Liepos 24–28 dienomis Nidoje vyksiančio kinematografijos ir alternatyvaus meno festivalio „Suspaustas laikas“ atidarymo vakaras bus skirtas britų menininkui Scott Barley. Nidos bendruomenės namuose svečias pristatys vieną paskutinių savo darbų „Sleep Has Her House“ (2017). Numatoma bendra diskusija apie eksperimentinio kino situaciją Europoje.
Kino kalbos svorį perteiktia telefonu
Scott Barley yra jaunosios kartos britų menininkas iš Pietų Velso. Nuo 2015 m. vien tik telefonu dirbantis režisierius reprezentuoja nostalgijos kino juostai nebeturinčią ir į skaitmeninę mediją be įtarumo žvelgiančią kartą. Jo praktikuojamą kūrybos metodiką dažnai pasitelkia Kalifornijos, Ilinojaus ar Paryžiaus universitetai – menininkas yra dažnas juose vykstančių seminarų lektorius. Patys režisieriaus darbai taip pat neliko nepastebėti. Festivalio atidarymo filmas „Sleep Has Her House“ (2017) buvo išrinktas geriausiu pilno metro darbu Brazilijos Fronteiros kino festivalyje, o „Hinterlands“ (2016) britų žurnalo „Sight and Sound“ skaitytojų – pripažintas vienu geriausių darbų trumpametražių kategorijoje.
Scott Barley darbai primena Bela Tarro estetiką ir Jono Meko betarpiškumą. Vengrų genijaus ilgi ir tapybiški kadrai bei kasdienybės sunkio fiksavimas atpažįstami ir būsimo festivalio svečio filmuose. O telefono, kaip visiškai kasdienybės absorbuoto įrankio, galimybės sukuria sąlygas kameros nesutrikdytai akimirkai pagauti. Pastarojo bruožo ištakos veda prie iškilaus lietuvių menininko Jono Meko darbų.
Grąžinti prarastas vertybes – ramią laiko tėkmę
Režisieriaus darbai artimi eseistikos žanrui. Juose piešiniai, nuotraukos, gyvi kadrai persipina ir sukuria ypač asmenišką atmosferą. Čia nėra dialogų, siužetinių linijų ar refleksijos pastangų, o tik kantrus ir drąsus stebėjimas. Stebėjimas, kuris lyg rentgeno spinduliai skrodžia laiko ir tamsos materiją. Scott Barley yra vienas tų retų pavyzdžių, kai šiandienos technologinių galimybių perviršis netrukdo kūrybinei intencijai reikštis.
Žiūrovo akis ilgai klaidžioja tamsos konsistencijoje. Žiūros intensyvumas nerimastingai ieško objekto. Tai užtrunka, nes režisierius laukia taip pat. Kiek virpantis nuo sušalusių rankų telefoninis objektyvas ima fiksuoti priešaušrio kontūrus. Kadre vis ryškiau regimi arkliai savo klusnumu žadina žmoguje glūdintį pirmykštį pradą. „Atsiduoti kino potyriui yra tarsi atsiduoti visatos stichijai, nebijoti joje skęsti ir nuskęsti“, – sako Scott Barley.
Keturios naktys klajonių ir egzistencinė žvarba
Festivalį „Suspaustas laikas“ atvers filmas „„Sleep Has Her House“, kuriame išsiskleidžia ankstesnės menininko kūrybos užuominos bei aspiracijos. 90 minučių misterija žiūrovą nukelia į keturių naktų klajones po Velso ir Škotijos kraštovaizdį. Tiesa, geografinės aplinkybės čia greit netenka savo reikšmės. Didingi ir anemiški slėnių kadrai, žaibo šviesos nutviekstas šaltis, hipnotizuojanti debesų slinktis jungiasi į mistinį ritualą, kurio metu žiūrovas atsiskiria nuo sociumo ir išgyvena egzistencinę žvarbą. Vienatvės ir nemigos gėla sutrikdo laiko kontinuumą, išmeta iš kasdienybės aklumo. Ištinka katarsis.
„Suspaustas Laikas“ – nuo 2016 m. kasmet organizuojamas nemokamas kinematografijos ir alternatyvaus meno festivalis, skirtas apžvelgti nepriklausomo meno formų evoliuciją, šių dienų tendencijas ir ateities perspektyvas. Liepos 24-28 d. festivalis grįžta į Nidą. Festivalį iš dalies finansuoja Lietuvos kino centras ir Nidos kultūros ir turizmo informacijos centras „Agila“.
Komentarai