“Scuared”: netikėti koveriai netikėtose vietose

Netikėtose erdvėse vykstantys iššūkiai Lietuvos muzikos kūrėjams – taip šių metų kovą prisistatė vizualinis muzikinis projektas “Scuared”. Sumanymo iniciatoriai pažadėjo kas dvi savaites pristatyti skirtingas Lietuvos grupes ar atlikėjus, savaip atliekančius kitų muzikantų koverius.

Kaip teigia vienas projekto idėjos autorių, prodiuserinės kompanijos „Scuare“ įkūrėjas Laurynas Mataitis: „Visa mūsų projekto komanda – vienaip ar kitaip susijusi su Lietuvos muzikos kūrėjais, todėl jau kuris laikas girdėjome minčių, jog nors ir visi priklauso tos pačios šalies scenai, muzikantai vieni kitų nepažįsta, nesidomi tuo, kas vyksta aplink juos“, – pasakoja jis. „Todėl nusprendėme iššūkį suvienyti Lietuvos muzikantus paversti projektu, pakeisti susidariusią situaciją – paskatinti kūrėjus pažvelgti į vieni kitus, ieškoti ir atrasti“.

Pradėję nuo Garbanoto Bosisto atliekamo Mesijaus ir Munpauzn kūrinio “Jie išskrido į kosmosą”, vasaros viduryje “Scuared” pristatė jau 9-ąjį savo darbą – Solo Ansamblio sukurtą Colours of Bubbles gabalų “Cut It Out” ir “Pallbearer” rymeiką. Kol debiutinis klipas ir yra populiariausias su beveik 100k peržiūrų. Antras pagal populiarumą – Freaks on Floor “Start” kūrinio versija pagal SSG. Trečioje – Vilniaus Energija atlieka McLoud’ų koverį “Van Dance”.

Beje, Garbanotas Bosistas savo gyvuose pasirodymuose kartais atlieką jau minėtą “Kosmosą” ir, mano galva, tai yra vienas “Scuared” pasiekimų. Tikiu, kiti atlikėjai irgi nepamirš savo padarytų koverių.

Į mūsų klausimus atsako trys “Scuared” veikėjai: jau minėtas Laurynas Mataitis bei Rapolas Apanavičius ir Waldemar Lowczyk.

Kaip ir kam gimė “Scuared” koverių vaizdo klipų projekto idėja? Ar tai jūsų originalus sumanymas, o gal pamatėte kažką panašaus ir nusprendėte pabandyti?

Rapolas: Viskas prasidėjo nuo meilės lietuviškai muzikai…

Laurynas: Pirminė šio projekto idėja Rapolui, Waldemarui ir man gimė prieš trejus metus. Tuo metu projektas vadinosi „Muzikinė virtuvė“. Filmavom muzikantų studijose ar kitose, kiek neįprastose vietose, bet projektas neturėjo jokių konkrečių rėmų ar taisyklių – tai buvo tarsi pramoga mums, o ne stiprus projektas. Viską darėm intuityviai, neturėjom jokios, projektui tinkamos praktikos. Po trijų serijų projektas mirė.

Rapolas: Tuo metu projekto idėja viršijo turimas galimybes ir išteklius, todėl šiandien beprotiškai smagu matyti didelę ir profesionalią draugų komandą, su kuria galim pasiekti išsikeltus tikslus.

Waldemar: Kalbant apie originalumą, nedrįsčiau teigti, jog mūsų projektas originalus dėl to, jog filmuojam koverius, panašių projektų tikrai nemažai. Tačiau visos komandos idėjų ir jų įgyvendinimo dėka sukūrėme ir savitą koverių įamžinimo būdą – viską filmuojame vieno kadro technika, naudojame sienelę, kuri tam tikrą laiką slepia lokaciją, keičiame vietas, kuriose filmuojame. Todėl „Scuared“ jau virto ne tik koverių ar muzikos apskritai projektu, tačiau ir dideliu audiovizualiniu projektu, kuriame išskirtinis vaizdas ir muzika susijungia bei papildo vienas kitą. Manau, šios dalys suteikia mūsų projektui išskirtinumo. Išties net nežinom, ką žmonės jame vertina labiau – sulaukiame puikių komentarų tiek muzikai, tiek vaizdui.

Rapolas: Šalia to visą komandą ir projektą vienija ir daugiau idėjų – noras pasipriešinti skeptikams, teigiantiems, jog Lietuvoje nėra geros muzikos bei jos kūrėjų, panaikinti ar bent jau susiaurinti ribas, skiriančias Lietuvos muzikantus bei jų kūrybą.

Waldemar: Mūsų šalies muzikos industrija – maža, dėl to turime bendradarbiauti, siekti apjungti rinką, kurti erdves naujiems muzikos atlikėjams ar grupėms bei skatinti bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.

Lietuvoje jau buvo bent keli tęstiniai muzikos vaizdo klipų projektai. Pvz., plačiai nuskambėjęs, bet jau primirštas “Vilnius Temperature” ar mažiau girdėtas “Snapsounds”. Anksčiau ar vėliau šie “idėjiniai” projektai natūraliai nunyksta, nes žmonės turi užsidirbti pragyvenimui. Kaip suprantu, ir jūs darote šį projektą “iš idėjos”. Kas varo “Scuared” į priekį?

Laurynas: Kol kas „Scuared“ gyvena iš idėjos ir mūsų pačių kišenių. Tačiau labai smagu, jog aplink buriasi tiek draugai, tiek partneriai, kurie padeda užtikrinti sėkmingą projekto veiklą ir gerina jo kokybę.

Rapolas: Labiausiai į priekį veda rezultatas bei diena, kai epizodas pasiekia auditoriją. O svarbiausia, kad tai patinka žmonėms – mums labai svarbus grįžtamasis ryšys. Tai varo į priekį.

Waldemar: Mane asmeniškai, į priekį veda idėja ir pagarba atlikėjams – pasakyti, kad mes tik „idėjininkai“, kurie aukojasi – negalima. Projekto dalyviai ilgai ruošia koverius, gilinasi į kitų kūrybą, ruošia aranžuotes ir t.t., todėl suteikdami motyvacijos jiems, turim būti motyvuoti ir patys, žiūrėti į „Scuared“ kaip į augantį ir rimtą projektą. Visi turime savo pagrindinius darbus, tačiau vedini „Scuared“ idėjos, netgi padedame vieni kitiems su jais susidoroti, kai matom, kad kažkas turi daug darbų nespėja.

Laurynas: Taip, tokie projektai dažniausiai ir sunyksta iš motyvacijos stokos ir komandos laiko trūkumo. Mano nuomone, sėkmingai projekto veiklai visada reikia kelti sau naujus iššūkius ir bandyti juos įveikti.

Filmavimo aikštelėje matau ir legendinį reperį Luką Pačkauską – kuo jis prisideda? Turite ir daugiau buvusių ar esamų muzikantų komandoje?

Laurynas: Lukas mūsų komandoje atsirado visiškai netikėtai. Prieš pradedant projekto filmavimus ieškojome žmogaus kuris galėtų ir norėtų profesionaliai valdyti kamerą (droną). Sužinojome, jog toks žmogus yra būtent Lukas Pačkauskas, pasiūlėme jam dalyvauti projekte ir labai apsidžiaugėme – Lukas susidomėjo ir iškart norėjo prisidėti prie komandos.

Waldemar: Komandoje yra ir daugiau su muzika susijusių žmonių. Rapolas – grupės GAN vokalistas, mūsų garso inžinierius Mindaugas Juška anksčiau grojo grupėse GAN ir Condor Avenue. Komandoje turime ir Eglę Gedminaitę, kuri ne vienus metus sėkmingai dirba su muzika iš vadybinės ir rinkodarinės pusės, todėl jos žinios kaip valdyti muzikantus ir kaip su jais bendrauti – gyvybiškai svarbios. O Laurynas, mano nuomone, apskritai yra talentingiausias jaunasis režisierius/operatorius/prodiuseris Lietuvos muzikos klipų industrijoje.

Rapolas: Komanda yra išties marga, mes visi mylim muziką, ji mums rūpi.

Kaip buvo pasirinktas pirmasis dublis – Garbanotas Bosistas ir MC Mesijaus “Jie išskrido į kosmosą” ?

Rapolas: Viskas prasidėjo nuo „Įsivaizduok, jei garbaniai perdarytų Mesijaus gabalą – juk būtų jėga, ką?”. Norėjome kontrasto. Sutikus Garbanoto Bosisto kolektyvą Vilniaus centre ir pakartojus šią spontanišką mintį ji tapo kūnu, o pats kūrinys tiesiog tobulai prilipo. Buvo keletas variantų, tačiau Šarukui paniūniavus „Jie išskrido į kosmos-ąąą” klaustukų nebeliko.

Waldemar: Projekto dalyviams pasiūlom tik grupę ar atlikėją, o jie išsirenka kokį kūrinį perkurs. Garbanoto Bosisto ir Mesijaus pora buvo pasirinkta, nes jie yra vieni tų muzikantų Lietuvoje, turintys savo išskirtinį stilių – tai pridavė šarmo mūsų projekto premjerai. Negana to, tai yra ganėtinai skirtingos muzikos kūrėjai ir atlikėjai, o mes to ir siekiam – sujungti kuo daugiau skirtingų stilių atlikėjų ir taip suteikti kūriniams visiškai naujų spalvų. Po šių filmavimų smagiausia tai, jog Garbanotas Bosistas projektui sukurtą koverį atlieka ir savo koncertuose.

Laurynas: Šie filmavimai buvo ypatingi ne tik tuo, jog tai buvo pirmoji mūsų projekto serija, bet ir dėl to, jog jų metu aikštelėje vyko visiškas kūrybinis brainstormas. Filmavome tol, kol visi pajutome, jog pagaliau pavyko užfiksuoti tai, ko būtent šiai dainai reikia.

Kaip ir kas parenka lokacijas kiekvienam klipui? Kur galbūt norėjote filmuoti, bet nepavyko patekti?

Waldemar: Lokacijų ieško visa komanda – kas kur filmavo anksčiau, kas ką pažįsta arba kažkas kažkur pamatė įdomų objektą. Po diskusijų lokaciją ir idėją, ką joje veiksime, pristatom grupei. Jeigu užskaito – filmuojam, jeigu ne – ieškom kitų.

Laurynas: Neretai ir projekto dalyviai prisideda prie kūrybinio proceso. Visada stegiamės išnaudoti nestandartines lokacijas, kuriose net nesugalvotum grupės išgirsti grojant gyvai. Tai – viena mūsų projekto vinių.

Rapolas: Kartu tai ir vienas sudėtingiausių dalykų. Atrodo, nors ir įdedam darbo, atsakingai ieškom, svarstom, bet galiausiai atrodo, jog pati lokacija pasirenka kolektyvą, o ne mes ją. Žinoma, buvo ir tokių atvejų, kai susiderinti nepavyko, bet prie jų dar grįšim, kai ateis laikas.

Waldemar: Visai neseniai turėjom situaciją, kada Rapolas derino lokaciją ir jam buvo pasakyta, kad objekto administracija seka mūsų projektą ir geranoriškai mus įsileido. Smagu, kad po truputį pačioms lokacijoms mūsų projektas tampa naudingas ir aktualus. Tai atveria mums daugiau durų. Kai tik pradėjom projektą labai dažnai išgirsdavome kosmines sumas arba komentarus, kad jiems tikrai nėra įdomus mūsų „studentiškas“ projektas, arba, kad atėję į lokaciją viską sugadinsime ir dingsime, nes vietos jau yra turėjusios nemalonių patirčių su kitais „idėjiniais“ projektais. Smagu, kad požiūris keičiasi.

Kurį atlikėją iki šiol buvo sunkiausia įkalbėti filmuotis? Ar turite planą B, jei kažkuris “grandinėje” vis dėlto atsisakys?

Rapolas: Turbūt, Algį Ramanauską iš SSG. Na, ne tiek sunku įkalbėti, kiek sunku atrasti visiems tinkantį laiką. Bet mums pavyko!

Waldemar: Man atrodo, su Happyendless ir Colours of Bubbles. Su piktybiškai nusistačiusiais atlikėjais dar nesusidūrėm, o problema dažniausiai ta pati – filmavimų laikas. Vienu metu lokacijoje būna apie 10 mūsų komandos narių plius atlikėjai, todėl tikrai nėra lengva surasti datą ir laiką, kada visi galėtų dalyvauti.

Laurynas: Kalbant apie grandinės principą – jis visada rizikingas, nes visos grupės turi būti šimtu procentu pasiruošusios dalyvauti projekte. Aišku, yra buvę atvejų, kad grupės pritrūksta laiko ar noro, bet plano B dažniausiai neturime – pasitikime projekto dalyviais ir jų atsakomybe.

Waldemar: Vienai grupei atkritus turėtumėme nemaža problemą – reiktų ne tik surasti, kas vietoj jos pasirodys, bet ir grupei, kuri pasirodo prieš juos, pakeisti savo perkuriamą dainą.

Rapolas: Todėl stengiamės viską suplanuoti ir numatyti iš anksto, siekdami geriausio rezultato artimai bendraujame su grupėmis ir labai džiaugiamės, kai muzikantai taip pat jaučia atsakomybę gerai pasirodyti, sudalyvauti ir nepabūgti mesto iššūkio.

Kuris lietuviškas koveris, nebūtinai iš jūsų projekto, jums labiausiai patinka? Galbūt kažkuris taip ir nepadarytas ir skamba tik jūsų galvose?

Laurynas: Šarukas Joneikis “10,000 Emerald Pools” (BØRNS cover), Freaks On Floor “Tau” (Rondo cover), Deeper Upper “Nebijok” (Jurga cover)

Rapolas: Nepadarytų dar daug, bet jų geriau, kol kas, neįvardinti :D O man pirmas šovęs į galvą – Deeper Upper “Love Lost” (The Temper Trap cover).

Waldemar: Man šiame projekte yra trys koveriai kuriems jaučiu didelę simpatiją – Garbanotas Bosistas “Jie išskrido į kosmosą”, Happyendless “Atbėgo kariūnai sušaudė Brazauską” ir SSG “Star”. Labiausiai jie man patinka, nes originalūs kūriniai buvo visiškai perkurti, jiems buvo įkvėpta naujos energijos ir jie toli gražu neprimena originalų.

Mano nuomone, koverių kultūra Lietuvos muzikos scenoje nepelnytai apleista. Kodėl, jūsų nuomone, muzikantai taip nenoriai imasi kitų kūrybos?

Laurynas: Tai dažnai aptariame su projekte dalyvaujančiais muzikantais. Mano nuomone, anksčiau koveriai atrodė toks nešvarus reikalas, vyravo stereotipas, jog jei groji koverius, tai tik todėl, kad pats nesugebi nieko sukurti.

Waldemar: Manau, trūksta ir iniciatyvos, o ir vykdomi koverių projektai Lietuvoje yra ganėtinai banalūs – daromas šou, neleidžiama perkūrinėti dainų, nesigilinama ir yra neskatinama koverį darančio atlikėjo improvizacija. „Scuared“ neribojame atlikėjų – kaip skambės perkurtas kūrinys sužinome tik tada, kai prieš filmavimus gauname jo demo. Manau, to ir trūksta koverių kultūrai Lietuvoje – laisvės improvizacijai bei prasmės jų darymui, kad tai nebūtų daroma tik šiaip, būtų sukurtas naujai skambantis kūrinys ir išreiškiama simpatija kitoms grupėms ar atlikėjams.

Rapolas: Dar, kalbant apie užsienio atlikėjų dainų koverius, turime ir susiformavusią nuomonę, kad tai yra žalinga. Turbūt, yra šiek tiek baisu, kad publika geriau priims koverį nei asmeninę kūrybą. Ir, kaip Waldemaras minėjo, iki šiol neturėjome itin daug progų, momentų bei platformų, skirtų koveriams. Džiaugiuosi, kad šiandien sukuriame galimybę, skatiname interpretavimą bei santykį tarp muzikantų, kartais esančių visiškai skirtingose scenose.

Kiek tęsite pradėtą projektą? Yra numatyta pabaiga, ar filmuosite tol, kol užteks grupių, lokacijų, idėjų?

Rapolas: Laimingi žmonės laiko neskaičiuoja, juk taip sakoma?

Laurynas: Taip, varysime tol, kol bus grupių ir kokybiškų koverių!

Waldemar: Lokacijas visada galima surasti, tačiau atlikėjų sąrašas anksčiau ar vėliau pradės mažėti, tačiau tikiuosi, kad per metus Lietuvoje atsiras po 4-5 naujus bei įdomius atlikėjus. Tada galėtumėme ilgai filmuoti.