Praėjusį rudenį pasirodė debiutinis Ernesto Kaušylo, geriau žinomo Brokenchord vardu, albumas “Endless Transmission”, kurį išleido Bristolyje įsikūręs leiblas “Black Acre”. Žinomas leidinys “Mixmag” įtraukė jį tarp klausomiausių spalio mėnesio albumų, o savo recenzijoje Ernesto kūrybą apibūdino taip: “Caribou-style grooves, Burial-like haze, the druggy rock of the Stooges, a bit of Can, a bit of Joy Division and so on. Little is new, but thanks to Kaušylas’ extraordinary understanding of funkiness and dubwise space manipulation, it sounds utterly fresh and enganging. So engangin, in fact, that this record is one of the year’s most exciting debuts.” Kitas aktualus media kanalas “Electronic Sound” įtraukė kūrinį “Ochra” į savo riboto tiražo rinkinį. Kitas gabalas buvo atrinktas į “Bancamp Weekly”, o vėliau pateko ir tarp geriausių 2017-ųjų muzikos leidinių. Elektroninės scenos autoritetas Laurent Garnier grojo “Door Shutter” savo radijo laidoje “It Is What It Is”, jau nekalbant apie savotišką Ernesto karjeros krikštamotę Mary Anne Hobbs, kuri jo kūrybą BBC eteryje groja nuo pat pirmųjų jo bandymų.
Gruodį Brokenchord’as savo albumą pristatė “Kablyje” gyvai kartu su būgnininku Mantu Augustaičiu, šiuo metu grojančiu su Garbanotu Bosistu. pvz.lt komanda sukūrė dviems kūriniams puikius videoklipus, o pirmąsias “Endless Transmission” vinilo kopijas pats atlikėjas Lietuvoje išplatino akimirksniu ir dabar laukia antrosios siuntos. Vis dėlto savo krašte pranašu nebūsi ir čia Brokenchord, galima sakyti, nežinomas. Kaip ir Ernestas Sadau, J.G.Biberkopf, grad_u, Ijo ar net kiek plačiau žinomas Manfredas, kurie savo veiklą projektuoja visame pasaulyje. Nė vieno jų nerandame ir tarp šiemetinių M.A.M.A. apdovanojimų Metų elektroninės muzikos nominantų.
Tai patvirtina ir šis, vienas nedaugelio, Brokenchord interviu LT medijoje. Susitinkame Vilniaus Žvėryno bare “Fantomas”, kur Ernestas pseudominu Broke vėliau sugroja gražų setą šalia krosnies.
Su kuo išgavai savo pirmuosius garsus?
Šeima nupirko išsiderinusį pianiną. Dažnai prie jo sėdėdavau, vėliau – gitarą. Aišku, pradėjau įrašinėt, efektuot. Paskui atsirado Squarepusher, Aphex Twin, Autechre ir panašiai.
Tuo metu Utenoje buvo aktyvi ir stipri scena?..
Buvo keli klubai. Savaitgaliais grodavo vietiniai didžėjai, atveždavo užsieniečių. Pats ten debiutavau su savo kurtais gabalais.
Ir ką tada – kompas ar klavišai kažkokie?
Kompas, klavišai, gitara, neatlikti namų darbai. Naršydavau “Warp records” įrašus. Tuo momentu buvo patraukę atmosferiniai garsai, neįprasti elektroniniai ritmai, panašiai ir pats kurdavau.
O iš kur atsirado pavadinimas?
Dalyvavom kažkokiam grupių konkurse, pirmą kartą gyvenime užlipau ant scenos ir nutrūko styga, Nutraukta Styga pažodžiui anglų žodyne… broken… chord… man tiko. Čia, jei ką, nesisieja su laidotuvių namais, nes tokie, pasirodo, irgi yra.
O kaip skleidei savo pirmuosius garsus?
Įrašydavau į kompaktą ir leisdavau per muzikinį centrą, vėliau – internetu.
Tau 18-ka, kažkokiu būdu tavo gabalas patenka pas Mary Anne Hobbs ir nuskamba BBC eteryje…
Viskas labai greit įvyko iš intuicijos. Sukūriau gabalą ir nusiunčiau. Žinojau tą laidų vedėją, sekdavau ir vis seku jos laidas. Jau kitą dieną gavau žinutę, kad pagros.
Praeina dar metai ir remiksuoji Radiohead – kas vyksta?
M.A.Hobbs parekomendavo mano muziką dabartinei įrašų kompanijai “Black Acre”, po to suvedė su Thom Yorke. Gavau pasiūlymą remiksuoti.
Skaitome komentarus po šiuo kūriniu:
Pretty much my favourite remix in that album seriously ugh so good;
Sounds like something El-P would produce / this is fucking awesome, real killer track !!!
I found this terrifying, sounds like demons trying to contact you;
Beastly stuff;
Im not high, but my brain felt the similar sensations which I feel when the overdose of dopamine fill my brain….the wonders of music and reason why i love to smoke in the first place….for the place which it takes me is always an adventure and a pleasant pleasure….
Epic in the not-overused sense of the word;
These are just the sounds i’ve been hearing in my head for years;
Suuuuch a dope remix. Brokenchord is a boss;
First listened to this on my computer speakers, and i was like “alright, pretty good” and then i listened to it through my sound system, subwoofer and all, and i was like “hooooooollllyyyyy shiiiit”
Nenuostabu, kad po tokios reakcijos Ernestas gavo daugybę pasiūlymų remiksuoti daugiau mažiau žinomus atlikėjus, tačiau jam ši sritis nepasirodė įdomi. Jis norėjo kurti savo, o ne dekonstruoti kitų.
Keliamės į Hagą, kur išvykai studijuoti… Esi Hagos Sonologijos instituto Muzikos bakalauras. Jautei, kad trūksta išsilavinimo, supratimo apie garsą?
Buvo aiškus momentas, kai užsimaniau daugiau žinių ir pabėgti iš savo muzikinės komforto zonos. Sonologijos studijos tuo pačiu yra muzikos scena, kur turi laisvę groti, eksperimentuoti. Mokiausi: fizika, matematika, programavimas, kompozicija, muzikos teorija ir istorija. Matematiku netapau, tačiau paaštrinau savo klausą.
O kuo dabar užsiima tavo kursiokai?
Toliau sau kuria. Vienas jų – Miša Skalskis (dar žinomas kaip 96wrld, savo laiku grojęs su Without Letters – Ore.lt past.). Miša šiuo metu toliau tęsia magistro studijas Amsterdame. Dirba su klubinėmis ir meninėmis erdvėmis.
Iki šiol tik kelis kartus bendradarbiavai su gyvais būgnininkais. Ar įsivaizduoji savo muziką atliekamą vien gyvais instrumentais? Ar tave tai domina?
Dabar man įdomiausia būtų tuos du pasaulius apjungt: gyvą fiziškumą ir elektroniką. Būgnininkai man yra kieti. Dažnai renkuosi būgnus, nes man tai labiausiai “laukinis” instrumentas. Belekiek ekspresijos.
Viename playliste sudėjai kūrinius, kurie įtakojo kuriant albumą, ir ten beveik vien gyvos grupės: Gang of Four, Moon Duo, DIIV, The Fall, Follakzoid, Beak> ir kiti…
Mėgstu klausyti pačio žmogaus, domina žmogiškumas, “klaidos”, netobulumas, raw garsas. Olandijoje didelė roko muzikos scena. Pirmą kartą gyvenime ten mosh’inau per Metz. Rezonuoju su muzikantais, kurie groja gan “primityviai”.
Tavo albumo aprašyme yra tokia mintis, jog mašinos, imituojančios žmogų yra nuobodu, o apsukus atvirkščiai pasidaro įdomu. Tave domima, kai žmogus bando imituoti mašiną?
Tas teiginys buvo paprasta taisyklė pagyvinimui. Dviejų sekundžių garsinis motyvas kartojamas žmogaus realiu laiku dažnai būna įvairesnis, nei tobulai įklijuotas kompiuterio.
Kartu su jau minėtu Miša darėte garso takelį spektakliui “Kosmosas+”. Ar šis procesas kažkuo skyrėsi nuo tavo patirčių iki tol?
Skridome į Kopenhagą, kur vyko kūrybinės dirbtuvės “Hotel Pro Forma” lofte. Per kelias savaites sukūrėme garsus ir tuomet gyvai kompiuteriais dviese improvizavome spektaklio metu Lietuvoje – tai buvo visiškai nauja patirtis.
Savo debiutinį albumą išleidai tik šiemet…
Kodėl taip ilgai? Kuriu dėl savęs ir tai, kas patinka. Socialinė medija ir besikeičiantis muzikos rinkos hype’as man nėra rodiklis.
Įdomu, kad savo karjerą iki šiol vadybini pats…
Man patinka turėt savo kontrolę, tačiau visada lieku atviras pasiūlymams. Šiuo metu padeda mano įrašų kompanija.
Albumą pristatei Vilniuje ar numatyta kažkas užsienyje?
Labai geras jausmas pagaliau pagrot gyvai albo gabalus. Užsienyje pagroti visi norėtumėm. Manau, tai tik laiko klausimas.
Kai kurie atlikėjai, kaip tarkim mūsų nesenas pašnekovas Fingalick’as, išvažiuoja, kad būtų arčiau viso judesio, o tu grįžai…
Yra erdvės, draugai, tarp jų daug gerų muzikantų. Turiu ką veikt. Aišku, kirba idėjos kažkur gal kelt sparnus, bet kol kas čia jaučiuosi reikalingas.
Internete:
Komentarai