Tai vienas ryškiausių ir paslaptingiausių avangardinio džiazo reiškinių, įtakojęs ne tik avangardo flagmanus, bet ir epochos dvasinius lyderius bei intelektualus.
„Sun Ra Arkestra“ įkvėpėjas ir ilgametis vedlys Sun Ra baigė savo žemiškąją kelionę 1993-aisiais. Iki 1995-ųjų jo „Arkestra“ vadovavo ilgametis grupės saksofonininkas Johnas Gilmore’as, o šiam mirus, estafetę perėmė dabartinis meno vadovas, vienas savičiausių pokario eros saksofonininkų Marshallas Allenas, muzikuojantis „Sun Ra Arkestra“ jau šešis dešimtmečius.
Šį pavasarį scenos veteranui sukako 95-eri. Šia proga balandį prasidėjo visus metus truksianti jo ir „Sun Ra Arkestra“ europinė turnė, skiriama ir Sun Ra „atvykimo į Žemės planetą“ 105-osioms metinėms.
„Mano istorija paslaptinga“, – yra sakęs didis mistikas Sun Ra, kurio tikrasis vardas buvo Hermanas Poole Blountas. Jis gimė 1914-aisiais Birmingame, JAV Alabamos valstijoje, vėliau paliko Alabamą dėl Čikagos, o pastarąją – dėl Saturno ir teigė taip ir nesupratęs, kaip atsidūrė Žemėje.
Kosminius Sun Ra ryšius liudija ir Egipto Saulės dievo vardas Ra, kūrėjo pasirinktas pseudonimui. „Ra“ ir „ar“ neatsitiktinai figūruoja ir „Arkestra“ pavadinime, o vidurinysis jo skiemuo „kest“, tapatus „kist“, sanskrite reiškia „saulės švytėjimą“.
Sun Ra yra pasakęs ir parašęs daug keistų dalykų, bet pavadinti jį tiesiog „keistuoliu“ būtų per daug paprasta. Legendinio kolektyvo lyderis, originalus klavišininkas išpažino savitą kūrybos mitologiją, kuri buvo neatsiejama nuo jo saviraiškos. Ra buvo ir įkvepiantis mokytojas savo grupės muzikantams – laikė tai viena savo buvimo Žemėje misijų.
Menininkas nuo vaikystės leido dienas grodamas pianinu ir komponuodamas, taip pat buvo apsėstas skaitymo aistros. Ra skaitė senuosius Egipto, Afrikos, graikų tekstus, tyrinėjo kalbos kilmę, Bibliją žinojo geriau už bet kurį dvasininką, domėjosi kabalos mokymu, buvo perskaitęs beveik visas angliškai išleistas knygas apie mistiką ir okultizmą.
Teosofija, matematika, fizika, istorija, muzika, magija, mokslinė fantastika, technologijos – visur jis matė Visatos dėsnių vienovę, bet pripažino žmogaus žinių menkumą nežinomybės akivaizdoje. „Daugybė dalykų, kuriuos darome, yra nežemiškos kilmės, jų įkvėpimo šaltinis – už šios planetos ribų“, – neabejojo Sun Ra.
Džiazas jam taip pat buvo dieviškos kilmės, mistinės patirties instrumentas, kuriuo Ra budino žmones iš snaudulio. Pats jis nenorėjo būti apsnūdęs nė akimirkos, todėl vengė kvaišalų, tabako, moterų, stengėsi atsikratyti senų idėjų ir įpročių.
„Sun Ra Arkestra“ muzikantai gyveno drauge su juo kaip komunoje, kartu dirbo, mąstė, alsavo muzika. Lyderis labiau vertino muzikantų intuiciją negu žinias.
Per „Sun Ra Arkestra“ istoriją kolektyve pasikeitė daugybė narių: kai kurie čia grojo dešimtmečius, kiti – tik keliuose įrašuose ir koncertuose. Už visas permainas Sun Ra buvo atsakingas asmeniškai. Jis nekonfliktuodavo su nepateisinusiais lūkesčių – tiesiog palikdavo juos „už borto“, įsikurdamas su tinkamais bendražygiais kitoje vietoje.
Grupės gyvenimas esmingai keitėsi kelis kartus – pagal tai etapais skirstoma ir jos lyderio kūryba. 1945 – 1961 metais Sun Ra rezidavo Čikagoje, vėliau iki 1968-ųjų dirbo su „Arkestra“ Niujorke, o nuo 1968-ųjų visi su Sun Ra įsikūrė jo nupirktame name Filadelfijoje.
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Sun Ra muzikoje buvo juntamas jo susižavėjimas bugivugiu, bliuzu, pianistų Count Basie, Ahmado Jamalo, Theloniaus Monko, Cecilo Tayloro grojimo stiliais, taip pat bibopo, hardbopo, modalinio džiazo įtaka. Jis cituodavo mėgstamus fortepijono klasikus Fryderyką Chopiną, Sergejų Rachmaninovą, Dmitrijų Šostakovičių, Arnoldą Schönbergą. Muzikos kritikų ir istorikų nuomone, kai kurios 6-ojo dešimtmečio jo kompozicijos priskirtinos jo palikimo „aukso fondui“.
„Arkestra“ Niujorko laikotarpis buvo paženklintas eksperimentais. Tuo metu kolektyvas grojo ekstremaliai garsiai, pasitelkdavo daugybę būgnininkų ir perkusininkų, neįprastus instrumentų derinius, kolektyvines „free“ improvizacijas. Būdavo sunku suprasti, kur baigiasi sukomponuotas tekstas ir kur prasideda improvizacijos. Tačiau pats Sun Ra niekada nelaikė savo kūrybos laisvąja muzika – jis tvirtino, kad joje nėra nė vienos atsitiktinės natos ar niuanso.
Filadelfijos periodu „Arkestra“ grįžo prie nuosaikesnio garso, bet kolektyvo koncertai išliko labai eklektiški ir energingi.
Sun Ra labiausiai žinomas kaip „kosminio džiazo“ kūrėjas, vienas radikaliausių džiazo pionierių. Jis grojo įvairiais elektriniais klavišiniais, išgaudavo iki tol negirdėtus garsus. Jo naujovės neprarado svarbos ir šiandien. Ra vienas pirmųjų džiazo lyderių, panaudojusių projektuose du kontrabosus, elektrinį bosą, gausiai naudojęs perkusiją, įtraukęs į pasirodymus solo ir kolektyvines „free“ improvizacijas. Jo pasirodymai visada būdavo kupini staigmenų.
„Sun Ra Arkestra“ kūryba – tai savotiškas totaliojo meno (Gesamtkunstwerk) pavyzdys. Joje jungiasi muzika, teatras, šokis, filosofija, senovė ir ateitis. Sun Ra su bendražygiais kildavo į sceną pasipuošę egiptietiškais galvos apdangalais, afrikietiškomis tunikomis ir karoliais.
Anot Ra, afroamerikiečiai visada buvo paslaptinga bendruomenė, turinti savo muziką, kalbą, ritualus ir galinti sukurti futuristinę Utopiją, tiesa, ne chaoso apimtoje Žemėje, bet kur nors kitoje planetoje.
Jis įsivaizdavo gyvenąs amžinoje dabartyje, anapus laiko, bet muzikoje derino polėkį su disciplina ir tikslumu, kurie būdingi kosmosui ir gamtai. Net talentingiausiems instrumentininkams kartais prireikdavo mėnesių perprasti jo užrašytas kompozicijas. Sun Ra galėjo viename kūrinyje išskleisti visą paletę stilių – nuo retro svingo iki kosminių tonų.
„Siekiu nevaržomai, visam pasauliui suprantamais garsais perteikti laimę, malonumą ir grožį“, – taip jis kalbėjo apie savo kūrybą, kuria norėjo įkvėpti žmones siekti geresnio pasaulio.
„Sun Ra Arkestra“ tarptautinė šlovė ėmė augti 7-ajame dešimtmetyje nuo pirmųjų koncertų Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Sun Ra su savo kolektyvu koncertavo Europoje beveik iki mirties, tris kartus gastroliavo Egipte.
Lyderiui mirus, grupės koncertai ir kelionės nenutrūko. 2004-aisiais ji pasirodė „Ustuu-Huree“ gyvos muzikos festivalyje Tuvoje, pietų Sibire, 2008-aisiais pristatė Sun Ra palikimą septynias dienas iš eilės tarpdisciplininės kūrybos festivalyje ZXZW Olandijoje.
2009 metais kolektyvas surengė pasirodymą Filadelfijos šiuolaikinio meno institute, pristatant čia parodą apie „Arkestra“ palikimo sąsajas su šiuolaikiniu menu. 2011 metais grupė pirmą kartą koncertavo Australijoje, Melburno tarptautiniame džiazo festivalyje ir Tasmanijos naujojo bei senojo meno muziejuje MONA.
Marshallas Allenas baigė Paryžiaus konservatoriją ir įsiliejo į didžiulę „Sun Ra Arkestra“ pūtikų grupę dar 1958-aisiais – gyveno, keliavo, repetavo, įrašinėjo muziką su Sun Ra didžiąją jo kūrybinio gyvenimo dalį, suvaidino svarbų vaidmenį „free“ džiazo judėjime. Vos pora žmonių buvo tokie artimi Sun Ra bendražygiai.
Alleno instrumentai (be altinio saksofono, jis groja ir fleita, obojumi bei kitais pučiamaisiais) skamba daugiau kaip 200 Sun Ra įrašų.
Jis taip pat bendradarbiavo su Artu Simmonsu, Don Byasu, Jamesu Moody, Paulu Blay, „Medeski, Martin & Wood“, „Phish“, „Sonic Youth“, „Digable Planets“, o pastaraisiais metais Niujorke muzikavo įvairiuose projektuose su bosininku Henry Grimesu, interpretavo Sun Ra palikimą su „Innerzone Orchestra“.
Jau 25 metus Allenas kaip Sun Ra įpėdinis tyrinėja ir tęsia jo muzikinius priesakus. Savo paties kompozicijomis bei naujomis Sun Ra muzikos aranžuotėmis jis kursto legendinės grupės kūrybinę energiją, neleisdamas jai virsti tik egzotišku praeities vaiduokliu. Su „Sun Ra Arkestra“ jis įrašė du albumus kaip lyderis.
Tačiau jokie įrašai negali atstoti šios grupės gyvo muzikavimo žavesio.
Komentarai