Povilas Vaitkevičius geriausiai žinomas kaip vieno žmogaus grupės (kiti muzikantai prisijungia nebent gyvų pasirodymų metu) Vilkduja veidas. Ne ką mažiau žinomas ir jo projektas Oorchach, kartais mutuojantis į labiau ritmingą Oorxax.
Oorchach muzika, neretai guldoma šalia tribal žanro, apipavidalinama gražiais lietuviškais pavadinimais, nors įrašuose Povilo vokalą aptikti šiek tiek sunkiau (turbūt didžioji tekstų dalis atitenka Vilkdujos kūriniams). Tai Lietuvos žiemas menantys šalti ritmai, monotoniški, į transą vedantys loops’ai, ambient tekstūros ir šlakelis lo-fi.
Metų pradžioje pasirodė po kelių metų pertraukos kompanijos „Ghia“ išleistas Oorchach albumas „Vietos“, o spalį – kito leiblo „Terror“ leidinys „Ontologia“. Tarp jų įvyko ne vienas koncertas, įskaitant pasirodymus festivaliuose „Sūpynės“ bei „Mėnuo Juodaragis“. Produktyvius atlikėjo metus užbaigs specialiai rengiama programa renginyje „Dystopia“. Ta proga Povilui uždaviau kelis klausimus.
Foto: Laima Stasiulionytė / whoareyou
>> Atsisakei duoti interviu gyvai, pastatydamas rašytą žodį prieš gyvą. Kodėl rašytas žodis, tavo nuomone, yra viršesnis?
• Tikrai viskas nebuvo taip jau radikalu :) Čia kalbu apie savo preferencijas, kadangi, dėstydamas raštu, turiu daugiau galimybių minties verbalinei išraiškai. Taip, žodinis interviu kartais turi netikėtų posūkių bei cinkelio, tačiau tai labiau atsiskleidžia kokiame nors video, o ne rašytiniame pavidale. Juk pagaliau viskas vistiek virs tekstu, tuomet gal tiksliau, jog “duomenų siuntėjas” viską pateiktų tiesiogiai, o ne per kelis sluoksnius – pirma kalbėjimo, tuomet transkribavimo. Pastaruoju atveju gi prisidėjo ir paprasčiausiai sutaupyto laiko nauda.
>> Pakalbėkime apie naująjį albumą. Ontologija – filosofijos šaka, nagrinėjanti būtį pamatiniu lygmeniu. Kaip albumo kūriniai koreliuoja su šiuo pavadinimu?
• Visų pirma, reikėtų pažymėti, jog šioje ontologijoje akcentuočiau patirtį savaime, o ne siekį “paaiškinti” vieną ar kitą dalyką. Tokie, atrodytų, savaime suprantami reiškiniai kaip pavadinimuose minima šviesa, garai, duona, ir pan. pabandžius suvokti juos atidžiau, išsikleidžia neaprėpiama vidinių patirčių grandine. Netgi čia panaudotas išsireiškimas “savaime suprantami” nurodo plotmes, siekiančias giliau, negu schematiškas apibūdinimas. Nes, kaip jau minėjau atsakydamas į labai panašų klausimą terror.lt peidže, egzistencinės patirtys juk nesužimba viduje raidėmis, jos panašesnės į neaiškų maudulį.
>> Pastaruoju metu industriniai ir šiaip undergroundiniai įrašai vis dažniau išleidžiami kasetėse, nuo CD atsiribojant kaip per daug sterilaus, neaktualaus. Kodėl “Ontologia”, po beveik 10 metų nuo paskutinio OORCHACH CD, išleista šiuo formatu?
• Industrial/noise bei related scenoje kasetinė leidyba niekad nebuvo pradingusi. Tiek, jog pastaruoju metu ją atranda ir daugiau žmonių. Kas dėl CD – mano atveju, tikrai nuo šio, kaip formato, nebuvo atsiribota tikslingai. Tiesiog tuo metu garsas krypo link rupesnių, nemaža dalimi tomis pačiomis kasetėmis kuriamų struktūrų ir tokia laikmena tam atrodė tinkamiausia. Podraug nereikia pamiršti, jog šiuo laikotarpiu keletas Oorchach kūrinių išleisti būtent CD pavidalo rinkiniuose. Dabar gi kompaktas pasirinktas norint įprasminti “albuminį” leidinio akcentą, kas, mano galva, visai gerai gavosi. Aišku, šiais laikais mažai kam rūpi realus formatas, kuomet gali viską sukelti virtualybėje ir tuo mėgautis”, tačiau mano moralinė gentis vis dar stengiasi išlikti ištikima alchemijai, idėją paverčiančiai apčiuopiamybe.
>> Šiemet pasirodė net du OORCHACH albumai. Kaip atskiri, kuri kūryba nuguls šiame projekte, o kuri Vilkdujoje?
• Labai paprastai – tokiu pat būdu, kaip nusprendžiama, kokia spalva dažyti daiktą. Pradžioje yra idėja, nusiteikimas, o tada jos pagrindu konstruojami garsai. Vilkdujos garsynas gi, savo ruožtu, turi formalistinius skirtumus nuo skirtojo Oorchach. Aišku, kartais atsiranda panašūs sąskambiai, bet tai nenuostabu – asmuo juk tas pats.
>> Industrinė muzika neretai siejama su tolesnės dešinės ideologija (kad ir Deutsch Nepal). Kokios paties mintys apie tai? Prie to dar prisideda OORCHACH muzikos įvardinimas ‘tribal industrial’, kurį nenoromis sieju su tribalism idėjomis, bet galbūt čia bandau per daug įžvelgti.
• Na, by default sieti industrinę muziką su minima ideologija yra mažų mažiausia netikslu. Tai primena, kuomet bobutės kiekvieną roko grupę apšaukia “velnio muzika”. Kurie bruožai minimą Deutsch Nepal apibūdina esantį būtent tokiu? Pavadinimas? Jis, aišku, gali sietis su istoriniu nacistinės Vokietijos ekspedicijos į Nepalą faktu, tačiau ar neatrodo, jog tai – labiau intelektualinė provokacija negu tiesoginė deklaracija? Šiaip šis pavadinimas pasiskolintas iš krautroko grupės Amon Düül II bendravardės dainos, o pastaruosius naciais pavadinti sunkoka. Nebent dėl to, jog jie vokiečiai :) Toks “tongue in cheek” momentas gan dažnas industrial/noise/power electronics tyruose, turint omeny, kad stebėtojas mato tai, ką nori (ar temoka) matyti. Neretai ideologiniai aspektai naudojami ir žmogiškosios savasties dekonstrukcijai. Pvz., galios fenomeno eskalavimas, toks dažnas power electronics pasirodymuose. Aptariamoje aibėje yra tiek vienos, tiek kitos ideologinės krypties (pvz. vegan/anarcho noise) atstovų. Tačiau tai juk yra reiškinys, daugeliu atveju kvestionuojantis sutartines normas, tad nenuostabu, jog skalė pilna vienam ar kitam nepatogių momentų.
Kas dėl Oorchach bei traibalizmo, – norėčiau, jog šioji sąvoka nebūtų įkalinama etninės kilmės imadžinerijoje. Šiuo atveju žodis “ritual” būtų arčiau to laisvesnio traktavimo. Ne new age alpėjimas, o žiemos naktį pokšintis ežero ledas; ne praeities imitavimas, o dabarties įgelminimas elektros bei su tuo susijusių galimybių dėka.
>> Iš kūrinių pavadinimų, albumų aprašymų atrodo, kad didžiausią įtaką tavo muzikai daro filosofija, literatūra. Kas pagrindiniai tavo įkvėpimo šaltiniai?
• Negi tiek literatūra, tiek filosofija yra kažkokios specifinės sritys, dėmesys kurioms atrodo kaip kažkas unikalaus? Manau, jog nemaža dalis aptariamos muzikos kūrėjų tuo domisi; šių dalykų ribos dažnai persipina, interesų tęsiniams siekiant ir kitas humanitarines ar mokslines sritis. Tebūnie tai skambi frazė, bet mane domina pasaulis, jo reiškiniai. Kartais įkvėpti gali kažkieno kūryba (bet kuria forma), kartais – gamtos gaivalas, o kartais – tiesiog nebylus muzikinio aparato tylėjimas.
>> Keli paskutiniai metai atneša vis daugiau vietinių industrinės/triukšmo muzikos renginių. Kokia paties nuomonė apie Lietuvos muzikos sceną? Ar ji kyla viršun, ar čia tik natūralus svyravimas?
• Vėlgi, nenoriu pasirodyti kažkokiu oponuojančiu, tačiau kaip suprasti sąvoką “vis daugiau”? Aš galbūt įvardinčiau, jog pastaruoju metu daugiau yra hibridinių renginių, kadangi tų “grynųjų” (koks skambus žodis, heh) kiekis nelabai ir bepakitęs. Kitas reikalas, kuomet kalbama apie įvairius “techno, kuris nori būti industrial” eventus, tuomet išties sutikčiau dėl sąlyginai nemažo šių kiekio. Todėl ir apie pakilimus/svyravimus bendrai kalbėti nesigauna. Nebent pabandyti grubiai apibendrinti, jog iš esmės viso to šerdis išlieka ta pati, kaip ir anksčiau, tik apaugusi didesniu kiekių papildomų reiškinių. O jų tikrąjį aktualumą parodys truputį praėjęs laikas.
>> Kaip atrodo tavo kūrybinis procesas? Ar sėdi prie kompiuterio ir atsargiai konstruoji trackus, ar pasitelki analoginę techniką ir darai įrašus panašiu būdu, kaip grojimas gyvai?
• Šis klausimas siejasi su aukščiau esančiu apie įkvėpimo šaltinius, tiek, kad čia judinamas to “techninis” aspektas. Kaip turbūt ir daugelio kitų garsininkų atveju, visų pirma, turi būti nusiteikimas, vidinis nervas “dabar pakurti”. Visi žino, jog mūzos dažniausiai atskrenda, kada reikia kur nors išeiti, o ne tada, kuomet turima daugiau laisvo laiko :) Aišku, kartais pavyksta persilaužti, tiesiog pradėjus kažką kombinuoti su garsynu. Kas dėl techninių preferencijų, tai čia nėra jokio konkretaus apsisprendimo. Jei yra ūpas maigyti bosą – OK, niekas dirbtinai nepereina prie kasetinių eskperimentų ir atvirkščiai. Įprastai, vienaip ar kitaip tai apauga plėtiniais iš įvairių kitų šaltinių. Svarbiausia laiku susizgribti, kada mestas akmenukas paskleis produktyvius ratilus.
>> Artimiausias OORCHACH išlindimas į viešumą – “Dystopia”. Kas skambės tavo pasirodymo metu?
• Garsai arba tai, kas vadinama muzika. Oorchach dažniausiai ruošiasi specifiškai kiekvienam pasirodymui, tad tai kažkuo skirsis nuo visų prieš tai buvusių, bet paradoksaliai išliks tuo pačiu. Nebent iš formalistinės pusės dabar regiu labiau klampesnius bruožus, tačiau viską galutinai apspręs paskutiniai štrichai, išryškėjantys pasiruošimo metu. Tad sakau paprastai – atbūkite ir išgirskite!
Internete:
Komentarai