Kultiniam slovėnų kolektyvui LAIBACH atvykstant į Vilnių pristatyti savo naująjį albumą „Also Sprach Zarathustra″, pasitaikė galimybė pasikalbėti su jais. Fenomenalus meno reiškinys, turintis su niekuo nesulyginamą istoriją ir unikalią koncepciją, pristato save kaip organizaciją ir valstybę, ir į klausimus atsako tik raštu – kaip ir priklauso institucijoms. Kolektyvui su tokia istorija bei sava filosofija užduoti klausimus ir džiugu, ir nelengva. 35 metai unikalaus, utopinio ir tuo pačiu tokio paveikaus ir tikro reiškinio… Ko gero, sunku būtų rasti kitą tiek laiko gyvuojančią ir nuolat stipriai stebinančią grupę. Jie dažnai vadinami grupe, kuri sugriovė Jugoslaviją ir komunistinį Tito režimą. Industrial muzikos avangardistai, įtraukiantys roko, techno ir pop skambesį, yra, ko gero, labiausiai išgarsėjusi grupė, kilusi buvusiojo Rytų bloko.
Jų muzikines manifestacijas nuolat lydi kontraversija, kurią sąlygoja filosofiški, provokuojantys meno žaidimai kultūriniais ir ideologiniais simboliais, bei totalitarine estetika. Prieš tris dešimtmečius Laibach judėjimo pradininkai neįsivaizdavo, jog šis reiškinys, pelnęs sau atskirą vietą pasaulinėje pop kultūroje, nukeliaus taip toli.
2015 m. Laibach atsidūrė didžiausių dienraščių antraštėse, kai surengė koncertus Šiaurės Korėjoje. O naujausio albumo „Also Sprach Zarathustra″ pasaulinis turas šiemet pavasarį startavo Pietų Korėjoje – Laibach tapo pirmąja šiuolaikinės muzikos grupe, koncertavusia abejose skirtingų santvarkų šalyse.
Po 2014 m. pasirodžiusio ir dark pop stilistikai artimo albumo „Spectre″ ir Korėjai skirtos „Sounds of Music″ programos, grupės gerbėjus nustebino naujas Laibach posūkis – „Also Sprach Zarathustra″, alsuojantis tamsia neoklasikine orkestruote, didinga ambient ir minimal electronic atmosfera.
Dalį klausimų LAIBACH atsakė dar pernai, bet jie taip ir liko liko nepublikuoti. Interviu papildytas naujais klausimais ir atsakymais prieš pat grupės atvykimą į Vilnių, kur lapkričio 17 d. jie pasirodys klube “Loftas”. Pokalbis apie naujus albumus, Zaratustros filosofiją, Korėjos siurrealizmą, NSK valstybę ir pranašystės Europos sąjungai… Kai riba tarp tikrovės ir menamumo nebeatsekama.
_________ Kokie Jūsų atsiminimai iš pirmojo pasirodymo Lietuvoje pernai? Pradėdami pasirodymą festivalyje “Mėnuo Juodaragis” Laibach pasisveikino “Hello, Athens!” – ar už šio “suklydimo” glūdi kokia kultūrinė mintis?
Laibach: Mūsų prisiminimai tikrai geri. Puikus festivalis ir nuostabūs žmonės! Pasisveikindami “Hello Athens” išreiškėme savo solidarumą su Graikija, kurią pastaruosius kelis metus ištikusi krizė, manome kad ji veikia ir visą Europą. Tai taip pat buvo užuomina apie Amy Winehouse, kuri supainiojo Belgradą su Atėnais savo koncerte…
_________ Kas sudaro naujausio albumo “Also Sprach Zarathustra” konceptą? Kuo F.Nyčės filosofija ir Zaratustros pranašystės atrodo svarbios Laibach kūrybai? Ar naujojo turo koncertai labai skiriasi nuo “įprastų” Laibach pasirodymų? Ar klausytojų auditorijai bus suteiktas šansas šokti ir žygiuoti tarp ambientinių albumo sutemų?
Laibach: Norint suprasti “Also Sprach Zarathustra” konceptą, geriausia perskaityti tą svarbųjį F.Nyčės darbą. Sukūrėme šį albumą, nes buvome pakviesti įgarsinti teatro vaidinimą, paremtą F.Nyčės knyga. Vėliau nusprendėme prie šių garso įrašų padirbėti ir išleisti pilną albumą. Tiesą sakant, jis neskirtas šokiams, bet žmonės pagal jį gali šokti, jeigu pajus tam norą.
_________ Šiame veikale skelbiama viena garsiausių Nyčės minčių – Dievas yra miręs. Kokios Laibach nuostatos šiuo filosofiniu teiginiu?
Laibach: Pirmiausia Zaratustrą vertiname kaip giliai moralų, anti-nihilistinį, mąslų ir religinį veikalą, kuris išties gerai susišaukia su šių dienų politine ir socialine situacija. Kalbant apie Dievo mirtį – Nyčė galėjo mėginti jį nužudyti tik tam, kad sukurtų naują, geresnį ir labiau žmogišką. Dievas yra miręs, tegyvuoja Überdievas! Tačiau tai dėl kažkokios priežasties neįvyksta. Atrodo, mes negalime atsikratyti Dievo; visuomet dalis jo kažkur lieka ir kuo labiau stengiamės jį ignoruoti, tuo labiau jis akivaizdus.
_________ Po siurrealistinių nuotykių Šiaurės Korėjoje su “Sounds of Music” programa, daugelis tikriausiai tikėjosi, jog tai ir bus naujasis Laibach albumas. Ar šis miuziklas bus išleistas?
Laibach: Albumas “Sound of Music” jau įrašytas ir šiuo metu postprodukcijos stadijoje. Jis turėtų pasirodyti kitais metais, kartu su “Liberation Day” filmu.
_________ Kokia pagrindinė “Sound of Music” žinutė klausytojams?
Laibach: “Sound of Music” yra filmas apie Von Trapp šeimą, kurią iš gimtosios Austrijos išvijo nacių okupacija, jie buvo priversti išgyventi iš muzikos ir pasirodymų. Tai istorija apie pabėgėlius – pasakojimas smarkiai besisiejantis su šiais didžios krizės laikais, kurie pavojingai panašūs į laikmetį prieš pat II pasaulinį karą. Net mes, Laibach, esame tam tikra prasme pabėgėliai ir migrantai, nuolat ieškantys sau potencialiai tinkamos tėvynės, kur jaustumės labiau namie, nei savo namuose.
_________ Kokie įvykiai ir idėjos daugiausiai įtakojo LAIBACH feno*meno atsiradimą ir grupės muziką per 35 metus?
Laibach: Mus įkvepia viskas, ką žinome (ir ko nežinome taip pat) ir įtakoja visi žmonės, kuriuos sutinkame (taip pat ir daugybė nesutiktų). Mūsų inspiracijos ateina iš meno ir politikos, gamtos ir filmų, istorijos ir poezijos, filosofijos, sporto, sekso, maisto, narkotikų… viskas, ką tik galime suvokti, ir taip pat tai, ko negalime.
_________ Pradžioje LAIBACH savo įvaizdžiuose nuolat naudojo elnio ragus. Ką šis simbolis Jums reiškia? Kokius kultūrinius sluoksnius ir koncepcijas išreiškia tokia archetipinė estetika?
[atsakymą dėl (r)aiškumo pateikiame originalo kalba]
Laibach:The marrow of the forehead bone of the animal (a stag or a deer) first sends the stimulus (the impulse) through the nerves to the nerve centre of the antlers. The intensity of the activity of the optic nerves depends on the amount of light and on the degree of blindness. When the nerve centres of the antlers receive the signal, they stimulate the hypophysis. The hypophysis is hidden under the cortex and is composed of three layers. Each layer secretes its own hormones. The most important hormones are those secreted by the front layer of the hypophysis and among them the hormone of growth, which stimulates the activity of genital glands and the thyroid gland. The testicles, stimulated by the activity of the hypophysis secrete the sexual hormone and produce semen. The activity of the growth hormones causes the growth and development of the sexual hormone and development of the antlers. The growth progresses until the sexual hormone enters the bloodstream. During the growth period of the antlers the gristle tissue is soaked in blood, supplied by the double blood circulation system, the external and the internal one. The venous system leading from the marrow to the gristle is the internal conduction of blood and the one between the fur and the periosteum is the external conduction of blood. The colour of the antlers is more intensive and darker when more blood remains in the antlers after brutal tribal combats.
In short: the antlers personify the striving for purity, sublimity and ennoblement, uniting eternity with power, dignity with courage and love with death.
_________ Prisiminus LAIBACH pasirodymą Pchenjane – ar Šiaurės Korėjos tikrovė labai skiriasi nuo to, kaip ją įsivaizduojame iš pateikiamų naujienų žiniasklaidoje? Kokie dalykai iš ten įsiminė labiausiai?
Laibach: Šiaurės Korėja yra visiškai kitoks pasaulis, kokį tik galima įsivaizduoti iš europietiškos perspektyvos – ir minėtas koncertas mums buvo totaliai siurrealistinė patirtis. Nors mes tikėjomės daug, Šiaurės Korėja mums parodė daug daugiau. Beveik neįmanoma jos lyginti su komunizmu buvusioje Jugoslavijoje, ir net Sovietų Sąjungoje. VDR ir Albanija taip pat buvo labai skirtingos lyginant su Š.Korėja. Tai tikrai yra šalis, kurios kiekvienas Vakarų pilietis mėgsta nekęsti ar bent jau nepraleidžia progos pašiepti, tačiau dauguma žinių apie Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką yra visiškai netikros. Jie nevalgo savo vaikų, nežudo žmonių mesdami sudraskyti šunims ir nebadauja dėl maisto trūkumo, bent jau šiais laikais. Jie turi bėdų su energijos ištekliais ir elektra, bet žmonės, su kuriais mes turėjome galimybę bendrauti, buvo labai šilti ir malonūs. Nors šalis skurdi ir izoliuota, su smarkiai engėjiška politine sistema, žmonės ten labai žavūs ir, atrodo, jie turi vertingą išmintį, kurios likęs pasaulis netekęs. Mes nepatyrėme ten cinizmo, sarkazmo, ironijos, vulgarumo ir kitų “vakarietiškų” bruožų, bet pastebėjome daug kuklumo, gerumo, kilnumo ir pagarbos. Korėjiečiai taip pat skaldo bajerius, juokiasi ir šypsosi (daug dažniau, nei tą daro dauguma europiečių). Visoje šalyje žmonės rengiasi paprastai, bet elegantiškai ir jie mokosi užsienio kalbų; vaikai pradeda mokytis anglų nuo 7 metų ir sutikome korėjiečius kalbančius kiniškai, arabiškai, vokiškai, prancūziškai, ispaniškai ir t.t. Korėjoje daromas puikus alus, kuris ten laikomas gaivuoju gėrimu, o mažosios alaus daryklos labai populiarios. Skirtingai nei JAV, ten gali alų gerti laisvai gatvėje ir rūkyti viešbučiuose bei baruose, nebijodamas atsidurti už tai kalėjime. O tiems, kam mielos kanapės, Šiaurės Korėja yra itin patraukli liberalumu – ten kanapių turėjimas praktiškai legalus. Atvykimas į Š.Korėją taip pat visai nesunkus – iš tiesų jis lengvesnis nei, tarkim, patekimas į JAV. Pchenjanas, kuris buvo visiškai subombarduotas ir sunaikintas per Korėjos karą Amerikos raketų, dabar yra švarus, prižiūrėtas ir spalvingas miestas su įspūdinga socialistine ir modernistine architektūra, gausus “socrealizmo stiliaus” skulptūrų ir parkų. Tai neabejotinai “pop art” miestas – atrodo taip, tarsi jį visą sukūrė Jeff Koons. Pavyzdžiui jie turi aukščiausią Triumfo Arką, didžiausią pasaulio stadioną (Gegužės 1-osios stadionas Rungado), aukščiausią pasaulyje plytų bokštą ir panašiai.
_________ Po vizito į Šiaurės Korėją LAIBACH pažymėjo, kad politinis projekto neutralumas darosi nebegalimas. Ar šis “didelis žingsnis žmonijai” Korėjoje tapo labai reikšmingu pokyčiu tolesnei LAIBACH krypčiai? Koks Jūsų ateities kelias, jeigu jį galima apibūdinti politiniais terminais?
Laibach: Laibach neturi sąlyčių su kasdiene politika ir mes iš principo esame politiškai neutralūs. Mes tik analizuojame politikos fenomeną ir jo santykį su ideologija bei kultūra. Tačiau mes taip pat tikime, kad geresnis pasaulis įmanomas tik su radikaliu politiniu mąstymu ir tarptautiniu kolektyviniu veiksmu. Europai (ir visam pasauliui) reikalinga reali kultūrinė, ekonominė ir politinė revoliucija; kitaip tariant, tikroji utopija yra tikėtis, kad socialinio teisingumo, finansinio stabilumo ir saugios aplinkos pasieksime globalinės kapitalistinės sistemos “bendrųjų principų” ribose. Pagaliau, juk tikrosios žmonių skurdo, tarptautinės politinės ir kultūrinės įtampos priežastys atsiranda ne dėl kelių šimtų politikierių korupcijos ar kelių tūkstančių bankininkų godumo, ne dėl religinių fanatikų armijų, kariaujančių savo “šventąjį karą”, bet dėl struktūrinės dinamikos, kuri leidžia ir apdovanoja tokį paplitusį elgesį. Todėl šių laikų krizė gali būti išspręsta tik transformuojantis į kitokią sistemą iš esmės, ir mes nuoširdžiai tikime, kad toks pokytis įmanomas. Mums visiems reikia atrasti naują tapatybę, kuri savyje turėtų ir prasmę, ir nuostabios ateities lūkestį. Labiau nei bet kada, atsakas žmonijos krizei turi būti tarptautinis ir universalus, atmetant abejones, baimę ir nepasitikėjimą. Pasaulio politika paprasčiausiai yra per daug svarbi, kad paliktume ją tik politikams.
_________ Kokios Jūsų pranašystės ir viltys dėl Europos sąjungos ateities? Will it brexit apart? Ar nauji politiniai ir visuomeniniai iššūkiai neatrodo bauginantys? Kokią įtaka ES turi kultūrinei Jūsų gyvenimo aplinkai?
Laibach: Europa turi savinaikos prigimtį ir nuolat byra į dalis, bet atrodo kad tas skilinėjimas ir yra Europos būdas save įteisinti. Kaskart bandant save atkurti, jai nesiseka vis geriau, ir ji sugrįžta vis stipresnė. Iš esmės mes tikime Europos idėja ir norime iš jos daugiau; ko mums reikia, tai Europa nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Be stipraus jungtinio Europos aljanso, europiečių valstybėms “realpolitik” kelyje nebėra alternatyvos – turint omeny agresyvią ekspansiją iš JAV vienoje pusėje, Kinijos kitoje, Rusijos per vidurį ir turtingų Arabų šalių, bei nuolat nuošalėje atsiduriančios ir galiausiai brextelėjusios Britanijos iš “vidaus”. Mes nuoširdžiai tikimės, kad Jungtinės Europos idėja gali būti išsaugota. Ne šaltoji Europa su Briuselio technokratija ir bankininkyste, kuri veikia pagal neoliberalios dogmos diktatą, bet re-politizuota Europa, kurios pagrindu būtų bendras išsilaisvinimo projektas, plintantis iš Šiaurės į Pietus, iš Rytų į Vakarus. Europos Sąjunga turi rasti tinkamą pusiausvyrą tarp debatų ir susitarimo dėl bendros vizijos. Ši vizija turi persismelkti į visas visuomenės dalis. Be jos Europa negali vystytis ir išties gali žlugti. Pabėgėlių krizė gali tik padėti tokią viziją kurti, įdiegiant naujus etikos bei solidarumo standartus.
_________ Kaip pastaraisiais metais vystosi NSK valstybė? Kiek piliečių ji turi? Ar NSK pasai galėtų būti suteikiami piliečiams ir koncertuose Lietuvoje?
Laibach: Ne, NSK valstybės pasai nebus išduodami koncertuose, pati jų sukūrimo procedūra tam per sudėtinga. Ko gero, turėtume paaiškinti skirtumą tarp istorinio NSK judėjimo devintajame dešitmetyje ir dabartinės NSK Valstybės. 1984-aisiais metais mes buvome partizaninio meno judėjimo NSK (Neue Slowenische Kunst) bendrakūriai – tai keleto menininkų grupių susivienijimas, jos visos buvo įtakotos Laibach, bet kūrė labai skirtingose srityse. NSK kaip organizuotas ir sinchronizuotas tarpsritinis kolektyvinis projektas veikė iki 1992 m., tuomet NSK Valstybė buvo paskelbta virtualia Valstybe Laike, neturinčia fizinės teritorijos, valdoma tiesiogiai jos tūkstančių piliečių visame pasaulyje. Būdami vienais iš įkūrėjų, mes toliau palaikome Valstybės idėją, bet norėdami aktyviau vystyti utopinio projekto galimybes, nusprendėme įkurti partiją (Spectre), bet ne kaip NSK pakaitalą, o kaip galimybę sutartiniam tarptautiniams judėjimui ir tinklui, kurio nariai aktyviau bendrautų kultūrinėmis, politinėmis ir socialinėmis temomis, vietiniu ir tarptautiniu mąstu, su mūsų parama ir priežiūra. Skirtingai nei NSK Valstybė, kuri sukurta kaip demokratinis eksperimentas, Spectre idėja yra totaliai totalitarinė. Išties ji veikia nepriklausomai nuo NSK Valstybės, bet jos abi gali jungtis, su laiku partija gali tapti šerdimi Valstybės, kuri turi jau daugiau nei 15.000 piliečių ir NSK pasų turėtojų visame pasaulyje.
_________ Ar Europoje dar liko šalių, kuriose nekoncertavote? Kur dar norėtumėt nukeliauti su Laibach?
Laibach: Dar kelios yra: niekada negrojome Vatikane, o labai norėtumėm… Taip pat niekad nekoncertavome Moldovoje, Albanijoje, Lichtenšteine, San Marine ir Liuksemburge.
_________ Viename interviu užsiminėte, kad kitas Laibach žingsnis galėtų būti koncertas ISIS?
Laibach: Taip, po velnių! Mes grotume ir pragare, jeigu ten mus pakviestų!
_________ Na, bet iki kelionės pas ISIS, tikėkimės, dar spėsime jus pamatyti gyvus Lietuvoje. Pabaigai klausimas labai banalus, bet knietintis – ką žinote apie Lietuvą?
Laibach: Žinome, kad tai nuostabiai graži šalis su daug ežerų, kad Lietuva kadais buvo didžiausia Europos valstybė ir vėliau tapo pirmaja iš sovietinių respublikų, paskelbusių nepriklausomybę bei, kad dabar tai turėtų būti viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje ir Pasaulyje. Mes taip pat gerai atsimenam jūsų legendinius krepšininkus….
_________ Ačiū Jums už interviu ir sugaištą laiką!
Laibach: Pleasure!
Internete:
Komentarai