Atrodo, jau tapo įprasta Lietuvoje išvysti pasaulinio lygio atlikėjus. Turbūt nesuklystume, jei sakytume, kad Lietuvos koncertų kultūra stebina vis labiau, jei ne kas savaitę, tai bent kas mėnesį. Na, ir melomaną veda į bankrotą bei motyvuoja dar labiau dirbti, kad užtektų pinigų, pamatyti pagrindinius asmeninio „Spotify“ grojaraščio atlikėjus čia pat prie namų.
Kalbant apie pinigus ir kultūrą, viskas labai artimai susiję. Lietuvoje vyksta brangūs koncertai, nors niekas neturi pinigų, tiek klausytojai, tiek organizatoriai, bet renginiai vyksta ir, atrodo, jų nežada mažėti. 7 kartą vykęs miesto festivalis „Loftas fest“ pagaliau praėjo be nesklandumų, visi atlikėjai sugrojo, nors lankytojų buvo skystokai, ypač norinčių išgirsti mažiau žinomus atlikėjus. Aišku, koks festivalis be headliner’ių, o „Loftas“ vis atveža gana stambaus kalibro elektroninės muzikos galvas. Viena tokių – Christian Loffler iš Vokietijos, daugelyje platformų renkantis po kelis milijonus perklausų. Tai stebina, bet nišinis ir unikalus elektroninis skambesys turi kažką, kas žmonėms taip patinka.
Likus lygiai valandai iki jo pasirodymo festivalyje, sėdame pokalbiui kažkur užkulisiuose. Pasirodo, jis turi daug bendro su Lietuva, nors niekada čia nesilankė. Jo vadybininkė kilusi iš Lietuvos, o miestas, kuriame gyvena didžiąją dalį savo gyvenimo, yra prie pat Baltijos jūros, tik iš Vokietijos pusės.
Kaip tavo pirmoji diena Lietuvoje? Spėjai pamatyti Vilnių?
Iš tiesų ką tik atvykau soundčekui, bet jau spėjau sutikti daug draugiškų ir nuostabių žmonių. Labai graži scena, patinka aplinka – industrinė erdvė tiesiog įkvėpia. Mano skrydis sekmadienį vėlai, tad laukiu kol galėsiu apžiūrėti miestą.
Tavo muzika renka milijonus perklausų visose platformose. Ar pameni momentą, kuomet supratai, jog tavo muzika gali pasiekti daugybę žmonių?
Tiesą sakant, tai supratau tik prieš keletą mėnesių. Suvokiu tai tik kartais, kai koncertuose būna daugybė fanų ir viskas praeina sklandžiai. Žingsnis po žingsnio viskas auga iš lėto. Mano karjera nėra vienas didelis sprogimas nuo pirmosios dienos. Labai gerai atsimenu, kai pirmą kartą grojau Berlyne ir visi ten buvę žmonės galvojo “O Dieve, kas čia toks, kodėl taip lėtai ir nuobodžiai groja, ką jis čia daro?”. Nuo tada judu žingsnis po žingsnio, supažindindamas žmones su savo muzika. Neseniai vykusiame mano koncertiniame ture Amerikoje visuose pasirodymuose bilietai buvo išparduoti, visur jaučiau ryšį su žmonėmis ir tai yra puiku, man tai labai svarbu.
Muzika pradėjai kurti paauglystėje, būdamas 14-kos. Kaip atrodė kūrybos pradžia? Kokia tai buvo muzika? Ar tai taip pat buvo elektronika?
Taip, tai buvo tik elektroninė muzika, nors dažnai klausydavau muzikos, kurioje skamba daug gitarų (juokiasi). Mano vienas geras draugas labai daug grodavo gitara, todėl kartu dažnai klausydavomės klasikinio roko koncertų, AC/DC ir panašiai. Bet aš niekada nemėgau groti gitara, nors lankiau muzikos mokyklą. Tačiau, man patiko daug laiko praleisti prie kompiuterio su „Photoshop’u“, kažką programuoti ar tiesiog žaisti kompiuterinius žaidimus. Tuomet atradau muzikos kūrimo programas ir tiesiog natūraliai norėjau sužinoti, kaip vyksta muzikos kūrimas. Pradėjau nuo elektroninės muzikos, taip viskas ir liko iki šių dienų.
Kaip vaikystėje tavo tėvai reagavo į pasiryžimą gyvenime užsiimti muzikos kūrimu?
Laimei, jie buvo labai atviri šiam sumanymui. Jie niekada nepasakė nieko blogo, visada turėjau daug laisvės daryti tai, ką noriu. Kuomet pradėjau studijuoti meną, mano draugai įstojo į ekonomiką, pradžioje labai daug mąsčiau apie tai, ar viską teisingai darau savo gyvenime, bet džiaugiuosi, kad turėjau galimybę pasirinkti tai, ką noriu veikti. Manau, jaunam žmogui yra labai svarbu turėti galimybę siekti savo paties svajonių ir tikslų. O man labai pasisekė (juokiasi).
Kaip atrodo tavo kūrybos procesas, ar turi kokį nors dienos ritmą ar laiką, kada užsidarai studijoje?
Išskirtinis laikas studijai yra rytas. Daugelis mano draugų atlikėjų dirba vėlai ir kuria muziką naktimis. Nemėgstu dirbti naktimis, todėl asmeniškai man geriausia kurti muziką ryte. Stengiuosi kiekvieną dieną ten būti trumpai, daugiausia 2-3 valandas. Žinau kada sustoti, kadangi 8 valandos praleistos studijoje vargina. Kai tik pradėjau kurti, turėdavau daugiau laisvo laiko, ištisą dieną galėdavau nieko neveikti, tik eksperimentuoti. Dabar viskas kitaip, viskas sudėtingiau. Dėl nuolatinių pasirodymų turiu mažiau laiko, privalau turėti strategiją, kaip surasti ir nešvaistyti jo veltui.
Žinome, jog vienas didžiausių tavo įkvėpimų yra Baltijos jūra. Lietuva taip pat yra prie Baltijos, kaip ir Vokietija. Koks tavo ryšys su jūra? Ar daug praleidi ten laiko?
Aš visuomet jaučiausi artimas jūrai, o jūra – man. Gimiau netoli jūros ir šiuo metu gyvenu visai netoli jos, maždaug 400 metrų nuo paplūdimio. Todėl visą savo gyvenimą esu supamas jūros ir grįžus iš kelionių po miestus būna labai gera tiesiog mėgautis ja. 2-3 kartus per savaitę leidžiu sau tiesiog eiti pasportuoti ir pabėgioti po mišką Baltijos pakrantėje. Ir visa tai yra didelė mano muzikos įkvėpimo dalis.
Taip pat esi ir vizualinis menininkas. Mėgsti tapyti ir fotografuoti. Kaip manai, ką veiktum gyvenime, jei pasaulyje neegzistuotų menas?
Labai geras klausimas. Tuo pačiu labai sunku atsakyti (juokiasi). Galbūt veikčiau kažką su kompiuteriais. Pradėjau mokytis programuoti, bet vis dar nesijaučiu, jog turėčiau tam talentą ir pašaukimą. Taip pat esu pasinėręs į sportą: BMX’u važinėju jau 15 metų, šiek tiek užsiimu ir banglenčių sportu, prieš tai daug laiko praleisdavau su riedlente, bet, kaip ir minėjau, visa tai – labiau hobis nei profesionalus darbas. Todėl tai tikrai negalėtų būti darbu ar pragyvenimo šaltiniu. Jei taip nutiktų, kad meno nebūtų, būtų tikra problema man (juokiasi).
Tavo kūrinys “Haul” ir jo vaizdo klipas skirtas pabėgėlių vaikams. Ar kurdamas muzika visuomet galvoji apie kūrinio idėją, žinutę ir pasaulio socialines problemas?
Tiesą sakant, kūrinys buvo išleistas dar prieš vaizdo klipo idėjos sumanymą. Mano geras draugus iš Čekijos, užsiimantis vaizdo klipų kūryba, man vis pasakodavo savo idėjas. Ši mintis jo galvoje sukosi ilgą laiką. Taip pat ir aš ilgai kartodavau visiems, jei tik turime ką pasakyti pasauliui, pirma pasitaikiusia proga, vos gavus tokią galimybę, reikia kalbėti garsiai apie dalykus, kurie vyksta, kad žmonės suvoktų, kas iš tiesų yra kas. O tai galima padaryti įvairiomis formomis, taip pat vaizdo klipo ir muzikos pagalba. Turėjau žinutę ir ją pasakiau.
Kaip manai koks yra didžiausias tavo karjeros pasiekimas?
Manau, didžiausias pasiekimas, darantis mane laimingu, kai žmonės parašo, pavyzdžiui, „Instagram’e“ ar tiesiog po koncerto prieina ir pasako, jog patinka klausytis mano kuriamos muzikos, kad yra dideli mano fanai ir sutikti mane jiems yra labai svarbu. Aišku, visuomet negaliu tuo patikėti, nes tiesiog sunku suvokti, ką gali muzika. Iš tiesų, tai visada mane labai paliečia emociškai.
Šiuo metu keliauji ir groji visame pasaulį. Ar per šį laikotarpį turėjai įsimintiniausią ar keisčiausią įvykį koncertinio turo metu?
Visuomet kažkas nutinka (juokiasi). Yra buvę daug keistų ir beprotiškų dalykų. Viena kartą palikau visa savo įrangą taksi. Atvykau po pasirodymo iš Meksikos į Niujorką, taksi vairuotojas buvo šiek tiek išprotėjęs, niekaip negalėjo įjungti taksometro. Išlipęs iš taksi ir nuėjęs į savo kambarį viešbutyje, rankose laikiau tik vieną kuprinę ir supratau, kad likusieji daiktai liko to keisto taksisto automobilyje. Iki pasirodymo turėjau 3 dienas, kad atgaučiau savo daiktus su visa įranga. Tačiau man nepavyko. Turėjau gauti naują kompiuterį, jį paruošti pasirodymui, taip pat įsigyti visą gyvam pasirodymui reikalingą įrangą, kurią planavau naudoti. Tai buvo tikrai iš proto vedanti patirtis.
Esi grojęs Prancūzijos pietuose esančiuose pilies griuvėsiuose, visa tai įamžino „Cercle“ projektas, o gyvos transliacijos peržiūrų skaičius siekė beveik milijoną. Ar turi svajonę pasirodyti kur nors, kur dar niekas nėra pasirodęs?
Tai buvo tikrai puikus projektas. Man buvo didelė garbė būti to dalimi. Mano įrašų kompanijos kolega Stimming taip pat yra grojęs šiame projekte, nerealioje vietoje šalia milžiniško švyturio, aplink daugybė vandens ir vienas grojantis atlikėjas. Vaizdas iš tikrųjų buvo nerealus. Mintyse turiu daugybę vietų, kuriose būtų labai įdomu sugroti. Galbūt tai galėtų būti laivas, ar tiesiog mano gimtasis miestas.
Kaip manai, ar muzikos kūrėjams yra gerai turėti autoritetų iš muzikos pasaulio ir klausytis daug kitų atlikėjų muzikos, ar geriau nesiblaškyti po skambesius ir kurti be jokio išorinių muzikos garsų įsikišimo?
Turbūt daugybę kartų esate girdėję, kai kūrėjai užsidaro ir užsiblokuoja nuo kitų atlikėjų muzikos bei susikoncetruoja tik į savo darbus. Jei atvirai, man visada buvo priešingai, man visuomet reikėjo muzikos. Kai kūrinys labai paliečia ir sujaudina, tai mane labai įkvėpia, galvoju “O Dieve, privalau padaryti kažką taip pat neįtikėtino”. Tokie atvejai dažnai būna mano kūrinių pradžios taškas. Taip pat ir tapyboje bei fotografijoje. Tam tikros parodos gali nukreipti mane padaryti kažką panašaus, bet visiškai kitoje formoje, pridėti daug savęs ir tai tampa absoliučiai unikalu. Manau, reikia būti atviru kitų žmonių kūrybai ir tuo pačiu siekti tai, ko pats nori. Jei esi atsidavęs muzikos klausytojas ir melomanas, klausyk muzikos kuo daugiau. Tai galioja ir muzikos prodiuseriams.
Pakalbėkime apie ateities tendencijas. Kaip manai, kas per artimiausius 10 metų “valdys” elektroninės muzikos sceną?
Taip pat labai sunkus klausimas (juokiasi). Nežinau, elektroninė muzika jau nebejauna. Ji labai greitai keičiasi kartu su technologijomis. Dešimt metų iš tiesų yra nemažai. Neseniai grojau Kanadoje, dideliame festivalyje “Shambala”, buvau nuėjęs paklausyti kitų atlikėjų pasirodymų ir išgirdau daug negirdėtų, nematytų vardų, man tai buvo visiškas atradimas tiek muzikos skambesio, tiek naujų vardų požiūriu. Europoje viskas dar kitaip. Tai tarsi dideli uždari muzikos burbulai. Bet kaip viskas pasikeis per dešimt metų? Sunku pasakyti. Galbūt atsiras daugiau įvairovės tiek house, tiek techno ir EDM muzikoje. Kaip matote, šiuolaikinė popmuzika yra tapusi labai elektronine. Dabar net sunku pasakyti, kuris kūrinys yra elektroninis, kuris ne. Bet palaukime, bus įdomu pamatyti, kaip keisis muzika.
Kokios muzikos mėgsti klausytis laisvalaikiu šiuo metu?
Iš tiesų, man reiktų sugrįžti prie muzikos klausymo (juokiasi). Jei atvirai, galiu klausyti beveik bet ko. Kuomet skridau į festivalį Kanadoje, lėktuvas turėjo problemų su nusileidimu, turėjome grįžti atgal, išsinuomoti automobilį ir 4 valandas važiuoti iki festivalio. Visą kelionę automobilyje grojo įvairiausia muzika, nuo hiphopo iki Beastie Boys. Ir viskuo galėjau mėgautis.
Ar turi mėgstamiausią pop atlikėją?
Man visuomet patiko Justin Bieber (juokiasi).
Galiausiai, svarbiausias interviu klausimas. Ar žinai ką nors apie Lietuvos muzikos scena ir atlikėjus?
Jei atvirai, nežinau labai daug, bet iš tiesų norėčiau atrasti. Jei pamatysiu kažką šiandien būsiu labai laimingas, bet aš žinau Ten Walls. Jį turbūt žino visi. Bet galbūt, jūs, vyručiai, galite man padėti ką nors atrasti čia šiandien?
Internete:
facebook.com/christianloefflerofficial
Komentarai