Vėsų rugsėjo 1-osios vakarą į Antverpeno parke įsikūrusį venue po atviru dangumi iš lėto renkasi juodai vilkintys žmonės. Kai kurie sėda ant amfiteatro suolų, kiti buriuojasi šalia tarp medžių įspraustos scenos. „Tokios garsios tylos dar negirdėjau“ rašo vienas fotografas savo „instagram stories“.
Paskutiniai pasiruošimai ir ritualas prasideda – nuo scenos sklinda triuškinantys rifai, ant kilimo klūpantis, nuo auditorijos nusisukęs (ir veik neatsisuksiantis) dainininkas iš lėto juda pirmyn ir atgal, kol galiausiai atsistoja ir pradeda šio vakaro apeigas. Randų nusėtas kūnas, skausmo kupini klyksmai ir apvaizdos nušviesto dvasininko judesiai, kylant kulminacijai imantys panašėti į smūgių išvengti mėginančio boksininko. Į tokią tamsos kupiną „Church of Ra“ bažnyčią kviečia belgų post metal / hardcore grupė Amenra.
Jau 20 metų aktyvi, 6 „Mass“ albumus išleidusi grupė nuo pat veiklos pradžios burė ištikimus gerbėjus. Koncertuose buvę penkis, aštuonis, penkiolika kartų jie vis grįžta, norėdami dar kartą išgyventi patirtas emocijas ir savotiškai apsivalyti – pasinėrus į grupės muziką ima rodytis, kad dainininkas Colin išrėkia visų, šimtais susirinkusiųjų, skausmą, dvejones, neigiamas patirtis, kol galiausiai viską nušviečia kone ekstazinė kulminacija ir prasideda kita daina.
Daugiau kaip valandinis koncertas pasibaigia akinančia tamsa. Auditorija neskuba ploti, o paskui neskuba išeiti. Grupė dar valandą bendrauja su žiūrovais, graibstančiais marškinėlius, vinilus ir ženkliukus, o tuomet ramiai patraukia namo, lyg nieko nebūtų įvykę. Tylūs, kuklūs, tikri profesionalai – taip juos apibūna visi organizatoriai.
Viena sėkmingiausiai užsienyje turuojančių Belgijos grupių rudenį pravažiuos ir Lietuvą. Tik čia stotelės nebus – niekas nesiryžo investuoti į „kiek per daug alternatyvią“ grupę. Visgi pamatyti juos bus galima Varšuvoje ar Rygoje.
Komentarai