Preoccupations: odė depresijai nesibaigiančiame tunelyje

[SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION]

Prieš 30 metų Lietuvos slidininkė Vida Vencienė Kanados mieste Kalgaryje tapo olimpine čempione. Tame pačiame mieste 2012-aisiais susiėjo keturi muzikantai ir pasivadino provokuojančiai – Viet Cong. Po kelių metų grupė išleido to paties pavadinimo debiutinį albumą ir… netrukus susilaukė kaltinimų dėl savo kontroversiško pavadinimo – keletas vietų netgi atšaukė grupės koncertus. Kadangi komunistinė simbolika Lietuvoje uždrausta, problemų galėjo kilti ir “Devilstone” organizatoriams, tačiau į Lietuvą atvažiuoja ne Viet Cong, o jau Preoccupations.

2015-ųjų rudenį kanadiečiai paskelbė, kad rengiasi keisti savo pavadinimą: “Esame grupė, norinti kurti muziką ir groti ją savo gerbėjams. Esame čia ne tam, kad sukeltume skausmą ar primintume žmonėms apie praeities žiaurumus”. Netrukus buvo pristatytas naujasis pavadinimas – Preoccupations, o po metų išleistas dar vienas “debiutinis” albumas.

Šių metų pradžioje pasirodė singlas “Espionage”, o kiek vėliau ir trečiasis (antrasis?) grupės albumas “New Material”. Grupės kūriniuose dažnai narpliojamos kūrybos, griovimo ir beviltiškumo temos, pateikiamos su ypatingu post-punk rupumu. Wiki pateikia ir daugiau žanrinių raktų: art punk, noise rock, indie, industrial. “Nors tamsioji pusė ir anksčiau buvo muzikantų akiratyje, šįkart ji išgyvenama ypatingai intensyviai” – rašoma naujausio įrašo pristatyme: “Jame slypi skirtumas tarp avarijos liudininko ir avarijos dalyvio, tarp šokimo į okeaną ir pirmųjų vandens gurkšnių”.

“Tai odė depresijai”, – atvirai sako vokalistas Matt Flegel. “Depresijai ir savanoriškam sabotažui. Žvilgsniui į save su ekstremalia neapykanta”. Neturėdami beveik jokių eskizų ir demo įrašų, grupė susėdo kartu ir kurdami bendradarbiavo labiau nei bet kada. “Mano tikslas buvo įrašyti albumą, kuriame niekas nesuprastų, kur koks instrumentas skamba”, – prideda multiinstrumentalistas Scott Munro: “Ir, manau, mes labai priartėjome prie to. Jis neturėjo skambėti mechaniškai, o tarsi žmonės grojantys instrumentais. Tik galbūt niekas nežino, kokiais.” Muzikantai taip pat pažymi, jog tai lėčiausias grupės įrašas iš visų. Tai – ne išganymas, o labiau kaip priverstinis atleidimas.

Su grupės vadyba dėl interviu pradėjau susirašinėti balandžio pradžioje, tačiau atsakymus pavyko gauti tik prieš kelias dienas. Grupė ne tik intensyviai turavo Kanadoje ir Amerikoje, tačiau ir susidūrė su savo aparatūros ir atributikos vagystėmis. Pirmą kartą – Vankuveryje, antrą – San Franciske. Kaip pažymi patys muzikantai, San Francisko vagysčių ir įsilaužimų išaiškinimo lygis patetiškas – 1,7%, todėl nieko nelaukdami užkūrė finansavimo projektą ir prieš europinę turo dalį surinko virš 30k dolerių naujai aparatūrai. Patys Preoccupations sako, kad jiems nunešė stogus tokia fanų parama ir, žinoma, tokiu metu jiems tikrai nerūpėjo kažkokie intervai iš… kur? Lietuvos?

Faktas, kad “Devilstone” kanadiečiai gros tarp pasirodymų tokiuose festivaliniuose granduose kaip “Roskilde” Danijoje ir “Douro” Belgijoje, rodo, kad šiandien tai – A kalibro atlikėjai, o prieš kelias dienas gauti Scott “Monty” Munro atsakymai, kad Preoccupatins vis dar išsaugojo paprastumą ir nuoširdumą. Tai skamba kaip magiškas vakaras Anykščių šilelyje dėl kurio verta ten verta atsidurti jau ketvirtadienį.

Kai kurie jūsų grojo grupėje Women, kuri išsiskirstė po muštynių scenoje. Kas atsitiko?

Tuo metu dar negrojau grupėje, bet jie ištikrųjų iširo po muštynių scenoje. Tada Matt (dabartinis Preoccupations bosistas ir vokalistas Matt Flegel – ore.lt past.) prisijungė prie Chad VanGaalen (kuris, be solinės karjeros kuria ir albumų viršelius – ore.lt past.) grupės, kurioje tuo metu grojau ir sutarėme pradėti naują projektą.

Šiandien jūsų pavadinimo pakeitimas atrodo kaip gera viešųjų ryšių kampanija – grupė gavo papildomo viešumo, tiesa, tuo pačiu prarado dėmesio savo kūrybai. Tai buvo gera proga atsitraukti ir viską truputį pakoreguoti. Ką palikote iš Viet Cong eros ir pridėjote su Preoccupations?

Bet kuriuo atveju dėl pavadinimo mažėjo dėmesys muzikai, todėl gerai, kad pagaliau vėl atkreipėme jį į savo kūrybą. Tai pat buvo puiku vėl išleisti “debiutinį” albumą! Jautėmės gerai viską pradėdami iš naujo ir turėdami du albumus, pavadintus grupės vardu!

Vienas jūsų klausytojų parašė apie naujausią įrašą: “This album is the magical musical hydra of my youth”. Ar tai ir jūsų jaunystės atspindys? Kaip praleidote savo paauglystę?

Iš tikrųjų, nemanau, kad tai atstovauja mano jaunystę. Nes kai buvau paauglys, daugiausia klausiau metalo.

Įdomus palyginimas su M.C.Escher kūryba: “Preoccupations skamba tarsi vienas koridorių virsta kitu,  kurio laiptai nuolatos sukasi spirale žemyn.” Kartais jūsų stilius vadinamas labyrinthine post-punk. Ar matote tas pačias “vizualizacijas”?

Panašiai. Stengiuosi išlaikyti dalykus tiek klaustrofobiškus, kiek galiu. Tai tarsi bandymas priversti klausytoją jaustis truputį nepatogiai ar panašiai.

Savo turo metu grojote gimtajame Kalgaryje – ar tokie koncertai kažkuo skiriasi nuo kitų?

Daugiausia buvo smagu matyti visus mūsų senus draugus! Mano sesuo taip pat atėjo į vieną koncertų – anksčiau ji niekada nebuvo buvusi mūsų pasirodyme, todėl buvo tikrai smagu!

“Pitchfork” pažymi, kad “Preoccupations yra tarsi dvi grupės iškart: viena jų nenori, kad viskas būtų priimama rimtai ir rimtoji”?

Turbūt, kad taip. Jaučiu, kad mūsų muzika skamba pakankamai rimtai, tačiau nenorime, kad į tai būtų žiūrima pernelyg rimtai.

Justin Meldal-Johnson, dirbęs su Beck ir M83, buvo pakvietas padaryti galutinį naujausio jūsų albumo “New Material” suvedimą. Paprastai pašaliniai žmonės girdi muziką kiek kitaip nei patys muzikantai?

Taip, jis iš tikrųjų ištraukė iš suvedimo skirtingų dalykų! Manau, jis atliko tikrai puikų darbą ir mielai padirbėčiau su juo vėl!

Ką pagalvojote, sulaukę kvietimo groti Lietuvoje?Tiesiog užsidegėme! Nė vienas anksčiau nesame ten buvę, visada įdomu keliauti kur nors pirmą kartą!

“Preoccupations yra ne tam, kad vestų mus per šią sumaištį; jie patys pasiklydę jos tirštume”. Ar matote šviesą tunelio gale?

Tikrai ne. Tunelis niekada nesibaigia.

Internete:

preoccupationsband.com
facebook.com/Preoccupationsband
instagram.com/pre_occupations

[ENGLISH VERSION]

Answered by Scott “Monty” Munro (guitar, synth)

Some of you used to be in a band called Women, who dissolved after an onstage fight. What did happened?

I wasn’t in that band but they did break up in a fist fight onstage. Then Matt rejoined the Chad VanGaalen band which I was in at the time and we made the plan to start this project then.

Today band’s title shift looks like a good PR campaign – the band got some extra publicity, meanwhile lost attention to the music. Also it was a good chance to step back and re-adjust everything a bit. What did you leave behind from Viet Cong era or added to Preoccupations step?

We were losing attention on the music to the name anyways so it’s good that it’s getting focused back on the music again. It was nice to have a “debut” album again too! It sort of felt like starting over in a nice way and we got to have 2 self titled albums!

One of your listeners wrote about your latest record: “This album is the magical musical hydra of my youth”. Is it a reflection of your youth as well? How did you spend your teenage years?

I don’t really think it represents my youth per se. I mostly listened to metal when i was a teenager though.

There is a nice comparison with M. C. Escher paintings. “Preoccupations’ sound is one of hallways turning into hallways, staircases spiraling forever downward.” Sometimes your style is called “labyrinthine post-punk”. Do you see the same visualisations?

I guess? I try to keep things as claustrophobic as i can get it. It just try to make the listener feel a bit uncomfortable or something?

You did played in your native Calgary on the tour – how was it to play at home? Does these home gigs somehow differ from the rest of the tour?

Mostly it was just fun to see all our old friends! My sister cane to one night too and she’s never been to a show of ours before so that was fun!

Pitchfork noted that “Preoccupations feel like two bands at once: one that doesn’t want to be taken too seriously, and one that does.” Are you joking about serious issues?

I guess so? I feel like the music is pretty serious sounding but we don’t really want to be taken that seriously.

Beck and M83 collaborator Justin Meldal-Johnson was brought in to do the final mix of New Material album. Usually people from outside hear the music slightly different than musicians themselves. Did Justin helped to hear you a different/unexpected side of Preoccupations?

Yeah, he definitely pulled some different stuff out of the mixes! I thought the job he did was great though and i’d definitely work with him again!

What were thoughts when you’d received invitation to play in Lithuania?

Just stoked! None of us have ever been there before and it’s always nice to go somewhere new!

“Preoccupations aren’t here to guide us through this confusion; they themselves are lost in the thick of it.” Do you see any light in end of a tunnel?

Certainly not. The tunnel never ends.

Online:

preoccupationsband.com
facebook.com/Preoccupationsband
instagram.com/pre_occupations