Nors Dūmų gatvės projektas ir nepavyko, kultūros susivienijimas “Empty Brain Resalt” vėl, jau trečią kartą, organizuoja nuotykingos muzikos susibūrimą “Braillė Satellitė”, prognozuojantį, kad bus “provokuojančiai vėjuota”. Kaip jie patys sako: “neatrastos subkultūros legendos ir šviežios bei kylančios grupės gros muziką 3 dienas ir 2 naktis.”
“Braillė Satellitė” yra kasmetinis nekomercinis “pasidaryk pats” muzikos ir meno festivalis, vykstantis Grybų dvaro parke. Šis renginys neturi jokios finansinės paramos, visą “energiją” generuoja žmonės, norintys, kad visa tai įvyktų. Festivalyje siekiama pristatyti atlikėjus, kuriančius už meinstryminės industrijos ribų. Jo programą kuruoja Octatanz duetas Matas Aerobica ir Oscar der Winzige.
Nors šiemet “Brailėje” pasirodys vieni eksperimentinio krautroko flagmanų faUSt, beveik visą likusią programos dalį sudaro mažai arba visai negirdėti vardai. Vienas tokių – trio Dear Ornette iš Bolonijos, savo skambesį kuriantis iš įvairių žanrų nuo psichodelinio roko iki džiazo. Gitara groja Giacomo Ferrigato, būgnais – Andrea Lovo, o bosu – mūsų pašnekovas David Paulis.
Dear Ornette improvizacijos nėra vien muzikinė praktika, kai garso medžiaga peržengia iš anksto nustatytas formas, jos tampa būdu spręsti situacijoms, iškylančioms besitęsiančių dialogų metu. Trio taip pat pristato keletą įvairaus pobūdžio iš anksto sukurtų fragmentų, tačiau jie neturi realios padėties koncerte, o grindžiami diskurso tendencijomis. Tai vizija, kuria remiasi jų gyvi pasirodymai, kurie labai skiriasi vienas nuo kito.
[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Dear Ornette įkvėpė džiazo muzikanto Ornette Coleman “drąsa išmesti papročių dominuojamą muziką į didelę netvarkos jūrą”. Galite tai paaiškinti plačiau?
Nors pagrindinis mūsų konceptas remiasi įvairiais muzikos žanrais, esame linkę viską perteikti per konkretumą ir aiškumą, grodami, o tuomet klausytojai jau gali spręsti…
Dear Ornette yra “netikėtas trijų muzikinių istorijų, akivaizdžiai nutolusių viena nuo kitos, sumos rezultatas”. Pasakokit apie savo patirtis?
Visi norėjome sumaišyti “sudėtines dalis” taip, kad, nepaisant visko, veiktų. Užtrukome, kol tai pavyko. Pasitelkdami savo ankstesnes muzikines patirtis (džiazą, bliuzą, roką) priėjome prie išvados, jog kiekvienas mūsų privalo eiti įsivaizduojamu keliu ir remtis kūrybiškumu ir išraiškos laisve.
Esate iš Bolonijos, tačiau daugiausia grojate kituose Italijos miestuose. Gimtajame mieste nerandate sau tinkamos aplinkos? Kaip, tavo nuomone, atrodo Italijos muzikinis žemėlapis?
Nori tikėk, nori ne, tačiau iki šiol neatsirado galimybės pasirodyti Bolonijoje. Manau, bet kur šioje šalyje sunku parduoti “keistą” instrumentinę muziką. Tikėkimės, jog klystu. Pranešiu, kaip seksis toliau.
Išleidote debiutinį albumą “Addicted to Chocolate”. Kas tau labiausiai jame patinka?
Šis įrašas pakeitė mus daugeliu požiūriu, tiek muzikaliai, tiek dvasiškai, tačiau, turiu pastebėti, tai – tik atspirties taškas. Svarbiausias dalykas – siekti nuolatinio vystymosi.
Jūsų muzikos šerdis yra improvizacija, ypač kai grojate gyvai. Ar aplinka arba publika kaip nors įtakoja šias improvizacijas?
Absoliučiai ne. Norime išlaikyti nuoseklumą.
Bet vis dėlto jūsų improvizacijos turi tam tikras ribas ir tai sudaro Dear Ornette skambesį. Ar nėra tokio dalyko kaip Dear Ornette skambesys ir jo ribos?
Suvokiame muziką kaip galimą įrankį, sudarytą iš daugybės garsų, atmesdami natų svarbą.
Improvizacinė muzika nėra geriausias būdas uždirbti pinigų. Kuo užsiimi už Dear Ornette orbitos ribų?
Turiu keletą kitų projektų Londone: Phresoul yra eksperimentinio džiazo grupė, kurioje groja britų klavišininkas Charlie Stacey (šiuo metu dirbantis su būgnininku Yussef Dayes), taip pat – modernaus džiazo reikalas pavadinimu ukita.
Ar iš tiesų “Braille Satellite” bus jūsų pirmasis koncertas užsienyje?
Jo. Tai bus mūsų pirmas koncas užsienyje, labai džiaugiamės tapę šio festivalio programos dalimi.
Kalbant apie Lietuvą, kokie garsai visų pirma suskamba tavo galvoje?
Mato Labašausko dėka sužinojau apie tokius projektus kaip Unlocked Youth, Aerobica, Octatanz.
Internete:
[ ENGLISH VERSION ]
Dear Ornette is influenced by jazz musician Ornette Coleman’s “courage to throw music dominated by customs in the great sea of confusion”. Can you explain that more?
Although our main concept is based onto various music genres, we are inclined to convey throughout concreteness and clarity whist we perform, then the audience can judge….
It says, Dear Ornette is an “unexpected result of the sum of three musical stories apparently far from each other”. Tell a bit about your background?
We all wanted to blend the “ingredients” for making it work despite of It took us a while to achieve that. By collecting our previous music experiences (jazz, blues, rock) we’ve come to the conclusion in which each of us needs to follow an ideal path based on creativity and expressive freedom.
You are coming from Bologna, but most your gigs happens somewhere else in Italy. You don’t fit into your native town? How does Italian music map looks like in your opinion?
Believe it or not we haven’t got the chance to gig here in Bologna yet, but in general I think it’s hard to sell instrumental “weird” music throughout this country. Hopefully I’m wrong, will keep you updated.
You had released debut album Addicted to Chocolate. What do you like the most about the record?
This record has changed us in many ways: musically and spiritually but I must say, it is just a starting point. Striving ourselves for a continuous development is the key.
The core of your music is improvisation, especially when you play live. Does environment or audience affect these improvisations somehow?
Absolutely not. We want to maintain consistency along.
And still your improvisations are limited to some margins, that makes it sound like Dear Ornette. Or there is no such thing as Dear Ornette sound and its bounds?
We conceive music as a potential tool made out of countless sounds leaving behind the importance of notes.
Improvisational music is not the best way to earn money. What do you do outside Dear Ornette orbit?
I’ve got a couple of more projects mainly based in London: Phresoul is a band made up of British keys player Charlie Stacey (who is currently working with the drummer Yussef Dayes), experimental jazz and beyond then ukita which is modern jazz kind of thing.
Is it possible, that Braille Satellite is going to be your first performance abroad?
Yep. Our first gig abroad and we are super excited to be part of your festival line up.
If you say Lithuania, what kind of sounds come to your mind?
I came across this amazing projects thanks to Matas Labasauskas such as Unlocked Youth, Aerobica, Octatanz.
Online:
Komentarai