[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Atvykęs iš ūkanotos apsnūdusios Šiaurės Italijos provincijos į (beveik) nemiegantį Berlyno metropolį, Davide Lace per kelis metus čia sukūrė ir išvystė vieną įdomiausių „pasidaryk pats“ įrašų leidybos kompanijų „Detriti Records“. Šis leiblas didelį dėmesį skiria „grynuoliams“ iš Rytų Europos – vienas paskutinių tokių atradimų yra baltarusiai „Molchat Doma“. Gegužės 23 d. jie kartu su “Detriti” kolegomis “Parole e Azioni”, “La Punta Bianca” ir lietuvaite Sigīta Seyr pasirodys tradiciniame “Platformos” ketvirtadienyje Geležinkelių muziejuje Vilniuje.
Prieš kelis metus dar tik svajojęs leisti post-punk ar industrial techno vinilus, šiandien Davide savo kataloge turi jau virš 65 „garsinių nuolaužų“, tarp jų – ir vinilų. Dabartinę veiklą įkvėpė dabartis: „Opal Tapes“ ir „LIES Records“ bei praeitis: “Aspect D’Une Certaine Industrie”, “Wax Trax” ir visa 80-ųjų „pasidaryk pats“ leidybos kultūra. Geriau suprasti Berlyną italui padeda ir Lietuvoje rodytas puikus Mark Reeder filmas “B-Movie: Lust & Sound in West-Berlin 1979–1989”.
Pats Davide pažįsta muziką ir iš vidaus – 2016-aisiais jo projektas „Words and Actions“ išleido albumą “Pensieri di nessuno”, kuriame skamba Prancūzijos coldwave atlikėjų „Péché Mortel“, „L’An III“, „Leitmotiv“, „Kas product“, „Martin Dupont“ atgarsiai. Pernai pasirodė naujausias David įrašas “Senza veleno”. Kitas Davide projektas „Parole e Azioni“ atiduoda pagarbą vokiškam EBM.
Ypatingą dėmesį „Detriti“ skiria Rytų Europos grynuoliams. Anot Davide, Rytų Europos post-punk scena išlaikė originalią žanro dvasią, artimesnę punk ir avangardo šaknims. Tiek muzikine, tiek estetine prasme. „Detriti Compilation N.2” rinkinys buvo skirtas išskirtinai šiuolaikiniams Rytų Europos post-punk atlikėjams. Pastaruoju metu vienu kompanijos flagmanų tapo jau minėti „Molchat Doma“ iš Baltarusijos, kurių albumas perleistas jau 5 kartus. Tiesa, tiražai dažniausiai nėra dideli, nes David prisipažįsta, kad jam labiau patinka išleisti daugiau albumų mažesniais tiražais.
Ko šiuo metu klausaisi?
Atvirai? Albumų, kuriuos netrukus išleis „Detriti“.
Davide Lace neskamba berlynietiškai. Kaip Šiaurės italas jaučiasi Deutsche Ordnung aplinkoje?
Mano asmenine patirtimi, vokiška tvarka yra mitas. Jei nebūtų šiek tiek lankstumo, tvarka virstų netvarka.
Detriti itališkai reiškia nuolaužos, ar ne? Vienas tavo interviu vadinasi „Garsinės nuolaužos iš išorinės DIY erdvės“. Ar tai galėtų būti savotiškas leiblo „stuburas“?
Taip, tai iš tikrųjų labai geras apibrėžimas.
„Detriti“ įkūrei 2015-aisiais, ar pradėtum jį dabar, 2019-aisiais? Pasaulyje ir, turbūt, tavyje įvyko tiek pasikeitimų…
Iš tikrųjų turėjau pradėti 2009-aisiais… tačiau tuo metu dar neturėjau šiai veiklai reikalingos patirties. Todėl 2015-ųjų pabaiga buvo tinkamas metas.
Ar muzika, kurią pasirenki, turi atitikti tavo pomėgius: ’80-ųjų pogrindžio grafinį dizainą ir muziką, 1900-ųjų avangardą, senus „commedia all‘italiana“ filmus, Europos ir Azijos filosofiją? Ar tai turi būti, kaip kartą minėjai, „puiki, įdomi ir seksuali muziką“?
Užtenka tik puikios, įdomios ir seksualios muzikos.
Vėliau, jau kaip leiblo atstovas, stengiuosi suteikti jai geriausią pavidalą, nuo grafikos iki komunikacijos. Visame šiame procese, akivaizdu, esu įtakotas dalykų, padariusių mane tuo, kuo esu dabar.
Kaip manai, kodėl žmonėms vis dar reikia muzikos fiziniuose formatuose, kai jie gali klausytis jos virtualiai? Ar tu vienas tų melomanų, kurių namai pilni vinilų ir kasečių?
Todėl, kad fiziniai objektai turi „gyvybės“, o skaitmeniniai failai – ne.
Tačiau be skaitmeninių versijų pardavimų leiblai šiandien neišgyventų, todėl esu dėkingas tiems, kurie pasirenka pirkti skaitmeninį variantą, tikiuosi, jie žino, kad taip leidžia mums išgyventi.
Taip, mano butas pilnas plokštelių ir kasečių, bet tai daugiausia mano leiblo įrašai (juokiasi). Iš tikrųjų čia daugiausia siuntiniai, įrašų dėžės ir visokios pakavimo priemonės – panašiau į netvarkingą ofisą.
Kokia keisčiausia įrašo patekimo į tavo katalogą istorija? Radai apdulkėjusį įrašą blusturgyje ar išgirdai jį kokioje nors keistoje vietoje?
Galbūt „The Populists AKA Yan Wagner“ albumas „Belgian Trip“ pasiekė įdomiausiu keliu.
Pirmą kartą išgirdau jo „Le Gouffre“ remiksą „Boiler Room“ videoklipe, reklamuojančiame „Dekmantel“ festivalį. Gabalas man pasirodė toks geras, kad panorau išsiaiškinti, kas jo autorius. Po truputį sužinojau, kad jis niekada nebuvo išleistas fiziniame formate ir praėjus keliems mėnesiams pasirodė “Detriti” vinilas.
„Molchat Doma“ iš Baltarusijos sukėlė nemažą šurmulį Europoje, nors, atrodytų, jie groja tą patį post-punk/synthwave kaip ir daugelis kitų atlikėjų pasaulyje. Bet atspaudei jau 5-ąjį tiražą ir ši grupė pastaruoju metu yra „Detriti“ headliner‘iai. Kuo jie išsiskiria?
Sakyčiau, nė viena kita šiuolaikinė post-punk grupė negroja taip gerai kaip jie. „Molchat Doma“ yra kitame lygyje, kitoje lygoje. Jei sąžiningai, manau, šiandieninė jų sėkmė yra tik pradžia. Po keleto metų tai bus kažkas didelio. Tikiuosi, jie išlaikys būtiną stiprybę, ramybę ir spontaniškumą, kad galėtų tęsti tai, ką daro – kurti puikias dainas.
Ar gali trumpai pristatyti atlikėjus, kuriuos „Detriti“ pristatys Vilniuje?
Žinoma. Apie „Molchat Doma“ jau pasakyta pakankamai – nuostabus post-sovietinis synth-pop vaibas.
„Parole e Azioni“ yra vienas mano asmeninių projektų, kuriuo atiduodu pagarbą vokiečių EBM tradicijai – „DAF“ ir „Liaisons Dangereuses“.
„La Punta Bianca“ yra naujas duetas iš Paryžiaus. Jie seka prancūzų minimal wave tradicijomis. Rafinuota ir tuo pačių paprasta.
Sigīta Seyr yra „Detriti“ ambasadorė Lietuvoje. Eksperimentinė ambient muzika su industriniais techno ritmais, sukurianti nenuspėjamus garsovaizdžius.
Prieš kelis metus, kalbėdamas apie ateities planus, sakei: „išaugti tiek, kad galėčiau leisti vinilus“. „Detriti“ kataloge jau yra vinilų, taigi, kokie tavo planai dabar?
Norėčiau sukurti stiprų ir efektyvų promouterių tinklą visoje Europoje. Kalbant apie post-punk bendruomenės koncertų organizavimą, mano nuomone, dar tikrai yra kur tobulėti.
Internete:
detritirecords.bandcamp.com
facebook.com/detritirecords
instagram.com/detriti_records
youtube.com/user/cantfeelmyflesh
[ ENGLISH VERSION ]
What’s on your record player at the moment?
Honestly? Some upcoming Detriti albums.
Davide Lace doesn’t sound like native Berliner. How is Northern Italian feels himsfelf in Deutsche Ordnung?
My personal impression is that actually the “Deutsche Ordnung” is quite a myth.
Without some flexibility order becomes disorder.
Detriti means debris, isn’t it? One of your interviews is called “Sonic debris from outer DIY space”. Could this description be something like backbone of your label?
Yep it means debris.
Yes it’s definitely a good description.
You had started Detriti Records back in 2015, would you start it in 2019? There are some changes in the world and you as well problably…
Actually I should have started in 2009… but at that time I wouldn’t have had the necessary skills to run this activity.
So in the end 2015 was the right moment.
Music you select must fit your influences: 80s underground graphics and music, 1900s avant-gardes, “Commedia all’italiana” old movies, European and Asian philosophy? Or it’s just a “beautiful, interesting and sexy music” like you said?
Yes, it’s just beautiful, interesting and sexy music.
As a label then I try to prepare the best outfit, from a graphic and communicative point of view.
In this process I’m obviously influenced by the things who made me who I am now.
Why do you think people still need physical formats of music, when they can listen the same music in digital? Are you one of those melomen, whose place is full of vinyl and casettes?
Because physical objects have a “life”.
Digital files not.
But without digital files sales labels couldn’t survive nowadays, so I really thank the people who decide to buy digital files, I guess somehow they know they are sponsoring labels existence.
Yes my apartment is full of records and cassettes… but from the label… haha.
Actually it’s mainly full of mailers, records’ boxes and packaging related stuff.
It looks more like a messy office.
What is the strangest story how a record was released on your label? Found a dusty record in flea market or heard played at some weird place…
Probably “The Populists AKA Yan Wagner – Belgian Trip” album has the most peculiar story behind it.
The first time I listened to his “Le Gouffre” Remix was because of a Boiler Room video promoting Dekmantel Festival.
That track seemed to me cool af and so I wanted to see who was the author.
Step by step I realised it was never released on a physical format… so some months later the 8th Detriti vinyl release took place.
Molchat Doma from Belarus are making quite a bustle in Europe, though it seems they play the same post-punk/synthwave like many other artists all around the world. 5th press?They look like one of Detriti Rec. headliners at the moment. What do you like about them the most?
I would say that no other contemporary post-punk band plays as well as they do.
They are on a different level, they are in a different league.
And honestly I think nowadays success is only the beginning.
In some years they will be something huge.
I hope they will be able to keep the necessary strenght, peace of mind and spontaneity in order to keep going what they are doing: to compose perfect songs.
Can you make a short presentation of the artists, that Detriti Rec. are going to showcase in Vilnius?
Sure, well about Molchat Doma we already said enough: perfect post-soviet synth-pop vibes.
“Parole e azioni” is one of my personal projects, through which I just try to honor the German ebm tradition of DAF and Liaisons Dangereuses.
“La Punta Bianca” is a new duo from Paris. They definitely belong to the French minimal wave tradition. Sophisticated but simple at the same time.
“Sigīta Seyr” is the Detriti ambassador in Lithuania. Experimental ambient music meets industrial techno rhythms generating unpredictable soundscapes.
Some years ago talking about future plans, you said: to grow enough to be able to produce vinyls. Now there are some vinyls in Detriti catalogue, so what are your future plans again?
To be able to create a strong and efficient promoters’ network around Europe. From the concerts organization point of view post-punk community can still improve a lot in my opinion.
Links:
Komentarai