Jie gyvena Minske ir vadinasi Weed & Dolphins. Rūke skęstančių paplūdimių muziką grojantys vaikinai prieš metus išleido debiutinę kasetę “Islandkid cassette”. 90–ųjų estetikai neabejinga grupė pirmąjį savo įrašą pavertė audio dienoraščiu, kuriame vaiduoklis, vardu Damon, vienas gyvena Bulvių saloje (net be žvaigždutės aišku, kad bulvė – tiesiausias kelias į asociacijas su gimtaja Baltarusija). Dienoraštis išėjo pilnas reverbo, oldschool‘inio repo, 90–ųjų gitarų ir kitų lo-fi gėrybių. O kritikai net išrado naują muzikinį stilių jam apibūdinti – cloud-punk, lietuviškai – debesų pankas?
Prieš baltarusiams Weed & Dolphins ir vilnietėms shishi susitinkant scenoje gegužės 25 d., penktadienį, Kirtimų kultūros centre, jie susitiko viename interviu. Giedrė iš shishi užduoda klausimus Damon, Youree ir Artjom – trims delfinams iš Minsko.
Kas atsirado pirmiau – žolė ar delfinai?
Damon: Sala.
Ar reikia bent kiek drąsos, kad Baltarusijoje grupė grotų Weed & Dolphins vardu?
Damon: Išvis nesuprantu, apie ką kalbi… Žolė, delfinai, jūra… mažiausiai kenksmingi kada nors sukurti pavadinimai!
Youree: Ne tiek, kiek pasivadinti Naked Nun (liet. – Nuoga vienuolė) – viena iš Baltarusijos pankroko grupių.
Klausimas grupės balsui. Girdėjau, pradžioje buvai ir veikei vienas. Tik po kurio laiko nusprendei sukviesti grupę. Pavargai nuo savęs?
Damon: Čia – ne dviejų sakinių istorija, bet trumpai tariant – grupė pati mane susirado. Tikiu, tai – likimas. Taip pat tikiu, kad tai, kas vyksta dabar, yra pakopa, kurią turime peržengti, kad pakiltume laipteliu aukščiau.
Visos jūsų debiutinio albumo dainos pasakoja vaiduoklio Damon, gyvenančio Bulvių saloje istoriją. Kaip sugalvojote tokią idėją?
Damon: Pasistengsiu kiek įmanoma trumpiau, bet žinai… Vaiduoklio ir salos idėja pasakoja apie tai, kaip reikalai klostėsi, kai aš pradėjau kurti muziką vienas. Metai iš metų grojau ir kūriau vienas, klimpau tam pačiam šūde, sėmiausi įkvėpimo iš to paties mikroklimato. Tiek, kad net ir man visa tai jau ėmė atrodyti panašu į cirką. Net ir tada, kai atradau komandą ir tuos, kurie mus suprato ir rėmė, aš vis dar negalėjau pabėgti nuo minties, kad niekas nesupranta mano kūrybos, kad taip ir liksiu amžiams įklimpęs su savo mintimis. Neturėjau supratimo, kaip iš čia ištrūkti. Jaučiausi kaip saloje – izoliuotas ir apsuptas kažko, pro ką niekaip negaliu prasibrauti. Viskas, ką galėjau daryti, tai knistis gilyn į savo mintis – maždaug tai, ką vaiduokliai dažniausiai ir veikia. Kalbant apie albumo pavadinimą „Islandkid cassette“ (liet. – salos vaikio kasetė), pirmą dainą iš jo parašiau dar tada, kai man buvo 19-ka. Paskutinę sukūrėm savaitę prieš albumo paleidimą. Keli mėnesiai po to, kai išleidom „Islandkid cassette“, man sukako 23-eji : ) Kai šis etapas pasibaigė, supratau, kad viskas, ką tuomet bandžiau daryti, buvo kažkokios prisiminimų dėželės kūrimas. Taigi, šis pavadinimas yra apie kažką neįmanomai toli ir tuo pačiu – kažką labai apčiuopiamo. Galite įsijungti kasetę ir išgirsti savo vaikystės garsą.
Kaip toli Bulvių sala yra nuo Baltarusijos žemių?
Damon: Tai – ta pati vieta, tik kita dimensija.
Youree: …kažkur tarp Kioto ir Aliaskos.
Artjom: …bet vieta vis tiek pati.
Prieš metus išleidot debiutinį albumą, bet jau spėjot sugroti Serbijoje, “Ment” festivalyje Slovėnijoj, Ukrainoje. Daug keliaujate?
Youree: Tai – mūsų atostogos.
Artjom: Tai – kiek daugiau nei įprasta vidutiniškai žinomai Baltarusijos grupei, bet ne tiek daug, kiek iš tiesų norėtume. Visi turime darbus, mūsų gitaristas Vlad – studentas, negalim taip jau laisvai rinktis renginių, kuriuose norėtume sudalyvauti. Užsiimti tik muzika mūsų šalyje nėra taip lengva, kaip ir rasti darbą laisvu grafiku, kuris dar ir leistų vykti į muzikinius turus. Bet mėgstu būti optimistu, todėl tikiuosi, kad greitu metu mūsų muzika pasieks daugiau šalių, bent jau – Europoje!
Jūs – mūsų kaimynai, bet dalis jaunų žmonių Lietuvoje tikrai nežino, kaip jūs savo šalyje gyvenat. Girdėjom apie griežtesnę politiką, draudimus protestuoti ir pan. Tai ką gi reiškia gyventi ir groti Baltarusijoje?
Damon: Galbūt tai – net geriau, nei Lietuvoje. O jei rimtai – nesam Šiaurės Korėja. Rusiškai kalbantys pop scenos atstovai iš mūsų šalies keliauja ir populiarėja Rusijoje, Ukrainoje ir Rytų Europoje, taip pat , kaip patys rusų ir ukrainiečių atlikėjai. Hardcore‘inės grupės braunasi į Šiaurės Europos underground‘o sceną ir t.t.
Teko skaityti „Guardian“ straipsnį, rašytą prieš tris metus. Ten sakoma, jog 75 procentai muzikos, grojamos Baltarusijos radijose, turi būti Baltarusių kalba. Ar tai vis dar egzistuoja?
Damon: Nėra jokių panašių įstatymų!
Ką dar užsieniečiai turėtų žinoti apie muzikos sceną Minske?
Artjom: Gali papasakoti per daug, arba nepasakot nieko. Minske yra įvairių žanrų ir įvairaus lygio grupių, skirtingų muzikinių renginių, keletas vertų dėmesio interneto bendruomenių. Baltarusijoje nėra labai sėkmingų muzikinės scenos istorijų arba aš jų tiesiog negaliu įvardinti, nes negaliu to lyginti su kitų šalių muzikiniu lauku – neturiu tam patirties. Vienas dalykas, kuris skiriasi nuo kitų Europos šalių – žmonės bijo eiti į nežinomų grupių koncertus. Pavyzdžiui, jei tipinis baltarusis turėtų pasirinkimą, ar eiti į koncertą grupės, kurios dainos jo ausinukuose sukasi metai iš metų, ar eiti į nežinomos (jam), tačiau geros ir įdomios to paties žanro muzikos grupės iš užsienio koncertą, jis tikrai pasirinks pirmą. Ir tai – ne tik mano pastebėjimas, skaičiau tai kažkurio vietinio muzikanto interviu, bet visiškai su juo sutinku.
Išvardinkit bent keletą Baltarusijos grupių, vertų paklausyti?
Damon: Išvardinsiu grupes kuriom susižavėjau neseniai, kai teko dalintis viena scena: Pollyplectron, Молчат Дома, Dlina Volny, Višniovy tort. Mūsų tautiečiai Lubber Louie taip pat gerai pavaro.
Artjom: Cестричкин луч (sister’s ray), Unhuman remains, Gentle bombardiers (jie nebeegzistuoja, bet vis dar juos mėgstu) – keli vardai, kuriuos pridedu nuo savęs kaip užkietėjusio oldschool‘inio psichodelinio rokenrolo mėgėjo.
Ar teko girdėti lietuviškos muzikos?
Damon: Visiškai ne. Bet manau, jūs man tikrai parodysit ką nors kieto, kai susitiksim.
Artjom: Nežinau nė vienos grupės iš jūsų šalies, bet peržiūrėjau jūsų klipus – jie labai geri. Manau, kad šiandien sukurti gerą muzikinį klipą yra svarbi bendravimo su savo auditorija dalis.
Pastebėjau, kad turit 80 kartų daugiau sekėjų Instagram‘e nei Facebook‘e. Nemėgstat Facebook‘o ar tai jūsų fanai nusprendė, kur jiems geriau?
Damon: Pinigų sumos, kurią uždirbome iš savo bilijoninių įrašų pardavimų, užteko mūsų naminį delfiną išmokyti dirbti tik su insta bei nusipirkti keletą elektroninių būgnų.
Internete:
Komentarai