„Peržengti slenksčiai“ – tokiu šūkiu šiemet pasitinka tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF). Jau atidarymo seanso metu mintimis apie įveiktus savo gyvenimo ir kūrybos slenksčius dalinsis festivalio svečiai – garsus lietuvių kilmės Kolumbijos politikas, buvęs Bogotos meras, Antanas Mockus, taip pat italų režisierius Sandro Bozzolo. Pastarojo filmas „Nijolė“ (2018) subtiliai atskleidžia ekscentriškojo politiko ir jo mamos – intravertės menininkės Nijolės Šivickas – gilų tarpusavio ryšį. Šiuo dokumentiniu pasakojimu rugsėjo 19 d. prasidės 16-asis VDFF.
„Filmas keistas tuo, kad jo centre – herojus, kuris nenori būti filmuojamas. Buvome sutarę, kad aš apsimesiu, jog nefilmuoju, o Nijolė apsimes, kad manęs nemato,“ – apie filmo kūrimo procesą pasakoja S. Bozzolo. „Ji nenorėjo būti tarp žmonių, bet jai jų labai reikėjo,“ – priduria režisierius.
Viena iš VDFF programos sudarytojų Sonata Žalneravičiūtė pastebi, kad, sutikdama filmuotis, iš prigimties labai uždara menininkė tarsi perlipo per save – peržengė tam tikrą slenkstį. Tačiau visą savo gyvenimą, kuriame netrūko iššūkių, Nijolė sugebėjo nugyventi neidama į kompromisus.
„Šiemet daugumoje festivalio filmų – stiprios, drąsios ir kūrybingos asmenybės. Tai žmonės, kurie priimdami sudėtingas gyvenimo aplinkybes, ne tik su tuo susigyveno, bet tapo svarbiais visame pasaulyje žmonėmis. Visai atsitiktinai dokumentiniuose pasakojimuose nemažai lietuvių, kuriuos iš šalies išvijo karas. Tai – Jurgis Mačiūnas, Jonas Mekas, Antanas Mockus, Nijolė Šivickas,“ – vardija S. Žalneravičiūtė.
Be „Nijolės“, festivalio pagrindinėje programoje šiemet – dar penki filmai, atspindintys naujausius ir įdomiausius šių dienų pasaulio dokumentininkų ieškojimus.
Atrasti kontroversišką Michailo Gorbačiovo – ne tik tragiško Sovietų Sąjungos lyderio, bet ir žmogaus – asmenybę kino mėgėjai galės žiūrėdami naujausią Wernerio Herzogo filmą-interviu „Herzogas / Gorbačiovas“ (2018). Pasivaikščioti seksualumo paribiais su vienu žymiausių šių laikų kompozitorių Georgu Friedrichu Haasu kvies „Menininkai iškrypėliai“ (2018). Šis filmas – tai Beatrice Behn ir René Gebhardto poros santykių studija. Meditatyvus ir filosofinis Andreos Bussmann „Faustas“ (2018), prisodrintas demoniškų apraiškų, nukels į Meksikos pakrantę. Ten pat, Meksikoje, nufilmuota ir Ericko Stollo bei Chase’o Whiteside’o „Amerika“ (2018) – žmogiškos šilumos kupina istorija apie trijų jaunuolių rūpestį savo močiute, vardu Amerika.
Kubos žvejų miestelio kasdienybę fiksuoja režisierė Kim Hopkins. Ten skurde gyvenančius žmones itin vilioja artimi Amerikos krantai. Pasilikti, gerbti likimą ir džiaugtis tuo, ką turi, ar ieškoti sotesnio gyvenimo užjūryje – tai dilema, nuolat kylanti filmo herojams. Kartu su jais ieškoti atsakymų į šiuos nelengvus klausimus dokumentikos mėgėjai kviečiami rugsėjo 21 ir 22 d., kuomet VDFF svečiuosis ir filmą pristatys pati režisierė K. Hopkins ir prodiuserė Margareta Szabo.
Festivalio pagrindinę programą šiemet papildys dar keturios: visų trijų Baltijos šalių kūrėjų filmų apie Baltijos kelią rinktinė „Baltijos keliai“, specialioji programa „Jono Meko portretai“, legendinio latvių kino režisieriaus Herzo Franko kūrybos retrospektyva ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Prahos scenos menų akademijos Kino ir televizijos mokyklos (FAMU) studentų filmų konkursinė programa. Specialus seansas „George: Jurgio Mačiūno ir Fluxus istorija“ – taip pat festivalio kalendoriuje.
Duris į kino sales VDFF atvers rugsėjo 19–29 d. Vilniuje, rugsėjo 23–25 d. Kaune, spalio 1–3 d. – Klaipėdoje. Daugiau www.vdff.lt.
VDFF yra seniausias tarptautinis dokumentinio kino festivalis Baltijos šalyse. Šiais metais festivalis vyks jau 16-ąjį kartą.
Komentarai