Kovo 29 d. Vilniaus „Menų spaustuvėje“ įvyks šokėjos ir choreografės Gretos Grinevičiūtės mono spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ premjera. Spektaklyje kviečiama žvilgtelėti į privačią moters erdvę, kurią nuolat veikia ir keičia buitis, santykiai ir šokis.
„Šokyje dulkių siurbliui ir tėčiui“ kreipiamasi į visus mylimus ir mylėtus, į visas moteris ir visų jų tėčius. Spektaklio centre – jauna, patraukli ir talentinga moteris. Ji ieško kelių į meilę ir bendrystę, bet vis grįžta ten, kur tarpsta gerai pažįstama vienatvė. Čia, savo erdvėje, kamuojama vidinių prieštaravimų, aplinkos lūkesčių ir savo asmeninių aistrų neatitikimo, ieškodama teisingiausio ir įdomiausio būdo, ji stengiasi kurti savo gyvenimą.
„Kai buvau maža, tėtis mane mokė siurbti kambarį. Jis man aiškindavo, jog nemoku to daryti, nes neturiu jokios šio darbo sistemos. Man labai įstrigo šios tėčio pamokos, – pasakojo G. Grinevičiūtė. – Prisimenu šią istoriją galdovama apie dalykus, kurie man padarė didelę įtaką. Sąmoningai ir nesąmoningai iš tėčio esu perėmusi labai daug dalykų. Ir ši siurbimo pamoka man ateina į galvą, kai galvoju apie tai, kaip nepastebimai tampame panašūs į savo artimuosius.“
Spektaklyje skleidžiasi tėvo ir dukros panašumai, brandaus vyro ir jaunos moters vienišumas ir savęs kvestionavimas. Vis dėlto, tėvų ir dukrų santykių pavaizdavimas nėra vienintelis spektaklio kūrėjos tikslas. Čia svarbus ir nepriklausomos moters pasaulio formavimasis, savęs pristatymo bei pozicionavimo visuomenėje būdai, vidinis moters pasaulis bei jos pozicija visuomenėje. „Man yra svarbus mano identitetas, su kuo jis siejamas ir kaip pateikiamas. Mes matome seksualių pupyčių įvaizdžius ir natūraliai tai priimame. Šiame spektaklyje kvestionuodama ir iškeldama moters akivaizdų seksualumą kviečiu pamatyti viso to kitą pusę,“ – sako G. Grinevičiūtė.
Spektaklyje pinasi autobiografiniai pasakojimai, televizija, kinas, literatūra, teatras, šokis, kadaise tėčio klausyta muzika ir fantazija. Patirtas ir pažįstamas pasaulis čia yra greta išgalvoto, o ribos tarp jų dažnai net ir nebematyti.
„Šokio dulkių siurbliui ir tėčiui“ kūrybiniame procese daug dėmesio skirta pasauliui, kuris formavo visą jo kūrybinę grupę. Peržiūrėta aukštoji ir populiarioji pastarųjų maždaug trisdešimties metų kultūra ir pasaulio įvykiai. Mėginta perprasti, kas ir kaip suformavo savos kartos pažiūras ir apsisprendimus, bendravimo ir santykių kūrimo ypatumus. „Mes daug kalbėjome apie tai, ką iš vaikystės atsimename apie savo santykį su tėvais, ypatingai – tėčiais. Pastebėjome, jog visi išskiriame tuos pačius dalykus – televizijos įtaką, tolimai artimą ryšį su tėvais ir alų, nes jį gerdavo tėčiai. Tai išsiaiškinus supratome, jog nors šie dalykai yra labai asmeniški, jie tampa visuotini,“ – sakė G. Grinevičiūtė.
Tad šis spektaklis gali būti įdomus visiems – esamiems ir būsimiems tėvams, dukroms ir seneliams. Moterys čia turėtų galimybę pažiūrėti į save ir per savo prizmę įvertinti spektaklio moters veiksmus. Vyrams būtų leista pažvelgti į moters privačią erdvę ir įvertinti jos išorinį fasadą. O tėvai galėtų įvertinti santykių su vaikais aspektą.
Kurti fragmentišką, jautrų ir blizgučiais pabarstytą pasakojimą padeda režisierius Paulius Markevičius, dramaturgė Kristina Steiblytė, kompozitorius Vladas Dieninis, kostiumų dailininkė Rūta Kyguolytė, šviesų dailininkas Julius Kuršis ir spektakliui video įrašus sukūrusi komanda režisierė Saulė Bliuvaitė, operatorė Vismantė Ruzgaitė ir šviesų dailininkas Jurgis Matulevičius.
Spektaklio „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ premjera kovo 29 d. Menų spaustuvėje (Šiltadaržio d. 6, Vilnius)
Komentarai