Netikėti Šalčininkų atradimai – naujame LNDT spektaklyje

„Ką žinote apie Lietuvos periferiją? Kada ten buvote? Ką girdėjote apie Šalčininkus ir Šalčininkų rajoną? Sakote, ten visi kalba lenkiškai ir valdo lenkų partija? Ten pasienis, taip pat ir kontrabanda? Daug baltarusių. Kas dar?“ – klausia naujo Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklio kūrėjai.

Pirmasis 2018 metų LNDT spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ kvies trumpam nusikelti į daugybe mitų ir stereotipų apaugusį, pasienyje įsikūrusį Šalčininkų miestą. Spektaklio režisieriui Jonui Terteliui tai – ne pirmas bandymas atrasti periferijoje slypinčias autentiškas istorijas ir perkelti jas į sceną: jo kartu su kūrybine grupe praėjusį sezoną LNDT pristatytas spektaklis „Žalia pievelė“ atskleidė, kuo gyvena uždaromos Ignalinos atominės elektrinės darbuotojai ir Visagino gyventojai. LNDT dokumentinio teatro debiutas „Žalia pievelė“ sulaukė labai palankių kritikų vertinimų ir gerų žiūrovų atsiliepimų. „Nežinoma žemė. Šalčia“ yra kuriamas panašiais principais, t. y. dramaturginė medžiaga renkama klausant autentiškų vietinių gyventojų pasakojimų, rengiant kūrybines dirbtuves su vietos bendruomene. Vis dėlto nuo „Žalios pievelės“ naujasis spektaklis skirsis tuo, kad scenoje bus ne pasakojamas istorijas išgyvenę žmonės, o aktoriai. Naujausioje LNDT premjeroje vaidins Gailė Butvilaitė (vaidinanti Eglę „Išvaryme“), Airida Gudaitė (šokėja, choreografė, apdovanota „Auksiniais scenos kryžiais“ už šokio spektaklius „Kelionė namo“ ir „Žaidimas baigtas“), Laurynas Jurgelis (vaidinanti Romeo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“), Miglė Polikevičiūtė (vaidinanti Dorą ir Rachelką spektaklyje „Mūsų klasė“ bei Agniešką „Trijose seseryse“) ir Oskar Vygonovski (žinomas iš spektaklių „#beskambučio“ bei „Jelizaveta Bam“).

Rinkti medžiagą spektakliui režisierius Jonas Tertelis, tekstų kūrėjai Andrius Jevsejevas ir Eglė Vitkutė, scenografė Paulė Bocullaitė bei spektaklio vadybininkė Agnė Pulokaitė Šalčininkuose pradėjo 2017 metų rudenį. Į kvietimus ateiti į kūrybines dirbtuves, pasakoti apie savo miestą, šalčininkiečiai iš pradžių reagavo vangiai (lygiai taip pat kaip ir Visagine), tačiau pradėjus megzti tikslinius kontaktus, kūrybinis procesas įsibėgėjo.

„Vos pradėję kurti spektaklį, gan greit apsibrėžėme mūsų supratimu aktualiausias, t. y. iš televizijos, interneto ir pačios kasdienybės susirinktas temas bei leitmotyvus ir nusprendėme „įbristi į Šalčios upę“. Važiavome į Šalčininkus išdidūs, neblogai apsiskaitę ir apsiklausinėję, nusiteikę išgirsti ir fiksuoti įdomiausias bei spalvingiausias istorijas. Spektaklio kūrimo procesui perkopus į antrą pusę, nemažai laiko praleidus ne tik pačiuose Šalčininkuose, bet ir apvažinėjus gretimas apylinkes, tiesiogiai susidūrus su vietos gyventojų svetingumu, savotiškai pietietišku temperamentu, garbės bei orumo suvokimu, daugelis išankstinių nuostatų subliūško. Ten, kur ieškojome išskirtinumo, radome visiškai įprastą, lietuviškai romiai bėgantį gyvenimą, o ten, kur manėme nieko ypatingo nerasią, aptikome mistika alsuojančią, absoliučiai nekasdienišką kasdienybę“, – pasakoja Andrius Jevsejevas.

„Aptikome ten regioną, kuriame slypi savi herojai, tragedijos, socialiniai iššūkiai, ginčai ir atsargiai išsakomi džiaugsmai. Kam tai turėtų būti įdomu? Lyg ir nieko ypatingo ten nėra, gal tik begalinė meilė savo kraštui ir religijai, noras sugrįžti, kurti ten savo gyvenimą ir romantizuoti istoriją. Pavieniai pasakojimai, nuotrupos, faktai negali sukurti apibendrinto Šalčininkų paveikslo, tačiau jų visuma suformuoja kiek kitokį, siurrealų Lietuvos periferinio miestelio vaizdinį ir atmosferą, kurią, siekdami kiek įmanoma didesnio dokumentalumo, naudodami tik pažodinius šalčininkiečių pasakojimus, ir mėginame perteikti būsimojo spektaklio publikai. Tai spektaklis ne tik apie Šalčininkus, Lietuvos periferiją, Europos pakraštį, bet ir apie realybės jausmą visiškai kitaip tekančiame laike“, – teigia Jonas Tertelis.

Spektaklį remia Britų taryba Lietuvoje. Jos vadovas dr. Artūras Vasiliauskas sako: „Dokumentinio teatro žanras Didžiojoje Britanijoje turi gilias tradicijas ir yra populiarus tarp žiūrovų. Lietuvoje jis dar tik žengia pirmuosius žingsnius, todėl labai džiaugiuosi, kad Britų taryba gali prisidėti prie dokumentinio spektaklio atsiradimo Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje. Šiuo metu Britų taryba Lietuvos regionuose vykdo tarpkultūrinių ryšių programą, skirtą bendruomenių sutelktumo skatinimui. Šalčininkai – unikalus regionas Lietuvoje, dažnai sulaukiantis daug žiniasklaidos dėmesio, kuris ne visada remiasi faktais. Dokumentinis teatras suteikia galimybę išgirsti tikras tikrų žmonių istorijas. Todėl tikimės, kad šis spektaklis bus pirmasis žingsnis į atvirą, mitus neigiantį ir nuoširdų dialogą tarp žmonių Šalčininkuose ir kituose Lietuvos miestuose.“

Naujasis LNDT spektaklis „Nežinoma žemė. Šalčia“ žiūrovus kvies palikti tradicines žiūrovų kėdes ir suteiks galimybę patiems pasijusti Šalčininkų ar kito, mažo Lietuvos miesto gyventojų vietoje. Jo premjera Šalčininkuose įvyks kovo 16 d., o Vilniuje LNDT Mažojoje salėje – kovo 22 d. Bilietai jau prekyboje. Spektaklio režisierius – Jonas Tertelis, teksto autoriai – Andrius Jevsejevas, Eglė Vitkutė, dailininkė – Paulė Bocullaitė, kompozitorius – Martynas Bialobžeskis.