Norėtum gyventi ir groti ’80-aisiais?
Na, aš gimiau ’80-aisiais, taigi jau buvau ten. Bet kalbant atvirai, nejaučiu didelės nostalgijos ir ilgesio tam laikotarpiui. Mano šalyje komunizmo laikais buvo žymiai sunkiau gyventi ir dirbti. Pavyzdžiui, nebuvo priėjimo prie geros kokybės instrumentų ar įrašų studijų. Taigi, turbūt būčiau įrašęs keletą demo kasečių tiesiai iš mikrofono ir baigęs savo veiklą kur nors giliame pogrindžio rūsyje. Žiūrint iš mano perspektyvos, dabar kurti ir platinti savo muziką yra daug lengviau – menui ir muzikai nėra sienų, nieko neįprasto groti už savo šalies ribų ir turėti gerbėjų kitoje žemės rutulio pusėje.
Žinoma, ’80-’90-ųjų muzika teka mano venomis – pavyzdžiui, vienas pirmųjų mano išgirstų įrašų buvo “Unknown Pleasures” (dešimtmečius prieš kada tai tapo kieta). Todėl mano muzikoje galima lengvai išgirsti ’80-ųjų atgarsius, tai ateina natūraliai, bet esu visiškai atviras visai naujai muzikai, manau, tai juntama aranžuotėse ir mano naudojamuose instrumentuose.
Esi gana žinomas Krokuvos gotikinėje scenoje. Ar grojai kur nors kitur prieš undertheskin?
Esu vienas gana gerai žinomos Lenkijos gotikinio roko grupės Deathcamp Project įkūrėjų. Išleidome du albumus (“Well-Known Pleasures” 2008 ir “Painthings” 2011) bei daugybę minialbumų, EP ir demo. Daug grojome Europoje (kiek prisimenu, Lietuvoje buvom 3 kartus, “Mėnuo Juodaragis” ir “Kunigunda Lunaria” festivaliuose. Taip pat sugrojome daug įspūdingų apšildančių koncertų (Fields of the Nephilim ir Christian Death, jei reikėtų keletą paminėti). Taip pat esu aktyvus didžėjus ir renginių organizatorius. Buvau “Cold Gothic Night” serijos rezidentas, vėliau tai virto “Unknown Pleasures” ciklu – post-punk vakarėliais su kietomis šiuolaikinėmis gyvomis grupėmis. Juos organizuojam kartu su undertheskin bosistu Maciej.
Ar žiūrėjai Jonathan Glazer filmą “Under the Skin”? Kokius filmus mėgsti?
Taip, man jis tikrai patiko, tačiau tai nebuvo tiesioginė grupės pavadinimo inspiracija. Mėgstu Lars von Trier ir David Lynch kūrybą, psichologinius filmus, trilerius ir panašiai. Taip pat žiūriu daug “Netflix” serialų.
Grupės aprašyme kalbama apie post-punk su dvigubu espreso. Ką tai turi bendro?
Tai susiję su undertheskin konceptu – pradėjau kaip vieno žmogaus grupė – solo projektas. Muzika, skambanti mano pirmajame albume yra labai paprasta, asmeniška ir gryna. Tai trunka tik apie 25 minutes, tačiau pripildyta daugybe emocijų, sutirštintų trumpoje, minimalistinėje formoje. Taip pat esu kavos mėgėjas ir nusprendžiau panaudoti šią metaforą. Man tai kaip gero espreso šotas – greit išgeri, tačiau skonis išlieka žymiai ilgiau…
Vienoje tavo įrašų apžvalgų sakoma: “Shades of Chemical Brothers doing dark wave. Brilliant dark beats.“ Kaip tau tai skamba? Koks atsiliepimas tave labiausiai nustebino?
Na, tai skamba keistokai, bet iš esmės, tai pozityvus atsiliepimas. Žmonės rašo nuomones ir apžvalgas remdamiesi savo muzikinėmis žiniomis, kartais su jomis sutinku, kartais – ne. Spėju, galima rasti geresnių palyginimų nei šis, bet… Neprisimenu nieko įspūdingo… galbūt palyginimas su Depeche Mode?
Ar buvo sunku savo miegamojo idėjas paversti gyvai grojančiu trio?
Nelabai, trio yra būtent tai, ko man reikėjo, padaryti visa tai gyvai. Būtų žymiai sunkiau pačiam groti visais instrumentais, kuriuos įrašiau – tai būtų tarsi vieno žmogaus cirkas, pasirodymas su daline fonograma… Laimei, turiu labai talentingus draugus ir kartu mes sukūrėme gyvą undertheskin eskadroną!
Kodėl dainuoji angliškai? Pavyzdžiui, She Past Away dainuoja turkiškai, tačiau jų koncertas Vilniuje buvo nuostabus, nepaisant to, kad niekas nesuprato tekstų.
Tik todėl, kad man tai išeina lengviau ir natūraliau. Tai buvo kalba, kurią girdėjau 99% savo mėgstamos muzikos. Tai pat norėčiau būti suprastas. Tekstus kuriu norėdamas suteikti galios dainų prasmei. She Past Away susilaukė sėkmės dainuodami turkiškai (ir, žinoma, kietos muzikos dėka) ir aš tikrai tai gerbiu.
Iš tikrųjų galvoju apie lenkų kalbą kai kuriose undertheskin dainose, bet dar ne dabar. Mano antrasis albumas taip pat bus angliškas.
Esame girdėję apie legendinį Jaročino festivalį ir tokias grupes kaip Siekiera. Viename jūsų aprašymų minimas ir Lenkijos atlikėjas Kapitan Nemo. Ką manai apie tokius ryšius?
Tavo paminėti atlikėjai ir Jaročino festivalis yra visiška Lenkijos klasika ir turi čia kultinį statusą, todėl nematau dėl to problemų.
Nors Lenkija yra visiškai šalia, apie jos sceną žinome mažai. Kokius šiuolaikinius atlikėjus patartum sekti?
Jo, čia yra keletas gerų grupių – Aviaries, Past, Alles ateina į galvą visų pirma.
Ar Krokuva yra gera vieta tamsioms sieloms? Išvardink keletą “poodinių” vietų, kur jos galėtų rasti prieglaudą. Kaip suprantu, Klub Piękny Pies, kur organizuoji “UNKNOWN PLΣASVRΣ” renginius, viena tokių, ar ne?
Na, ne tiek ir daug. Darome vienintelius post-punk indie tūsus “Piekny Pies”. Kartais “Apotheka Pub” vyksta gotų vakarėliai, bet tai ir, kiek žinau, viskas. Gali rasti keletą įdomių vietų, tokių kaip “Warsztat” (daugiau orientuota į punk/hc muziką), Dolnych Mlynow rajonas ar vienas žymiausių Krokuvos kabakų “Alchemia”, bet čia daugiau mėgsta džiazą arba progaguoja hipsterišką gyvenimo stilių.
Ar tavo liūdesys yra tam tikras protestas prieš nuolatos patenkintą vartotojišką visuomenę?
Ne, tai nėra joks protestas, tai tik aš. Ieškau giliausių ir tamsiausių vietų kurdamas ir įrašinėdamas muziką, dažniausiai remiuosi savo patirtimis. Žinoma, man bloga nuo visų linksmų veidų aplink, nes matau didžiulę tragediją už tų selfių ir netikro gyvenimo. Vieną dieną jie nubus, tačiau bus jau per vėlu…
Dzenkuje!
Ačiū ir pasimatysime kovo 29-ąją Vilniuje!
Internete:
[ENGLISH VERSION]
Would you like to live and play in ‚80s?
V. Well I was born in the 80’s, so it’s like I’ve already been there ;-) but to be honest, there’s no big nostalgy or yearning in me about that. In my country it was a lot harder to live and work in 80’s in the midst of communism. There was no access to good quality instruments or recording studios for example. So, I would probably end up with some demo tape recorded direct from built in microphone and finish my activity in some deep underground cellar. So from my perspective, making and promoting music is way easier now – there are no borders for art and music and there’s nothing unusual about playing outside the country you live and getting the fan base from other sides of the globe.
Of course 80/90’s music flows in my veins – for example one of the very first record I’ve heard in my life was Unknown Pleasures (decades before it was cool). Therefore you can easily find some 80’s echoing in the music I write, it comes naturally, but I’m also totally open for all kinds of new music and I think you can feel it in the production and instruments I use.
I’d found the information that you’re quite known in Krakow goth rock scene. Were you playing in some other projects before undertheskin?
V. I’m a founding member of Polish goth rock act Deathcamp Project which was quite well known here. We’ve done two regular albums (Well-Known Pleasures 2008, Painthings 2011) and lots of MCD/EPS/demos. We’ve played a lot of gigs around Europe (as far as I remember we’ve been 3 times in Lithuania – Menuo Juodaragis and Kunigunda Lunaria Fest). We’ve also done a lot of epic supporting slots (Fields of the Nephilim and Christian Death to name but a few). I’m also an active DJ and promoter here. I was a resident DJ on Cold Gothic Night, which later turned into Unknown Pleasures. It’s a post punk party with some cool contemporary live acts which I run and organise with Maciej (undertheskin’s bass player).
Did you watch Under The Skin (by Jonathan Glazer) – a sci-fi drama about self-discovery? What kind of movies do you like?
V. Yes – I really enjoy it but it wasn’t a direct inspiration for a band name. I love Lars von Trier /Lynch kind of stuff, psychological films, thrillers etc. I also watch a lot of netflix series.
Your description says post-punk along with double espresso. What do they have in common?
V. It was about the undertheskin concept – I started as a one man band – solo project, and the music I’ve done on my first, self titled album was meant to be very straightforward, personal and pure. It was only about 25 minutes long but filled with huge load of emotions condensed in a short, minimalistic form. As I am also a coffee lover, I decided to use that metaphor. For me it’s like a shot of good espresso – you can drink it fast but you’ll feel it for much longer…
One of your reviews say: “Shades of Chemical Brothers doing dark wave. Brilliant dark beats.” How does that sound to you? What was the most surprising feedback you’d got?
V. Well, that sounds strange, but after all, it’s a positive feedback. People write opinions/reviews based on their own music knowledge, which I might agree with or not. I guess one might find a better comparison than this, but… I don’t remember anything spectacular…maybe some comparisons to Depeche Mode?
Was it hard to convert your bedroom ideas into live playing trio?
V. Not much – trio is exactly what I need to make it alive. It would be much harder to play all recorded instruments by myself – it would have to be some kind of one man circus, or half playback show…Luckily, l have some VERY talented friends and together we formed undertheskin live squadron!
Why do you sing in English? For example, She Past Away sing in Turkish, but their gig in Vilnius was excellent despite that nobody understood their lyrics.
V. It’s just because it’s comes way easier and more natural to me (It was the language I’ve heard in 99% or records I love). Also, I’d like to be understood. I write lyrics to empower the meaning of songs. She past away built their success with Turkish language (and cool music of course) and I really respect that.
I am actually thinking about using Polish in some undertheskin songs, but not quite yet :-) My second album will also be in English.
We’d heard about legendary Jarocin and bands like Siekiera. One of your description tells about the bonds with Polish artist Kapitan Nemo. Do you share this relationship?
V. Artists you mentioned and Jarocin festival are absolute classics here with cult following, so no problem with that :-)
Though Poland is just nearby, we don’t know much about its music scene. Which contemporary artists you would advice to follow?
V. Well there a few good bands out here – I can think of Aviaries, Past, Alles of top of my head.
Is Krakow a good place for dark souls? Can you name few under the skin places, where they can find asylum? As I understand Klub Piękny Pies, where you book UNKNOWN PLΣASVRΣ events, is one of the places, isn’t it?
V. Well not much – we’re doing the only post-punk indie party here in Piekny Pies. There are some goth parties in Apotheka Pub, but as far as I know, that’s it. You can find some atmospheric places like Warsztat (more into punk/hc music), area Dolnych Mlynow, or one of the famous Cracow pubs – Alchemia, but they are rather jazz orientated, or promoting hipster lifestyle.
Is your sadness is some kind of protest against always happy consumer society?
V. No it’s not any kind of protest – it’s just me – I’m reaching the deepest and the darkest places while composing and recording music, and I usually base it on my own experiences. Of course I’m sick of that happy empty faces around, as I can see the deep tragedy behind those selfies / fake lifestyles – One day they will wake up and It’ll be too late…
Dzenkuje!
V. Thank you and see you on 29/03 in Vilnius!
Komentarai