Mac DeMarco yra tikras indie muzikanto etalonas ir pavyzdinė sėkmės istorija. Jo patrakusi asmenybė, beprotiškas humoras ir svajinga muzika subūrė fanatišką gerbėjų armiją visame pasaulyje. Spalio 18 d. „Compensa“ koncertų salėje kanadietis surengs savo pirmąjį pasirodymą Lietuvoje.
„Kas, po velnių, tas Mac DeMarco?“ – pasirodžius jo pirmajam albumui 2012 m. klausė „NME“. Kas šis mielas ir keistas vaikinas su tarpu tarp priekinių dantų ir nudrožta gitara už 30 dolerių?
Scenoje jis gali pasirodyti su tekilos buteliu arba išsidėlioti alų ant garso stiprintuvų. Užsirūkęs cigaretę, nušokti į minią. Būti „parplukdytas“ atgal ant sceną ir nušokti vėl. Savo vaizdo klipuose jis persirengia moterimi arba apgirtusiu XVIII a. aristokratu. Filmukuose apie kūrybinį procesą DeMarco keikiasi, maivosi, eina į tualetą, daro nesąmones ir tiesiog nusišneka. Arba nuogas laiko būgnų lazdeles joms tikrai neskirtoje vietoje.
„Pitchfork“ susuktoje makumentikoje išvystame jo altorių sau pačiam ir apsirijimo fiestą su draugais. Maistas Macui tikrai svarbus. Net albumus jis pristato barbekiu vakarėliuose savo kieme, kur gerbėjai, paaukoję pinigų maisto bankui, gauna nemokamų dešrainių. „Aš kaip vaikščiojantis memas. Mano muzika yra vienas dalykas, visai kitas – mano keista asmenybė, kuri kažkodėl labai traukia žmones“, – savo sėkmės faktorius analizuoja atlikėjas.
Pernai jis du savaitgalius grojo gigantiškajame festivalyje „Coachella“. Po to „Guardian“ jį pavadino „tobulu vėlyvos popietės festivalio pasirodymu“. Jis gastroliavo drauge su kitais kultiniais indie rokeriais Flaming Lips. Ir pats vienas surengė didžiulį turą po Europą ir JAV. Du koncertai 5000 vietų Londono „Brixton Academy“ salėje buvo sausakimši.
Mac DeMarco plaukia ant cunamio dydžio bangos ir jo populiarumas auga geometrine progresija. Jo naujausias darbas „This Old Dog“ pasirodė pernai ir debiutavo 29-toje „Billboard“ populiariausiųjų sąrašo vietoje. Melancholiškų lo-fi baladžių kūrėjui tai didžiulis pasiekimas. Juk jis nesitaiko prie jokių komercinių taisyklių. Taisyklėms tenka prisitaikyti prie jo.
Pavyzdžiui, įrašinėdamas dainas ar filmuodamas klipus jis mieliau kviečiasi ne kitus populiarius atlikėjus, o savo artimus draugus. Jis nė už ką neatsisakytų absoliučios laisvės kurti taip, kaip jam norisi. Ir labai tvirtai laikosi pankiškų „pasidaryk pats“ principų.
„Atviras, nuoširdus ir akivaizdžiai charizmatiškas“, – „The New York Times“. „Vos pradėjus interviu su Mac DeMarco, atrodo, kad jis tuoj taps pačiu geriausiu tavo draugu“, – žavisi tinklalapio „Noisey“ žurnalistas. „Nerūpestingas ir mielas – toks, kuris visad mielai su tavim išgers alaus“, –„Rolling Stone“. Faktas: jo interviu – juokingiausi muzikos pasaulyje.
Tačiau savo muzikoje DeMarco nepokštauja. Ten atsiskleidžia jo gilioji, išmintingoji pusė. Naujausias jo albumas – pats brandžiausias. Dainose jis apmąsto santykius su savo tėčiu, kuris tuo metu sirgo vėžiu. Įvairių priklausomybių kamuotas tėtis Macą paliko, kai jam tebuvo penkeri. „Bandžiau juo netapti. To nenorėčiau labiau už viską. Bet pasižiūriu į veidrodį ir suprantu, kad kažkaip aš irgi labai mėgstu išgerti…“ – prisipažįsta M. DeMarco.
„Intymus ir nepaprastai nuoširdus“, „kiekviena detalė tobulai savo vietoje“, „turtingas emocinis gyvenimas“, „jokio pertekliaus“ – taip apie šį albumą rašė didžiųjų muzikos portalų kritikai.
Tikrasis jo vardas Vernoras Winfieldas McBriare‘as Smithas IV. Savo pavardę DeMarco jam davė mama, šeimą palikus tėčiui. Mama Agnes vadovauja jo gerbėjų klubui ir kartais net atsakinėja į jų žinutes ar pasveikina su gimtadieniu.
Mokykloje DeMarco grojo keliose grupėse. Vėliau uždarbiavo klodamas šaligatvius, dirbdamas veterinarijos klinikoje ir net dalyvaudamas medicininiuose bandymuose. Ne vienus metus grojo ir leido savo įrašus Kanados pogrindyje, pasivadinęs „Makeout Videotape“. Galiausiai jį išgirdo portalo „Pitchfork“ numylėta leidykla „Captured Tracks“, puikiai jaučianti indie pasaulio tendencijas. 2012 m. jie išleido jo pirmąjį pilną albumą „2“.
Šio albumo dainos – šviesūs gitariniai pasakojimai apie gyvenimą priemiestyje, nesėkmingas meiles ir šeimos paslaptis. O dainoje „Ode to Viceroy“ apdainuojamos mėgstamiausios Maco cigaretės. Svarbi DeMarco istorijos dalis – jo ilgametė mylimoji Kiera. Jiedu susipažino dar paauglystėje. Tiesa, Kiera nelabai džiaugėsi, kai DeMarco albume paskelbė savo namų adresą ir pakvietė visus gerbėjus užsukti kavos. Per metus taip „užsuko“ net keli tūkstančiai. Teko išvirti daug kavos… Tačiau atlikėjas šio eksperimento nesigailėjo. Jo fanai – smagūs ir atsipūtę žmonės. O ir pats Macas yra toks, koks yra, 24 valandas per parą.
Antrąjį albumą „Salad Days“ (2014) Mac DeMarco įrašė savo bute. Jis debiutavo 30-toje „Billboard“ sąrašo vietoje, buvo nominuotas „Polaris“ prizui kaip geriausias albumas Kanadoje, o „Pitchfork“ jį išskyrė kaip „Geriausią naują muziką“. „Jo muzika sugeba priartėti prie bet kokio klausytojo ir pakviesti jį į kelionę“, – rašė „The Line of Best Fit“.
Nors DeMarco dažnai pristatomas kaip lengvabūdis dykinėtojas, tačiau jo muzika – brandi ir originali. Hipiška atmosfera su pankišku pašėlimu. 28-erių DeMarco svetima „kietos roko žvaigždės“ etiketė: „Manęs visiškai nevilioja būti tuo seksualiu grupės lyderiu, tamsiu, aukštu gražuoliu, prie kurio niekas negali prieiti.“ O paklaustas, ką galėtų patarti savo gerbėjams, jis sako: „Tiesiog pasakykit, kad valytųsi dantis dukart per dieną – palaikytų gaivą.“
Per šešetą metų Mac DeMarco tapo kultinis. Ateitis jam šviečiasi dar ryškesnėmis spalvomis.
Internete:
mac-demarco.com
instagram.com/macdemarco
facebook.com/MacDeMarcoBand
youtube.com/macdemarco
Komentarai