Amerikoje, septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo dešimtmečio pradžioje, veikus daugybei už žmogaus teises kovojančių judėjimų ir įsikūrus tokiam radikaliam judėjimui kaip Juodosios Panteros kine gimė naujas subžanras – blaxploitation. Subžanro pavadinimas yra sudarytas iš žodžių black (juodas) ir exploitation (eksploatacinis), terminą pirmą kartą panaudojo kino publicistas Junius Griffinas, turėdamas mintyje tai, jog šie filmai buvo išskirtinai adresuoti juodaodžių auditorijai. Blaxploitation filmai susilaukė daug populiarumo tuo metu kai Holivudas buvo stagnacijoje ir patyrė rimtą finansinę krizę. Vėliau, kad išvengtų finansinių ir politinių problemų, Holivudo didžiosios studijos taip pat pradėjo kurti į juodaodžių auditoriją orientuotus filmus. Juose pagrindinius vaidmenis atlikdavo juodaodžiai aktoriai, dažnai buvo keliamos prostitucijos, sąvadavimo, narkotikų prekiavimo ir vartojimo problemos. Filmai buvo mažo biudžeto, jų veiksmas dažniausiai vykdavo miestuose, juodaodžių rajonuose. Šios juostos buvo kupinos smurto, jose dažnai buvo patvirtinami juodaodžių stereotipai, dėl to susilaukdavo daug kritikos. Įdomu ir tai, kad šie filmai ne tik tvirtindavo juodaodžių stereotipus ir įvaizdį, bet juos ir kurdavo. Pavyzdžiui sąvadautojai buvo vaizduojami prabangiai apsirengę, pasipuošę kailiniais, plačiabrylėmis skrybėlėmis, apsikarstę brangenybėmis. Realybėje toks sąvadautojų įvaizdis nebuvo paplitęs, tačiau vėliau patys sąvadautojai jį perėmė iš šių filmų. Šis žanras pagarsėjo ne tik dėl prieš tai minėtų aspektų, bet ir vienu svarbiu momentu – pagrindiniai vaidmenys atitekdavo ne tik vyrams, bet ir moterims. Jos vaizduodavo stiprias, kerštaujančias, ar tvarkos siekiančias moteris, žinančias kaip įveikti priešą koviniais judesiai, mokančias elgtis su ginklais ir kartais kaip ginklą naudojančias ir savo seksualumą. Šie vaidmenys dažnai buvo siejami su moterimis veikusiomis Juodųjų Panterų ir kituose už teises ir laisves kovojančiuose judėjimuose. Nenuostabu, kad viena iš moterų inspiravusių „kietos“ moters vaidmenis blaxploitation filmuose buvo politinė aktyvistė Angela Davis.
Toks moters, tuo labiau juodaodės, įvaizdis pirmą kartą buvo panaudotas būtent šio žanro filmuose. Juk iki tol juodaodės moterys kine buvo vaizduojamos tik kaip matriarchalinės figūros, komiškos tarnaitės, arba kaip suvedžiotojos. Pirmasis filmas pakeitęs juodaodžių moterų įvaizdį, bei bendrai padaręs revoliuciją kine, vaizduodamas moterį kaip kovingą pagrindinę veikėją, buvo „Kofė“ (Coffy, rež. Jack Hill, 1973). Šis filmas visiškai pakeitė moterų atliekamų vaidmenų kryptį Holivudo veiksmo filmuose. Iki tol tokiuose filmuose moterys tik asistuodavo pagrindiniams veikėjams vyrams, jos buvo tik suvedžiotojos, vyrų porininkės, ar meilužės, bet inovatyvaus režisieriaus Jacko Hillo (Coffy, Jackie Brown, Switchblade Sisters) dėka jos pradėjo perimti vadžias į savo rankas ir laužė stereotipus, šie filmai vertė į moterį pažiūrėti kitaip. Tai buvo kažkas naujo ir netikėto Amerikos kino istorijoje.
Pagrindinis vaidmuo filme „Kofė“ atiteko aktorei Pam Gier. Šioje juostoje ji vaidina slaugę, kuri pradeda vykdyti teisingumą kerštaudama tiems, kurie jos jaunesnę seserį įtraukė į narkotikų liūną. Čia ji keršija narkotikų prekeiviams, apgaulingai juos suvedžiodama ir nužudydama. „Kofė“ vaizduojama kaip laisva, gudri, kovinga ir bebaimė moteris, perėmusi į savo rankas teisėsaugos darbą. Ne veltui šiame filme vienas veikėjas įspėja „nebandykite jos suvedžioti tuo lotyniško mačizmo šarmu. Ji yra laisva moteris“. Beje Pam Grier kovingumas atsiskleidė ne tik jos vaidmenyse, ji tokia buvo ir realiame gyvenime. Aktorė vadino save feministe, pasisakė už moterų teises, įveikė sunkią ligą, kuria susirgo filmuodamasi Filipinuose, taip pat vėliau įveikė vėžį, nors gydytojai ir buvo pažadėję greitą mirtį. Nebe reikalo Quentinas Tarantino šią aktorę yra pavadinęs pirmąja moterimi veiksmo filmų žvaigžde. Jis specialiai jai parašė filmą „Džekė Braun“, taip atlikdamas savotišką dedikaciją blaxploitation žanrui ir suteikė dėmesio tuo metu jau primirštai šio žanro žvaigždei. Grįžtant prie „Kofės“ būtina paminėti, kad tai buvo ne vienintelis veiksmo filmas su pagrindine heroje juodaode moterimi. Pasirodžius „Kofei“ vos po mėnesio kinuose buvo pradėtas rodyti filmas „Kleopatra Džons“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko ne ką mažiau už Pam Grier šarmo ir kovingumo turinti Tamara Dobson. Vėliau pasirodė kiek mažiau populiarus filmas „TNT Džekson“, šio filmo herojė stebino tuo, kad buvo puikiai įvaldžiusi kung fu kovos meną. Daug įkvėpimo filmui buvo semtasi iš Azijos kovos menų filmų, kurie tuometinėje juodaodžių auditorijoje buvo ypatingai mėgstami. Prie šių darbų sąrašo galime pridėti ir tuo pačiu metu sukurtą serialą „Get Christie Love!“ su aktore Theresa Graves, kuri atliko pagrindinį policininkės vaidmenį. Vėliau sekė ir kiti filmai, Pam Grier pasirodymas filme „Kofė“ nebuvo vienkartinis. Pagrindinius vaidmenis ji atliko ne mažiau populiariuose filmuose „Foksė Braun“, „Mažylė Šeba“ ir „Fraidė Foster“, kuriuose taip pat puikiai vaizdavo moters jėgą. Filme „Fraidė Foster“ jos atliekamas charakteris ne kartą įrodo savo stiprybę ir pranašumą ja abejojantiems vyrams.
Tapdama veiksmo filmų žvaigžde ir atlikusi ne vieną teisingumą vykdančios moters vaidmenį, Pam Grier tapo puikiu moters galią demonstruojančiu pavyzdžiu. Nenuostabu, kad šie filmai, nors ir aktorės neretai juose buvo seksualizuojamos, ėjo greta feminizmo judėjimo. Be šio blaxploitation žanro indėlio šių dienų veiksmo filmų herojės dabar galbūt ir neegzistuotų. Praėjus keturiems metams po „Fraidė Foster“ pasirodymo buvo sukurtas filmas „Svetimas“ su nepamirštamu Sigourney Weaver vaidmeniu, kuris paklojo kelią Sarah Connor personažui filme „Terminatorius 2″, o vėliau ir šių dienų kovingoms veiksmo filmų veikėjoms. Taip pat minėti blaxploitation filmai vertė pakeisti požiūrį į juodaodes moteris ir vaizdavo jas drąsiai veikiančias savoje juodaodžių bendruomenėje. Gaila, kad vis tik prireikė kelių dešimtmečių kol iškilo tokios juodaodės aktorės kaip Halle Berry ar Zoe Saldana, o deja jų atliktų personažų pasaulis buvo baltojo vyro pasaulis, kuriame jos tik akomponavo, tai buvo visiška Pam Grier personažų priešingybė. Pačios Grier šlovė netruko labai ilgai, suvaidinusi „Fraidė Foster“ daugiau savo karjeroje nebeatliko tokio pobūdžio charakterių, blaxploitation filmų era truko labai trumpai ir aktorė gaudavo tik nedidelius vaidmenis. Pam Grier teko laukti net 22 metus kol jai vėl buvo pasiūlytas „kietos“ moters pagrindinis vaidmuo jau minėtame Quentino Tarantino filme „Džekė Braun“. Nors paskutiniais metais galima pasidžiaugti, kad vis daugiau juodaodžių moterų vaidmenų yra įvertinami Oskarų apdovanojimuose, tačiau veiksmo filmų žanre turbūt išsiskiria tik vienas filmas – „Juodoji pantera“, o ir pagrindinis vaidmuo visai nemoteriškas, bet žiūrėkime kas bus toliau.
Pirmasis Baltijos šalyse parakino festivalis Mondo Bzarro kviečia pasinaudoti reta galimybe susipažinti su blaxploitation subžanru. Festvalio metu bus rodomi kultiniai filmai „Kofė“ ir „Trakas Turneris“, taip pat kviesime į Gintauto Mažeikio paskaitą “Drąsa tapti mažuma ir įveikti išnaudojimą: “Blaxploatacijos” diskusija”.
Komentarai