Paieškoje įvedus “band Ezeri”, sušmėžuoja: “Ezeri ir jauns projekts no Rīgas”. Latvių kalbos nemoku, bet pasijaučiu ieškodama to, ką ir taip pažįstu. Lietuvoje jie viešėjo ne kartą, dalyvavo jaunų atlikėjų konkurse “Novus”, kuriame užėmė trečiąją vietą, pagrojo ir “Vasaros terasoj”, o šį savaitagalį pasirodys “Loftas fest” įrengtoje “Europavox” scenoje.
Pakalbinus grupės frontmeną Mikelį Putnins, pasirodė, kad proga juos išgirsti nusimato dar ne kartą – šiuo metu kepamas naujas albumas ir, spėju, latviai nepraleis progos pagroti jį ir lietuviams.
Visų pirma, nukrypsiu nuo muzikos – ar labai įžeidu lietuviams latvius vadinti “zirga galva”? Visad norėjau tai sužinoti…
Sakyčiau, ne, tačiau pats niekad nebuvau taip pavadintas (bent jau tiesiogiai), todėl, tiesą sakant, nenumanau, koks tai jausmas.
Kodėl pasivadinote “Ezeri”? Ar ežeras turi kokią nors asmeninę reikšmę?
Taip nutiko todėl, kad mano seneliai gyvena šalia gražaus ežero Latvijos kaimelyje, kur nemažai kuriame. Taip pat kartą dainai įrašėme reverbą, atsimušantį nuo aplinkinio miško. O be to, plaukioju šiame ežere nuo penkerių.
“Loftas Fest” nėra pirmas jūsų pasirodymas Lietuvoje. Kokia jūsų šiųmetinio “Novus” konkurso patirtis?
Buvo puiku! Kažkada nusprendėm nedalyvauti jokiuose konkursuose, tai visada sukelia daug rūpesčių. Tačiau norėjome pradėti groti už Latvijos ribų ir būtent tai pasirodė kaip tinkamas žingsnis. Nežinojome, ko tikėtis, bet viskas išėjo puikiai – užmezgėme kontaktų ir susiradome draugų.
Kokia grupė konkurso metu buvo jūsų favoritė? Beje, mačiau trumpą video, kur grojat su Marku Palubenka. Ar yra kokių lietuvos atlikėjų su kuriais norėtumėte sugroti?
Mums labai patiko visi finalistai – Timid Kooky dėl savo nevaržomos energijos ir kūrybiškumo, Von Kuusk – dėl profesionalumo ir muzikantų, Noyus – dėl balso ir atmosferos, kurią sugeba sukurti. Markas taip pat šaunus, nesulaukiu, kol išeis jo nauji darbai. Pamenu, prieš keletą metų Vilniuje mačiau XXYYXX, prieš jį, atrodo, grojo 96wrld. Nežinau, kuo jis užsiima dabar, bet būtų puiku prodiusuoti dainą drauge.
Šį pavasarį lankiausi Rygoje, ji buvo super vėjuota ir pilna kačių. Kokį įspūdį tau paliko Vilnius?
Čia tiesiog maža vėjo ir kačių!
Tavo grupė karjerą pradėjo koncertuodama Italijoje. Visų pirma, kaip sekėsi? Antra, kaip tai nutiko? Ta prame, Italija? Tai puiki šalis, bet kodėl?
Keliavau vienas, ne su visa grupe. Tai turėjo būti Marko Palubenkos turas, tačiau dėl asmeninių priežasčių vykti jis negalėjo ir aš jį pakeičiau. Pakeliui šiek tiek pasiklydau, bet buvo smagu. Važiuoti nuo pat Rygos iki Sicilijos buvo tikras nuotykis!
Esat groję įvairiose erdvėse – nuo mažų knygynėlių iki “Positivus” festivalio. Kuris koncertas pats įsimintiniausias?
Manau, tai paskutinis mūsų pirmojo pačių organizuoto turo koncertas. Grojome kino teatre, kur pristatėme savo pirmąjį vaizdo klipą, jausmas buvo ypatingas.
Kaip grupė, grojanti tokią nestandartinę muziką, esate gan gerai žinomi gimtojoje šalyje. Ar netilpimas į žanro rėmus padeda pasiekti platesnę publiką, o gal kaip tik sukelia sunkumų?
Nuoširdžiai kalbant, netilpimas žanruose – ne pasirinkimas. Mes tiesiog einame vedami smalsumo, negalvodami apie konkretų stilių. Tai kartais verčia jaustis nesuprastais, tačiau bent jau jaučiame darantys kažką naujo. Juk dar didelė auditorijos dalis nespėjo mūsų išgirsti, atsiradome prieš kiek daugiau nei metus, tad laikas parodys.
Tarp savo mėgstamų atlikėjų minite John Coltrane bei Death Grips – nemaža įvairovė. O kokia muzika iš tikrųjų daro didžiausią įtaką jūsų kūrybai?
Aš pats klausausi beveik visko. Tai gali būti Bjork, Michael Jackson, Ligeti, Kendrick Lamar ir tada Charlie Parker – viskas per vieną dieną. Bet turint omeny pačią stipriausią įtaką, be abejonės, tai būtų Radiohead. Jie pakeitė mano požiūrį į tai, kokia muzika galėtų būti, o taip nutiko tik keletą kartų gyvenime.
Mikeli, tavo grupę sudaro trys nariai, bet esi pats aktyviausias bei kuri daugiausia dainų. Ar grupė labiau tavo asmeninis projektas, ar organiškai vientisas kolektyvas?
Ji prasidėjo kaip asmeninins projektas ir pavirto į vientisą kolektyvą. Manau, vaikinams ji tampa vis svarbesnė ir jie vis labiau įsisuka į kūrybinį procesą. Tačiau dažniausiai pradedu nuo savo idėjų, mėgstu dirbti vienas, be to – niekad nežinai, kas pačiam šaus į galvą. Paskutiniu metu padarėme keletą bendrų kūrybinių stovyklų, rezultatas buvo puikus!
Vienoje dainoje sakai: “Time is an ocean/ Not a river”. Ar manai, kad tekstai svarbūs patys savaime? Kaip pradėjai kurti būtent tai, ką kuri?
Taip, tekstai nepaprastai svarbūs, tačiau tai – ne tas pats kaip poezija. Turiu omeny, geras tekstas turi veikti kartu su muzika. Paminėtos eilutės turi parodyti, kad laikas nėra linijinis ir, smagus pastebėjimas, takto metras tame priedainyje nuolat kinta. Galiausiai, pirmos mano kurtos dainos buvo siaubingos meilės dainos, man buvo dvylika, nuo tada kiek patobulėjau (bent jau tikiuosi).
Jūsų debiutinis albumas “Ogle” buvo gan sėkmingas, girdėjau, įrašinėjate naują. Kuo jis skirsis nuo pirmojo? Ko žmonės gali tikėtis iš jūsų nuolat kintančio projekto?
O taip, šiuo metu, atsakinėdami į klausimus, esame Vienoje, įrašinėjame albumą. Dabar kaip tik stebiu, kaip įrašinėja Kristians. Ir taip, albumas bus kitoks. Pirmiausia, jis bus kur kas ilgesnis (dabar atrodo, kad bent vienuolika dainų), daugiau latvių kalbos, šiek tiek svečių. Manau, pasistūmėjome dainų kūrime – kai kurios galbūt gan tradicinės, tačiau kai kurios labiau primena soundscape’us. Albumas bus pilnas netikėtumų, nepaprastai smagu stebėti kaip dainos iš demo versijų pasikeičia į pilnai sutvarkytus įrašus.
Internete:
ezeri.bandcamp.com
facebook.com/lostinezeri
soundcloud.com/ezeri
Komentarai