Džiazlaif‘ų klauso tie, kurie džiazo net neklauso. Tikriausiai todėl, kad jaunas šešių muzikantų desantas į savo amatą žiūri atsipalaidavę – džiazo festivaliuose ramiai eksperimentuoja punk avant-garde žanruose, o debiutinį albumą „Džiazlaif“ sugeba iškepti per dvi(!) dienas. Grodami tik metus, 2017-ais iš „Vilnius Jazz Young Power“ konkurso jie išsinešė pagrindinį Grand Prix apdovanojimą.
Grupių Katarsis4, Brave Noises ir Sheep Got Waxed nariai, subūrę šeimą ironiška Džiazlaifų pavarde, šiandien švenčia tarptautinę džiazo dieną. Ta proga, su jaunaisiais Lietuvos džiazo chuliganais ir pasišnekėjome.
Iš visų šešių: Kazimieras Jušinskas (sopr. saksofonas), Arminas Bižys (alto saksofonas), Danielius Pancerovas (bar. saksofonas), Paulius Vaškas (el. gitara), Aurelijus Užameckis (kontrabosas), Ignas Kasikauskas (būgnai), į klausimus atsakinėjo du – pučiamųjų sekcija – Arminas ir Danielius.
Kaip atrodė pati „Džiazlaif“ pradžia – susitikote jam session‘e ar paskaitose?
Arminas: Labai įvairiai. Su Kazimieru jau muzikos mokykloje Alytuje, vėliau su Ignu Tallat Kelpšos konservatorijoje ir akademijoje su likusiais. Gal su Paulium daugiau koncertuose, jam session’uose ar kažkur kitur.
Danielius: Tiesiog lankydavomės tose pačiose vietose – koncertuose, jam sessionuose, baruose ir panašiai. Ten vieni su kitais susipažinome ir nusprendėm grot kartu.
Pirmi jūsų koncertai vyko net neturint programos. Kaip viskas atrodė?
Danielius: Manau nevisai teisinga sakyti, jog programos neturėjom. Pirmose repeticijose sudėliojom šiokią tokią programą, kai kurie kūriniai išliko iki dabar ir nugulė mūsų albume. Pirmieji kūrinai gimė labai spontaniškai, vienas iš mūsų atsinešdavo kokią idėją ir mes visi kartu plėtodavom. Iš tikrųjų dabar nelabai kas pasikeitė (juokiasi).
Arminas: Turėjome keletą kompozicijų, vieną jazz’o standartą. Labiau neaišku ir nebuvo detalesnio pasitarimo kaip viskas bus sugrojus temą. Bet per daug apie tai ir negalvojome. Kažkaip labai norėjom ,,išsitaškyt ” ir pasileist plaukus. Taip ir padarėme.
Kada supratot, kad jau turit pirmąjį gabalą kartu? Kaip jį pavadinot?
Arminas: Yra toks gabalas pavadinimu ,,Pankūcha”. Paprastas ir trumpas, išsitaškymui, bet mūsų būgnininkas Ignas beveik niekad nenori jo grot. Man asmeniškai ten yra vienas iš tikresnių Džiazlaifų gabalų. Išgirsti deja nelabai galima. Kažkada grojome kvietimui į „Peronas Jazz Festival 2017“. Kažkur mūsų facebook paskyroje galima atrasti.
Būna grupių, kurios tiesiog groja muziką. Būna grupių, kurios turi ir labai aiškias muzikines pažiūras. Tokie atrodo Džiazlaif – chuliganai, džiazu protestuojantys prieš džiazą. Pritarsite?
Danielius: Manau yra tame tiesos, nuo pat susikūrimo nevengiame pasakyti savo nuomonės, bet vis tiek pirmoje vietoje yra muzika.
Arminas: Nežinau, sunku atsakyt. Džiazo niekad nesimokiau ir nemoku grot.
Nesat tokie jau nepripažinti. Artimiausiu metu grosit koncertą “Paviljone” tarptautinės džiazo dienos proga. Tai kas, jūsų manymu, džiazo pasaulyje yra pervertinta, o kas – nuvertinta?
Danielius: Kuo toliau, tuo labiau stengiuosi negalvoti apie tai. Manau, jog geriausia būti teisiam prieš save ir tiesiog kurti ir groti tokią muziką, kuri pačiam teikia malonumą. Vertinu tai, kas man pačiam patinka, o kas nuvertinta ar pervertinta džiazo pasauly, man turbūt net nelabai įdomu.
Arminas: Pervertinta, galbūt, klišinis meistriškumas ar kaip čia išsireiškus. Tai, žinoma, nėra blogai, bet tai daug kam dažniausiai būna lengvai įkandama. Tai, kas nėra įprasta ausiai, nebūtinai kažkoks trankus ar triukšmingas free jazz, dažniausiai lieka nuošaly. Gal aš ir klystu, bet pastebėjus iš šono, tokia tendencija yra.
Kai pagalvoji, grojate tokį, rezistencinį, nepatogų džiazą, jūsų – šeši, viena mašina koncertuot nenuvažiuosit. Ar šviesiai paišot savo ateitį? O gal grupės tikslas niekada nebuvo ir nebus užsidirbti?
Danielius: Šviesiai, visi norim groti, kurti ir judėti į priekį, man atrodo čia – viskas, ko reikia. Tikslas, žinoma, nėra užsidirbti kuo daugiau pinigų, tikslas labiau būtų išpildyti visas esamas ir būsimas idėjas ir tiesiog nestovėti vietoj. Manau, jog pinigai taip pat yra svarbu, tai mums padeda pvz., išleisti albumą ar nuvykti pagroti į užsienį. Taip pat, žinant kiek muzikantai įdeda jėgų ir laiko mokantis muzikos, atrodo labai neteisinga, kai vėliau jie gauna (o neretai ir net negauna) tikrai menkus atlygius.
Arminas: Visada yra smagu, kai už tai, ką darai ir tai kas tau patinka yra atlyginama. Užsidirbti gan sunku, nemanau, kad apie tai daug ir galvojame ar dedame vilčių, bet gyventi juk reikia, todėl manau kiekvienas to siekiame. Svarbiausia – nepasiduot ir išlikti tokiem, kokie esame ir galbūt laukti to įvertinimo.
Susikūrėt prieš metus ir dar neturėdami albumo jau važinėjot po kitas šalis. Ką užsieniui pasakojat apie šiandienos lietuvišką džiazo sceną?
Arminas: Kad Lietuvoje yra tikrai nebloga situacija.
Danielius: Kiek pamenu, sakydavau, jog viskas pradeda atsigauti – atsirado daugiau jaunosios kartos muzikantų, kurie kuria savo muziką ir nebijo jos rodyti visiems, taip pat po truputį atsiranda vis daugiau erdvių muzikai skambėti. Gal kartais atrodo, jog trūksta vienybės būtent tarp džiazo muzikantų, tačiau manau, viskas yra gerai, o ateity bus tik dar geriau.
Prieš keletą mėnesių paskelbėt apie debiutinį albumą. Kiek truko ir kaip atrodė albumo “Džiazlaif” įrašai?
Arminas: Dvi dienos, viena naktis. Atsikeli, nusileidi žemyn iš palėpės ir varai. Nekėlėm labai daug klausimų. ,,Dūrėm”.
Ar visos įrašytos kompozicijos pateko į albumą?
Arminas: Kažkas užsiliko. O ir ne viskam daug laiko turėjom. Visgi dvi dienos albumui – tikrai mažai laiko.
Prisipažinsiu, perklausiusi jūsiškį „Džiazlaif“ truputį pavargau. Bijojau eiti ir į jo pristatymo koncertą, nes nenorėjau pavargti dar kartą. Nustebau – nė kiek nepavargau! Ar nebaisu dėl panašių nuomonių, juk iš komforto zonos išlipti žmonės vengia?
Danielius: NEBAISU! Man atrodo kurdami ir grodami savo muziką mes tikrai negalvojam ar kažkam bus baisu ar nepatogu, mūsų reikalas yra daryti tai, ką darome.
Arminas: Tegul vengia. Kažkas išlips ir puikiai pasimėgaus tuo.
Jei egzistuoja muzikinė reinkarnacija, kieno reinkarnacija yra Džiazlaif?
Danielius: Kažkada apie tai mąsčiau, bet nelabai kas į galvą atėjo. Labai sunku lyginti…
Kuo maitinasi jūsų kolonėlės ir ausinukai?
Arminas: Labai daug įvairumo. Užtruktų vardinti: Gavin Bryars, Žygimantas Kudirka, Stefan Pasborg, Knower, Connan Mockasin, Cocorosie, David Bowie, Frank Zappa, Kendrick Lamar, Dmitri Shostakovich, Grizzly Bear, Wax Tailor. Užteks.
Danielius: Klausau visiškai visko, man viskas įdomu, bet nebūtinai patinka. Negalėčiau kažkokio muzikinio stiliaus ar grupės išskirti kadangi jų labai daug, manau, man tiesiog patinka muzika (juokiasi).
Country tėvas Lietuvoje visiems žinomas. O kaip dėl Lietuvos džiazo tėvo?
Danielius: Geras klausimas, niekad apie tai nesusimąsčiau. Negalėčiau kažko imti ir įvardinti kaip Lietuvos džiazo tėvo. Man atrodo, tai – dar jauna muzika Lietuvoje ir ankstoka ieškoti tėvo. Manau, jog visi senosios ir ne tik senosios kartos džiazo muzikantai labai daug padarė ir tuo pačiu yra labai skirtingi, todėl vieno iškirti negalėčiau.
Didžiausias pasiekimas, ko gero, albumas? Kokia tuomet didžiausia svajonė?
Danielius: Nauja programa ir naujas albumas!
Arminas: Kad iš naujo atsidarytų Europos kultūros centras – “Tappo Dorro” (Vokiečių g. 8 Vilniuje)
Artimiausias „Džiazlaif“ koncertas – Balandžio 30 d., Paviljone
https://www.facebook.com/events/1898584470212384/
Džiazlaif debiutinis albumas „Džiazlaif“:
Pakartot – http://bit.ly/2DdtIcg
bandcamp – http://bit.ly/2FDcPgx
spotify – http://spoti.fi/2G9sIJA
Džiazlaif internete:
Komentarai