[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Prieš kelis metus rinkdamas įvairius post-kraut garsus, susidūriau su pavadinimu Gnoomes. Džiaugiausi atradęs Josefin Öhrn + The Liberation padarytą šios grupės kūrinio “Roadhouse” remiksą, pasižyminti monotonišku ir motorišku pulsavimu ir psichodeliniais vokalais. Pernai pagaliau susiruošiau apsilankyti “Bolfest” Maskvoje. Tyrinėdamas šio renginio programą vėl apsidžiaugiau atradęs jau pažįstamą pavadinimą Gnoomes, tačiau žiauriai nustebau, kad ši grupė yra iš… vieno svarbiausių Uralo pramonės centrų Permės. Apie šį miestą buvau girdėjęs nebent tai, kad čia “Ural Great” krepšinio klube savo laiku žaidė R.Vaišvila, K.Lavrinovičius, G.Kadžiulis ir T.Pačėsas. Tokia mano ir Gnoomes pažinties istorija, rytoj jie išleidžia EP “Irma”, o gruodžio pradžioje pirmą kartą gros Lietuvoje.
Rudenį redakcijai parašė says grupės vokalistas ir bosistas Aleksandras Pjankovas klausdamas, ar negalėtume padėti suorganizuoti koncerto Vilniuje. Po aukščiau aprašytos pažinties tiesiog negalėjome atsisakyti ir susikooperavome su “pasidaryk pats” koncertų organizatoriais “Facial Tumour Booking”.
Praėjusį pavasarį grupė išleido trečiąjį ilgagrojį “MU!” Po sėkmingų koncertų Europoje muzikantai norėjo užfiksuoti pulsuojančią ir svaiginančią gyvų pasirodymų energiją: “Nusprendėme padaryti šį įrašą gyvesnį, mažiau elektroninį nei prieš tai išleistą “Tschak!”, galvojome, kaip padaryti savo skambesį dinamiškesnį.” Užsidarę savo studijoje senoje sovietinėje radijo stotyje su analoginiais sintezatoriais, Gnoomes sukūrė tai, kas vadinama stipriu psychodelinio stargaze kraut techno kosmiche pop miksu.
Prieš tai turėję problemų dėl pūtimo ir privalomos tarnybos kariuomenėje, pastaraisiais metais Gnoomes užsiėmė gerokai malonesniais dalykais: Aleksandras vedė Mašą, kuri tapo ne tik jo žmona, bet ir Gnoomes nare, gitaristui Dmitrijui Koniuševičiui gimė vaikas, o būgnininkas Pavelas Fedosejevas pradėjo ambicingą asmeninį elektronikos projektą Kikok.
Prieš koncertą Vilniuje, su Aleksandru pasikalbėjome apie Permę, psichodelinę muziką be psichodelikų, zazen meditaciją, repeticijas ir nuvairuotus kilometrus.
Papasakokit ką nors apie Gnoomes pradžią. Kiek žinau, prieš tai buvo kažkokios garažinės ir britpopo koverių grupės… Beje, kodėl Gnoomes?
Gnoomes prasidėjo nuo ilgų žieminių pasigrojimų 2014-ųjų vasarį. Gavome pasiūlymą sugroti spontanišką koncertą ir sutikome. Vos per vieną savaitę sukūrėme visą programą, apie 40 minučių muzikos.
Kartą naktį susapnavau ant tviskančios žvilgančios scenos grojančią grupę, ten stovėjo būgnų komplektas su užrašu “Gnoomes”. Pagalvojau, jog tai puikus pasąmonės šauksmas. Tarsi The Doors su dviguba “o”.
Taigi, sugrojome pirmą koncertą kaip Gnoomes ir supratome: “Taip, reikėtų tęsti ir visa tai įrašyti”. Taip buvo nuspręsta išleisti mūsų pirmąjį įrašą “It’s Moonbow-time, Boy” EP.
Skaitant apie Gnoomes, daugelyje vietų minimi Pink Floyd’ai. Ar iš tikrųjų mėgstat juos? Iš kur, be muzikos, semiatės įkvėpimo?
Juokinga, kaip dažnai esam lyginami su Pink Floyd’ais. Kūrinys “Myriads” iš pirmojo albumo “Ngan!” netgi pateko į “Mojo” sudarytą Syd Barret (Pink Floyd įkūrėjas – ore.lt) palikimo rinkinį. Nepasakyčiau, kad labai juos mėgtume, tačiau, žinoma, gerbiame jų kūrybą.
Kalbant apie nemuzikines įtakas, paminėčiau David Lynch, Jim Jarmusch, Harmony Korine, Ludwig Wittgenstein, Daisetsu Suzuki.
Mėgstame būti lauke, vien pasivaikščiojus miške apima nuostabi palaima. Taip pat mėgstu gaminti, turuojant paprastai gaminu pusryčius ir priešpiečius grupei, o kartais – ir savo draugams iš viso pasaulio. Mane tai ir nuramina, ir įkvepia. Žvaigždžių stebėjimas irgi variantas, tačiau ne Permėje, nes čia visada tamsu ir apniukę.
Jei atvirai, dar visai neseniai net neįsivaizdavau, kad esate iš Rusijos ir netgi ne iš Maskvos ar Piterio, bet iš Permės. Papasakokit apie savo miestą – kaip jis skamba? Įvedus paieškoje “Perm”, dauguma rezultatų susiję su… garbanotomis šukuosenomis.
Cha-cha! Jo, kai reikia žmonėms paaiškinti, kaip tariamas miesto pavadinimas, sakome, kad kaip šukuosena. Vis dėlto, tai didelis pramoninis miestas, kuriame gyvena milijonas žmonių, tačiau beveik nieko nevyksta. Kiekvieną gegužę-birželį Permėje vyksta labai garsus tarptautinis klasikinės ir post-klasikinės muzikos festivalis “Diaghilev festival” – juo mes išties didžiuojamės. Žiemą būna išties šalta, kartais iki -35, vasarą gali būti atvirkščiai. Gamta už miesto yra nuostabi, norėtume ten praleisti daugiau laiko, tačiau į tas vietas ne taip lengva nusigauti.
Kažką girdėjau apie “Gnoomfest” – ar tai jūsų kuruojamas renginys?
Taip, šiemet turėjome puikią galimybę (netgi valdžia parėmė) padaryti festivalį, kuriame grojo mums patinkančios grupės iš Britanijos, Italijos ir, žinoma, Rusijos. Tai buvo vienos dienos renginys su nuostabiomis vizualizacijomis, puikiu garsu ir atvira publika. Išties buvome pakerėti mūsų miesto žmonių, atėjusių į festivalį. Tarp jų buvo mamos su vaikais, ortodoksų šventikai, netgi gubernatorius, apsilankęs tuo metu, kai mūsų leiblo bosas Chris grojo tikrai triukšmingą gabalą. Neįtikėtina, tačiau esame 100% patenkinti rezultatais. Tikimės, kad vėl galėsime tai padaryti.
Prieš kelis metus Permės gatvėje jus sustabdė policija, o šlapimo testas narkotikams buvo teigiamas. Po 5 dienų areštinėje turėjote kas mėnesį tikrintis, kad įrodytumėt, jog nesat narkomanai. Ar ši byla jau baigta?
Taip, dabar prisimename tai su šypsenomis.
Ar sunku kurti psichodelinę muziką be jokių psichodelinių stimuliatorių? Girdėjau Saša pradėjo praktikuoti zen budizmą. Kokiais dar keliais siekiate tokios būsenos?
Nors neatsisakome psichodelikų vartojimo meno kūrimui, tvirtai tikime, jog tai nėra būtina.
Visos psichodelinės būsenos yra mūsų galvose ir kartais žmonės vartoja narkotikus, norėdami ten nusigauti greičiausiu keliu. Bet kuriuo atveju atradau sau, kad iš esmės muzikos kūrimo džiaugsmas slypi tavo paties koncentracijoje. Jei grodamas gali užsimiršti, esi laimingiausias žmogus pasaulyje. Vis dėlto grojant kyla visokiausių minčių, tuomet muzika tiesiog išgaruoja priešais akis.
Praktikuodami zazen (sėdėjimo meditacija – ore.lt), išvalome savo galvas ir tai padeda nepamiršti, jog esame gyvi. Be to, mums labai patinka minimalistinė ir pasikartojanti muzika. Pavyzdžiui, Terry Riley ar Steve Reich kūriniai – nieko net nereikia, kad nuneštų, jų muzika pati yra tarsi mikrodozavimas.
Įdomu, kaip vyksta jūsų repeticijos. Grojate gabalą po gabalo ar tiesiog neriate į improvizacijas?
Anksčiau rašydavome dainas namuose, tuomet kuris nors atsinešdavome jas į repeticiją ir bandydavome tai apgroti. Dabar mums labiau patinka spontaniškas muzikos kūrimas – tam geriausiai tinka džemas. Paprastai įsirašome viską į aifoną, o paskui iš 5 valandų išsirenkame apie 15 motyvų, kuriais tikime, ir iš jų lipdome kūrinius, kuriuos vėliau įrašinėsime.
Jūsų diskografijoje yra daug remiksų – kuo ši forma jus labiausiai žavi?
Visų pirma, tai yra būdas pasakyti “ačiū” mums patinkančiam kūriniui. Antra, literatūroje yra toks terminas “interkontekstuali erdvė”, kurdami remiksą mes tarsi susijungiame su menininko erdve ir žiūrime, kas nutiks toliau. Kartais tai suveikia puikiai, kartais – ne, bet kuriuo atveju visada verta pabandyti. Tai įkvepia ir priverčia daugiau sužinoti apie save kitu kampu.
“Ngan!”, “Tschak!”, “Mu!” – visi jūsų albumai pažymėti šauktukais – kodėl?
Tai – tik emocija ir ankstyvosios krautrock muzikos prisiminimas. Be to, gerai atrodo vizualiai ir turbūt tai yra visų trijų albumų žinutė – motyvacija kokiam nors veiksmui.
Kaip nutiko, kad patekote į tokį turtingą “Rocket Recordings” katalogą?
Tai nutiko atsitiktinai, išsiuntėme apie 20 meilų skirtingiems leiblams, keletas jų atsakė, tarp jų buvo ir “Rocket Rec.” Tai buvo wow momentas! Tačiau pradėjome vienas kitą geriau pažinti, supratome, kad mūsų skoniai labai panašūs ir atrodo, lyg būtume draugai nuo visatos pradžios.
Nuvairavote apie 4000 (!) kilometrų sugroti keletą koncertų Benelux’e, tuomet nuvažiavote dar 1000 km ir pradėjote turą Italijoje. Jūsų “gnoomobilis” labiau primena šeimyninę mašiną nei įprastą grupės busiką…
Logistiškai ir ekonomiškai mums tai buvo geriausias pasirinkimas. Žinoma, truputį jaudinomės, tačiau dabar žinome, kad tai buvo protingas sprendimas iš Permės keliauti savo automobiliu. Iš kitos pusės, visą savo aparatūrą turėjome su savimi ir nereikėjo jaudintis, kad ji bus sulaužyta transportuojant.
Kaip manote, kodėl jūsų muzika geriau žinoma Europoje nei jūsų gimtojoje šalyje? Neseniai grojote keletą koncertų Rusijoje, galbūt situacija keičiasi?
Sutinku, situacija keičiasi. Labai džiaugiamės, kad Rusijoje atsirado toks festivalis kaip “Bolfest” («Боль») ir jis nuolat plečiasi. Tai rodo, kad Rusijoje dar ne viskas prarasta, yra daugybė puikių grupių, pasiruošusių sudrebinti Europą ir kitas šalis.
Bet kuriuo atveju, kalbant apie mūsų muziką, pasakyčiau, kad mūsų kūryba Rusijos žmonėms per daug paini. “Fūzuotos gitaros, popsovi vokalai, hiphopo ritmas ir “Adidas” kostiumai. Kas čia per šūdas?” Manau, tokia yra bendra reakcija.
Žmonės Lietuvoje mažai žino apie šiuolaikinę Rusijos muziką. Na, Shortparis, Ploho, Pasosh, Bad Zu, Ic3peak, Motorama ir keletas kitų grojo čia, bet ką parekomenduotumėt iš kylančių altikėjų?
Pinkshinyultrablast (pernai grojo festivalyje “Devilstone” – ore.lt), Директор всего, Marzhan.
Tai bus pirmasis Gnoomes pasirodymas Vilniuje, Lietuvoje. Kaip įsivaizduojate šią vietą?
Manome, tai tikrai šiuolaikinė vieta, turinti daug istorijos. Džiaugiamės galėdami čia groti! Спасибо вам!
Internete:
instagram.com/gnoomes_official
[ ENGLISH VERSION ]
Please, tell us a bit about the beginning of Gnoomes. I know there were some garage and britpop covers bands before… Why Gnoomes, by the way?
We started Gnoomes with long winter jams in the February 2014. We got an offer to play a spontaneous gig and we agreed. We’d created a whole set of songs (around 40 mins) for just one week. One night I saw a dream where some band was playing at the shiny glittering stage and there was a drum-kit with the letters «Gnoomes» on it. I thought it was a great call of subconscious. Like Doors with double ‘o’. So we played as Gnoomes for the first time and we realised: «Yeah, we should go further and record stuff». Thus it was decided to make our first record EP «It’s Moonbow-Time, Boy».
Reading about Gnoomes, I noticed mentioning Pink Floyd many times. Are you into them? What are the other influencers, besides music? Stargazing, for example?
It’s funny how often we’re compared to Pink Floyd, and even our song ‘Myriads’ from the first LP ‘Ngan!’ was presented in the Mojo’s Syd Barret’s legacy tracks. I wouldn’t say we’re into them much but of course we do respect their music. Speaking of no music influences I would mention David Lynch, Jim Jarmusch, Harmony Korine, Ludwig Wittgenstein, Daisetsu Suzuki.
We love being outside, just walking in the forrest is a magnificent bliss. I also love cooking, when we tour I usually cook breakfasts and lunch for the band and sometimes our friends from all over the world. I find it both peaceful and inspiring. Stargazing is an option but not in Perm as it’s always dark and moody in there.
To be honest, until recently, I had no idea that you’re from Russia and not even from Moscow or St.Petersburg, but from Perm. Tell us about your city – how does it sounds? Btw, when you search “perm” images, most of results shows… curly hairstyle.
Ha-ha! Yes, we spell ‘Perm’ and explain people that it sounds like a hairstyle. However it’s a big industrial city with 1 million population and not so many things happening there. Every May-June Perm hosts a very famous international festival of classic and post-classic music called Diaghilev Festival – the thing we’re really proud of. In winter it could be really cold like -35 below zero, in summertime it could be opposite. The nature outside the city is beautiful, i wish we’d spend more time there but it’s not easy to get to those places.
Heard something about Gnoomfest – is this event curated by you?
Yes, this year we had a great opportunity (even funded by the government) to make a festival with the bands we really like from the UK, Italy and Russia obviously. It was a 1 day event with the amazing visuals, excellent sound and very open-minded audience. Seriously we were blown away by the people from our city who visited the fest. There were moms with kids, orthodox priests, even the governor came while our label boss Chris was djing a really noisy track. Bonkers, but we’re 100 % happy with the results. Hopeful we could do this again.
Few years ago you were stopped by police at the street in Perm and failed urine test for drugs. After spending 5 days in jail, you needed to provide regular monthly drug tests to prove you’re not drug addicts. Is this case over?
Yep, now we’re remembering those time with the smiles on our faces.
Is it hard to create psychedelic music without any psychedelics? Heard Sasha started to practise Zen Buddhism, what would be the other ways to achieve psychedelic state of mind naturally?
Though we don’t refuse using psychedelics for making art, we strongly believe that it is not necessary.
All psychedelic states are coming forth within our minds, and sometimes people use drugs for the quickest way to get there. Anyway fundamentally I found for myself that the joy of making music is laying in a one’s concentration. If you can forget yourself by playing a track you’re the happiest person in the world, however we all get thoughts while we play, and the music vanishes right in front of our eyes. Practicing zazen meditation we do a big cleaning in our heads and it helps not to miss the point of being alive. Besides we’re really into minimal and repetitive music. For example let’s take some music pieces by Terry Riley and Steve Reich, you need nothing to be blown away, their music is like a microdosing itself.
I wonder how your rehearsals looks like. You play piece after piece or just dive into improvisations?
We used to write songs at home, then someone from the band brings them to a rehearsal and we start to play around the piece. Now we like more spontaneous way of making music – jam is the best thing for that. We usually record our jams on iPhone and after 5 hours of raw material we pick up around 15 tracks in which we believe and sculpt them into songs that will be recorded later.
There are plenty of remixes in your discography – what do you like the most in it?
First of all it’s a way to say «thank you» for the track which we absolutely love. Second of all, there is a term in literature «intercontextual space», by making a remix we kind of connect to the space of an artist and see what happens next. Sometimes it works perfectly, sometimes it doesn’t, anyway it always worth a shot. It inspires and makes you learn about yourself more from a different angle.
Ngan! Tschak! Mu! All your albums are marked with exclamation mark – why?
It’s just an emotion and a reminiscence of early krautrock music. It also looks cool visually and probably that’s the main message of all three albums. It’s a motivation for any action.
How did it happen that you jumped into such a rich Rocket Recordings rooster?
It happened accidentally, we e-mailed around 20 different labels, few of them replied and the Rocket’s were among them. It was a wow moment! But when we started to know each other more, we realised that our tastes are really similar and it seems like we are friends since the beginning of the universe.
You drove about 4000km (!) to play few gigs in Benelux and then drove more than 1000km to start tour in Italy. But your Gnoomobile looks more like family car than a regular band tour bus…
Logistically and economically it was the most perfect option for us. Of course we worried a bit, but now we realise that it was a wise decision to travel from Perm by our own car. On the other hand we have all our music gear with us and we don’t have hesitations that it will get broken while transporting.
Why, do you think, your music is more known in Europe than in your native country? Recently you’d played some gigs in Russia, maybe this situation is changing?
I agree, the situation is changing. We’re really glad that there is «Боль» festival in Russia and it’s getting bigger. It shows that nothing is lost for Russia, we have plenty of great bands who are ready to rock over Europe and other countries. Anyway speaking of our music I’d say it’s too confusing for people in Russia. «Fuzzy guitars, poppy vocals, hip-hop beat and Adidas suits. What the fuck is this?» I think that’s the general reaction.
People over here don’t know much about contemporary Russian music. Well, Shortparis, Ploho, Pasosh, Bad Zu, Ic3peak, Motorama and few did played here, but who you’d recommend from upcoming artists?
Pinkshinyultrablast, Директор всего, Marzhan.
Looks like it’s gonna be your first gig in Vilnius and Lithuania. What is your imagination about that place?
We think it’s a really modern place with history. Excited to play there!
Спасибо вам!
Komentarai