrų komunikacijų centro direktorius, Darius Vaičekauskas – MeKuSa, Menų zonos vadovas, Vasilijus Safronovas – istorikas, Nijolė Laužikienė – Ugdymo ir kultūros departamento direktorė, miesto įvaizdžio komisijos pirmininkė, Galerininkai Baročiai, Laima Kreivytė – menotyrininkė, Ūla Amrasaitė – EDIT Klaipėda Street Art kuratorė, Gabija Grušaitė – EDIT Klaipėda Street Art kuratorė
Menas viešose erdvėse nėra tikslas savaime, tai bandymas užmegzti dialogą su miesto gyventojais, svečiais bei įžiebti tolimesnes diskusijas, vyksmus ir polemikas. Gatvės menas įdomus tuo, kad atsiranda netikėtose vietose atverdamas naujus matymo kampus įprastoms vietoms arba pastūmėdamas ištirti naujas, retai lankomas.
Kviečiame į atvirą diskusiją Klaipėdos komunikacijų centre. Savo nuomonę išreikšti galės visi norintys.
06 16
Renginys: Edit: Urbanistinės Džiunglės
Vieta: Menų Zona
Programoje: susitikimas su gatvės menininkais Seikon (PL) ir ABran (LT). Vakaro koncertas su MC Mesijumi.
VYKSTA ir VYKS:
06 16 – 06 20
Objektas: Klaipėdos Parodų Rūmai
Partneris: Klaipėdos Komunikacijų Centras
Menininkas: Seikon (PL)
Seikon yra lenkų menininkas iš Gdansko, kuris praėjusiais metais dalyvavo festivalyje EDIT Vilnius Street Art. Jo darbai itin minimalistiški, naudojamos santūrios raiškos priemonės maksimaliai išryškinant objektą, ant kurio kūrinys atsiranda. Festivalis EDIT Klaipėda Street Art jautriai traktuoja paveldo zonas tokias kaip Klaipėdos senamiestis, ant sienos atsirasiantys piešinys turi suteikti subtilaus įdomumo, bet neišsišokti ir neužgožti aplinkos, todėl menininkas kūrė eskizą atsižvelgdamas į architektūrinį Parodų rūmų kontekstą, paryškindamas pastato tūrį ir formą, bei pagyvindamas fasadą.
06 16 – 06 20
Objektas: Namukas, liepų g.
Menininkas: ABran (LT)
Artiom Brancel yra kilęs iš Klaipėdos, šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Festivalio EDIT Klaipėda Street Art proga grįš į savo gimtąjį miestą sukurti meno darbą ant keturių šiuo metu apleisto pastato sienų, taip pagyvindamas ir atgaivindamas visą gatvę, bei atkreipdamas pravažiuojančio mašinų srauto vairuotojų dėmesį. Ne visas viešasis menas turi atsidurti centrinėse, tankiausiai lankomose miesto vietose, netikėtos lokacijos suteikia darbui naujų prasmės klodų. ABran meninė stilistika žaisminga, ryškių spalvų ir netikėta raiška. Piešinys išsidėstys iš visų namo pusių, kontrastuodamas su senomis, neatnaujintomis sienomis ir taip pasakodamas turtingą laiko tekmės ir kaitos istoriją.
06 30 19:00 – 00:0
Renginys: Edit Street Art Film Fest‘
Vieta: Klaipėdos Kultūros Fabrikas
Partneris: „Raketa“
Programoje: filmai apie gatvės meną.
„Rurales“ rež. Seikon, Jacyndol, Krik Kong, Gregor Gonsior. „Girl Power“ rež. Jan Zajiček. „Saving Banksy“ rež. Colin Day. Dūzgės Raketoje.
Edit kuruoja ir įgyvendina viešojo ir “neformato” meno projektus, parodas ir festivalius. Ketverius metus Edit kūrybinės komandos rengiamas Vilnius Street Art festivalis šiemet atvyksta ir į Klaipėdą.
Edit santykis su miestu yra įkvėptas redaktoriaus darbo su tekstu – šį bei tą pridedant, išgryninant atverti skaitytojui daugiasluoksnius prasmės kodus. Miestas yra sudėtingas urbanistinis tekstas, kurį sudaro ne tik gatvės, pastatai ir infrastruktūra, bet ir žmonės, istorijos, mitai. Edit projektai siekia pabrėžti ir atskleisti būtent šias unikalias vietos savybės, rasti netikėtą žiūrėjimo kampą tiek miesto gyventojams, tiek svečiams.
Festivalis „EDIT Klaipėda Street Art“ yra „Klaipėda – Lietuvos kutlūros sostinė“ dalis. Festivalį rengia leidykla „LAPAS “ ir VšĮ „Project Day By Day“.
Daugiau informacijos ieškokite: www.editstreetart.com, www.fb.com/editstreetart
Komentarai