Prieš keletą metų Benas Aleksandravičius, geriau žinomas kaip grupės ba. pagrindinis variklis, radijo stotyje “LRT Opus” pradėjo vesti savo laidą “Red Rose Radio”. Kiekvieną ketvirtadienį į eterį pasklinda daug naujos ir jaunos muzikos, kurią Benas iškapsto interneto platybėse, o studijoje apsilankė jau turbūt visi įdomiausi vietiniai muzikos kūrėjai. Nors kažkam šie garsai gali pasirodyti paranormalūs, pasirinktas ne mėlynosios, o raudonosios rožės simbolis.
Per tris sezonus laida tapo viena klausomiausių “Opuso” programoje, Benas “susidėjo” su klubu “Kablys” (ne tik kartais darbuodavosi prie įėjimo, bet ir sukūrė dj duetą su klubo promouteriu Gyčiu), todėl natūraliai gimė “Red Rose Radio Showcase” idėja. Rugsėjo pabaigoje “Kablyje” įvyks pirmasis ir, tikėkimės, ne paskutinis, šio ciklo renginys, kuriame pasirodys lietuviai Timid Kooky ir Frank Fitts, Argentinoje gimę, tačiau Berlyne subrendę Mueran Humanos, dar vieni Vokietijos sostinės gyventojai Sixth June iš Serbijos ir labai jau paties Beno grupės pavadinimą primenantys RA iš Švedijos (nemaišyti su to paties pavadinimo norvegų Goa trance projektu ar alternatyvaus roko grupe iš Niujorko)
Būtent su pastaraisiais ir prisėdome trumpam pokalbiui. 2012-aisiais grupė susibūrė Malmės mieste Švedijoje. Deja, netrukus vaikinai neteko savo draugo Anton, vieno grupės įkūrėjų, ir šis įvykis, anot jų, suteikė RA skambesiui tamsių ir niūrių atspalvių. Viename koncertų plakatų atsirado apibūdinimas Nordic noir-punk. Grupė pradėjo groti ne tik gimtojoje Švedijoje, bet Prancūzijoje, Vokietijoje, Estijoje ir net Japonijoje.
Žviegiančių gitarų siena ir triukšmingas debiutas su albumu „Scandinavia“ pavertė juos vienais dažniausiai „Red Rose Radio“ laidoje grotų atlikėjų. Po tvirto debiuto, grupė pernai grįžto su kiek pasikeitusio skambesio EP „Then I Woke Up In Paradise“.
Kitame laido gale – vienas grupės iniciatorių, vokalistas Simon Minó Mårtensson.
Malmė, 2012-ųjų ruduo. Atsimeni, kas atsitiko?
Na taip, tai buvo chaotiškas ir šaltas metas…
Iš kur atsirado RA pavadinimas?
Susapnavau albumą, ant kurio viršelio buvo raidės RA. Nusprendėme pasinaudoti šiuo pavadinimu.
2009-aisiais Kopenhagoje įsisiūbavo post-punk-hardcore scena, pražydusią tokiais vardais kaip Lust For Youth, Vår, Lower, Iceage ir kitais. Malmė yra labai arti Danijos sostinės. Ar tai suteikė jums impulsą ir padarė įtaką?
Manau, visos šio regiono grupės įkvėpia viena kitą. Bet, taip, jie padarė mums įtaką.
Pernai kalbėjomės su Holograms iš Stokholmo ir jie sakė, kad tenykštė scena yra gana vargana, o pogrindžio atlikėjmas ten tiesiog per brangu egzistuoti. Kokia situacija Malmėje?
Stokholmo ir Malmės scenos – labai skirtingos. Prieš metus persikrausčiau iš Malmės ir Stokholmą ir viskas čia yra žymiai brangiau. Žinau daugybę besikamuojančių grupių ir atlikėjų, negalinčių sau leisti studijos repeticijoms. Manau, Malmė yra kur kas geresnė vieta jaunam neturtingam menininkui. Čia yra daug pogrindžio klubų ir gana įdomi muzikos scena.
Sugroję vos 10 koncertų, apšildėte Peter Murphy (ex-Bauhaus). Tie patys Holograms karjeros pradžioje apšildė žinomus britų rokerius The Vaccines ir jiems nepatiko ta patirtis. Kaip jums? Dalintis scena su A Place to Bury Strangers ar Singapore Sling turbūt gana skirtinga patirtis nei su pagyvenusia žvaigžde, su visa pagarba Bauhaus?
Per daug apie tai negalvojau. Girdėjau keletą Bauhaus dainų, kai buvau 15-16-kos, tačiau mes su juo grojome praėjus daug laiko po to. Jis net nepasakė mums “labas” ar kažko panašaus. Daug smagiau buvo groti su A Place To Bury Strangers, jie buvo tikrai labai malonūs.
Terminas post-punk šiandien labai nuvalkiotas. Man labiau patiko jūsų apibūdinimas Nordic noir-punk. Kaip apibūdintum savo punk?
Pastaraisiais metais mūsų skambesys labai pasikeitė, todėl sunku būtų apibūdinti. Geriau būtų kalbėti apie atskirus įrašus ar dainas, jei yra tokia būtinybė.
Vilniuje grosite alternatyviniame klube “Kablys”. Tą pačią naktį, tame pačiame pastate, tačiau kitame – pogrindiniame pankroko klube “XI20” taip pat vyks koncertas. Esate labiau alternatyvinė ar pogrindžio grupė? Kur iš tikrųjų ta riba, jei tokia išvis yra?
Spėju, esame pogrindžio grupė, nes paprastai tik žmonės iš mažos “post-punk scenos” žino apie mus. Nemanau, kad yra kokia nors riba, gali vadinti mūsų muziką kaip nori.
Jūsų albumas vadinasi “Scandinavia”. Mums, gyvenantiems priešingame Baltijos krante, tai – beveik idealios visuomenės ir gerbūvio (taip pat – geros muzikos) kraštas. Tačiau jūsų įrašas neskamba per daug optimistiškai?
Ne, įrašas yra gana tamsus, tačiau tokią muziką kuriame. Myliu gyvenimą Skandinavijoje ir, manau, tai – turbūt viena geriausių vietų gyventi visame pasaulyje, tačiau visame kame gali rasti tamsos.
Kaip pasisekė jūsų turas Japonijoje? Ar publikos reakcija skiriasi Rytuose ir Vakaruose?
Kelionė į Japoniją buvo nuostabi. Kai kurie mūsų jau buvo ten lankęsi ir visada labai smagu sugrįžti į Tokiją. Publika nupirko daugybę mūsų atributikos ir tai tikrai didžiulis skirtumas palyginti su švedais.
Dažniausiai remikai daromi, kai atlikėjas tampa gana žinomu, tačiau jūs ilgai nelaukėt – jūsų gabalų remiksų albumas pasirodė išleidus vos keletą EP. Dar daugiau, jūsų “Prism” remiksavo vienas žymiausių Danijos prodiuserių ir atlikėjų Trentemoller. Patinka jo versija?
Taip, man patinka visi remiksai, nors jie visi ir labai skirtingi. Manau, bendradarbiavimas su kitais atlikėjais visada įkvepia. Padeda pamatyti savo kūrybą iš kito kampo.
Pernai Lietuvoje gimusi reperė Silvana Imam laimėjo švedų “Grammi”. Ar girdėjote apie ją? Ar gal kitus atlikėjus iš Lietuvos?
Taip, girdėjau. Ji labai gerai žinoma Švedijoje, ją nuolat groja radijas. Negirdėjau nė vienos lietuviškos grupės, bet norėčiau kad atsiųstum kelis gabalus (žinoma, nusiuntėme Simonui, mūsų nuomone, įdomiausius LT muzikos pavyzdžius – ore.lt).
Ko šiuo metu labiausiai lauki?
Nežinau… Gyvenu Stokholme, todėl mums dabar gana sunku dirbti su nauja kūryba. Laukiu kol pagaliau susirinksime visi kartu ir užbaigsime albumą.
Kada labiausiai jautiesi ore?
Ko gero iškart po gero koncerto. Keletas alaus su gerais žmonėmis.
Internete:
Komentarai