“8 Days A Week”. Ne, tai nėra dar vienas šios agentūros atvilioto atlikėjo pristatymas. Šįkart apie žmogų, besislepiantį po šiuo “darbingu” pavadinimu, šalies muzikiniame gyvenime skambančiu vis garsiau ir ryškiau. „Muzika keičia mūsų gyvenimus. Kiekvienas naujas koncertas – dar vienas nuotykis. Man labai patinka tokios naujos pažintys su artistais. Tai – vienas malonumas ir didelė privilegija. Greičiausiai nebemoku nieko kito gyvenime daryti,“ – sako Martynas Butkevičius, kuris tikrai nėra naujokas muzikos versle. Tačiau dabar jis atiduoda visą save “8 Days A Week”, kad žmonės galėtų pažinti daugiau muzikos. Ir kol kas jam tai puikiai sekasi: Tricky, Jaakko Eino Kalevi, Benjamine Clementine, Jose Gonzalez, Jessy Lanza, Cigarettes After Sex, Foals, alt-J, Ghostpoet, King Krule, Fever Ray, Lykke Li, BadBadNotGood jau pasirodė Lietuvoje, o MacDemarco, Jack White, Unknown Mortal Orchestra, Moses Sumney ir kitų koncertai dar laukia tavo ausų.
Įsivaizduoju, “8 Days A Week” ir koncertų organizavimas yra viena pagrindinių tavo veiklų. Kuo užsiėmei iki tol ir kas atvedė iki agentūros atsiradimo?
Taip, agentūra dabar atima iš manęs didžiąją dalį laiko. Be šios veiklos, jau beveik penkis metus esu vienos lietuviškos grupės – Golden Parazyth – vadybininkas. Mano bagažas didelis ir platus. Būta labai daug skirtingų patirčių. Pradėjau nuo lietuviškų grupių ir įvairių muzikos turinio projektų. Jei ne FiDi, dabar su tavimi nesikalbėčiau.
Tikrai ilgai dirbau su lietuviškomis grupėmis, tačiau visą laiką kažkur kirbėjo, kad reikia daryti kažką didesnio. Visada ėjau link to, tik pats to nesupratau. Tik kai kažkoks kelias jau buvo nueitas, supratau, kad noriu kažko daugiau. Tas daugiau ir buvo būtent “8 Days A Week”.
Jūsų komanda didelė?
“8 Days A Week” nėra dar vienas nuobodus UAB’as – pas mus tikrai daug romantikos. Sunku patikėti, bet branduolys vis dar toks pats mažas – mano partneris Povilas Oželis ir aš. Dar turim didžiulę ir fantastišką savanorių komandą, kurie padeda visais gyvenimo klausimais. Aš jų net savanoriais nebegaliu vadinti. Nėra idėjos ar dalyko, kurio negalėtume įgyvendinti patys. Veikiam kaip kūrybos namai. Žinoma, mums padeda laisvai samdomi kūrėjai. Geru garsu ir šviesa visada rūpinasi „Mex Pro“ komanda. Nors mūsų ne tiek ir daug, viską darom savo pačių rankomis. Nuo – iki. Galiu drąsiai sakyti, kad su šia komanda galėtume ir solidų festivalį suorganizuoti.
Negaliu nepaminėti žmonių, kurie buvo bent viename mūsų koncerte. Juk jie patys svarbiausi! Dar noriu pasidžiaugti, kad Lietuvos muzikantai nuo pat pradžių įvertino mūsų pastangas ir kokybę. Kiekvienam žingsnyje jaučiu tą palaikymą ir naiviai tikiu, kad kartu darom mažus stebuklus. Šitam miestui reikia tokių koncertų, juk tiesa?
Kalbant apie pačią “8 Days A Week” koncepciją, kokios idėjos veda agentūrą?
Sugalvojom du šūkius, kurie yra daugiau brandbook‘o dalis, bet tai ir yra koncepcija. Norim, kad žmonės atrastų daugiau muzikos. Mūsų pagrindinis šūkis yra “Explore. More. Music.” Aš noriu, kad žmonės nueitų į Moses Sumney koncertą Šv. Kotrynos bažnyčioje ir suprastų, kad šis bičas yra ateitis. Nors dar prieš keletą metų net patys apie jį nieko nežinojom. Dar noriu, kad žmonės nueitų į roko legendos Jack White koncertą ir suvoktų, kad mes Jacką turim dabar.
Kita koncepcijos dalis, kuri galbūt nuskambės gan banaliai, bet mums tai svarbu ir visa komanda tuo tiki: every fan matters. Kiekvienas žmogus, kuris ateina į koncertą, yra vienodai svarbus ir mes juo turime pasirūpinti. Visų pirma, reikia žiūrovą paruošti koncertui. Mūsų komunikacija dėl to yra pakankamai intensyvi. Stengiamės atiduoti kuo daugiau turinio. Norime užkrėsti žmones ir dar labiau sužadinti tą koncerto laukimą. Antra, jis turi gauti gerą aptarnavimą. Trečia, turi likti neapgautas. Dalykas, ko mes negalime kontroliuoti, yra pasirodymas. Jį valdo atlikėjas. Visa kita yra mūsų rankose. Kiekviena smulkmena ir detalė mums svarbi.
Agentūros tikslas yra padaryti taip, kad Vilnius būtų vienas karščiausių taškų tokiems koncertams. Dar labai norim, kad mūsų vežami atlikėjai iš čia išsivežtų dalelę Lietuvos ir norėtų čia grįžti. Tęstinumas – jėga. Stengiamės parodyti tai, ką Lietuva turi geriausia, nesvarbu kas ta bebūtų: geras maistas, barai, lankytini objektai ir t.t.
Kalbant apie “Explore. More. Music.” aspektą… Kokie kriterijai svarbiausi renkantis kviečiamus atlikėjus?
Taip jau išėjo, kad esu tas žmogus, kuris bendrauja su agentais ir sprendžia, ką vežam. Tai savotiškas mano wishlist‘as. Daugiau nei akivaizdu, kad vežam asmenybes. Man neužtenka atlikėjų, kurie tiesiog dainuoja ar gerai groja. Iš esmės visi pasirinkimai ir sudaro tą viziją. Tai daugiau nei muzika. Dar kartais klausiame ir fanų ką atvežt – taip pasitikriname ir save. Bet iš esmės patys naršome, keliaujame po festivalius visoje Europoje ir ieškome, ką atsivežti.
Kartais labai svarbu pataikyti ir su laiku. Pavyzdžiui, Cigarettes After Sex sėkmė buvo unikali, nes atvežėme juos būtent tą akimirką, kada jų reikėjo.
Dar viena griežta taisyklė – mums reikia live‘ų. DJ set‘ai mums netinka ir nereikalingi.
Koncertų apšildymui dažniausiai renkatės Lietuvos atlikėjus. Kaip vertini Lietuvos muzikos rinką ir kaip renkatės apšildančiuosius atlikėjus?
Lietuvos muzikos rinka auga, keičiasi, bet jai trūksta sėkmės istorijų, ypač indie scenoje. Trūksta istorijos, iš kurios galėtume mokytis ir tobulėti. Trūksta ir asmenybių, kurios būtų ryškūs frontmenai ir turėtų ką pasakyti. Muzikos daug, bet kai pagalvoji labiau, supranti, kad ne tiek ir daug grupių ir artistų, kurie galėtų būti įdomūs pasauliui.
Savo koncertuose visada stengiamės turėti lietuvišką akcentą. Labai tikiu šita idėja ir tai yra savotiška mano duoklė mūsų scenai. Siekiu, kad kuo daugiau Lietuvos atlikėjų liptų į didžiąją sceną ir susipažintų su savo herojais. Man tai savotiška gyvos muzikos platforma vietiniams talentams ar grupėms. Manau, niekas nesitikėjo, jog kauniečiai Flash Voyage apšildys King Krulę, o Rūta Mur dalinsis viena scena su Lykke Li. Tai nebuvo tiesiog eksperimentai – mes patys labai to norėjom. Dar norėjom nesikartoti ir parodyti kažką naujo.
“8 Days A Week” gyvuoja jau 4 metus. Ką išmokai per šį laikotarpį?
Kentėti ir būti kantrus. Mokėti išlaukti ir valdyti savo lūkesčius. Dar skaičiuoti ir nebijoti klysti. Mūsų agentūros pavadinimas ne veltui toks – dirbu 24/7. Kartais pamirštu valgyti, kartais nemiegu, bet dirbu, nes tuo tikiu. Man ir Povilui tai – gyvenimo projektas. Kai matai, kaip viskas auga ir evoliucionuoja, tai belieka daryti tik geriau ir geriau.
Privalau suprasti, ką klauso mūsų auditorija, kur klauso, iš kur tą muziką gauna, kas jų herojai, ir turiu išlaikyti mūsų estetiką. Dar turiu atrasti naujus vardus, kurie gyvai galėtų būti įdomūs man, tau ir Lietuvai. Šiandien mūsų šlovės siena, pažintys ir pasiekimai daro įspūdį bet kuriam veikėjui iš muzikos industrijos. Pagarba, gera reputacija ir visiškas pasitikėjimas neatsirado iš niekur. Mes užsidirbom visus šituos vardus. Dar nebuvo nė vieno artisto, kuris nenorėtų čia grįžti. Žinau, kad taip bus ir toliau.
Jei “8 Days A Week” rengtų festivalį, kokie atlikėjai būtų jūsų headliner‘iai?
LCD Soundsystem. Atlikėjų yra daug, bet tai būtų vienas esminių vardų. Kodėl? Lietuvoje dar nebuvo, o reikia. “Pitchfork” ar “Primavera” yra kažkas panašaus į tai, ką norėčiau daryti.
Dar svarstom apie tokių koncertų seriją kokioje ypatingoje vietoje. Tik kad su vietom ir erdvėm pas mus labai sudėtinga. Mes net padorios ir universalios koncertų salės neturim. Miestas kol kas neprisideda, nors į mūsų koncertus nuolat atvyksta šimtai melomanų iš kitų šalių. Apie naudas ir prasmes net neverta kalbėti. Gaila, bet šitos muzikos krypties mūsų valdžios galvose ir širdyse vis dar nėra.
Kaip įsivaizduoji “8 Days A Week” ateityje?
Labiausiai noriu, kad žmonės mumis pasitikėtų ir būtų atviri atradimams. Panašu, kad tai jau dabar vyksta. Mūsų pasirinkimais ir artistų pajėgumais tikrai nereikia abejoti. Niekaip kitaip neįsivaizduoju nei yra dabar. Galbūt komandoje bus daugiau žmonių, tačiau vertybės ir vizija išliks lygiai tokia pati.
Turim labai aiškų ir didelį planą. Bus matyt, kaip mums seksis jį įgyvendinti toliau. Šis verslas labai dinamiškas, o sėkmė – absoliučiai neprognozuojama. Kitas logiškas mūsų žingsnis – Baltijos šalys ir koncertai ne tik Vilniuje, bet ir Taline bei Rygoje. Turim labai stiprius ryšius aplink Baltijos šalis, tad belieka susitvarkyti reikalus čia.
Dar negalim ir nenoriu sustoti. Bet žinoma, viena didelė nesėkmė ir galbūt viskas labai greit baigsis. Čia pokeris ir aš jį vis dar žaidžiu.
Internete:
Komentarai