Sulaukusi 32-erių amerikietė Lucia Berlin – tuomet dar ne rašytoja – jau buvo tris kartus išsiskyrusi, turėjo keturis sūnus, kuriuos reikėjo išlaikyti pačiai, ir kovojo su priklausomybe nuo alkoholio. Vėliau šios patirtys nugulė į noveles apie mokytojų, medicinos seserų, namų tvarkytojų pasaulį, apie „paprastus“ žmones „paprastuose“ darbuose.
Visas žmogiškos patirties spektras skleidžiasi L. Berlin 43 novelių rinktinėje „Namų tvarkytojos vadovas“, kurią išleido leidykla „Kitos knygos“ (vertė Eglė Naujokaitytė). Knyga pasiekia gyvenimo šerdį, mato grožį, net beviltiškus dalykus perteikia su humoru, užčiuopia kasdien sutinkamų žmonių ypatingumą. Tai indėnas, laukiantis skalbykloje, juodaodės namų tvarkytojos, aptariančios, ką pavogė iš tvarkomų namų, policininkai, vienuolės – žavūs kasdienybės ekscentrikai.
Humoras ir jokio „tempimo žemyn“
JAV rašytoja L.Berlin (1936–2004) – atradimas ir patiems amerikiečiams. Nors autorei esant gyvai keli jos autobiografinių novelių rinkiniai ir buvo išleisti, tik 2015-aisiais pasirodęs „Namų tvarkytojos vadovas“ sulaukė didelės sėkmės, tapo „The New York Times“ bestseleriu. XX a. antroje pusėje parašyti apsakymai tapo aktualūs būtent mūsų dienomis – tiek Amerikoje, tiek ir dabar – Lietuvoje.
„Ji be menkiausių skrupulų aprašinėja nelaimingų žmonių gyvenimus, kur negandos tapusios tokia kasdienybe, jog visi su jomis seniausiai susitaikę. L.Berlin nesibodėdama vaizduoja kančią ir vargą, degradaciją, vulgarumą, bjaurumą ir kokie visgi mieli ir jautrūs yra tie, kurie nepritampa ir lieka atsvara daugumai. Visa tai daroma su gera doze humoro ir be jokio „tempimo žemyn“. Traukiami kasdienybės stebuklai, o susitikimams su nepažįstamaisiais viešuose skalbimo punktuose suteikiamas romantinis tonas“, – apie L.Berlin noveles sako vertėja E.Naujokaitytė.
Tikro gyvenimo atspindžiai
Autobiografinėms novelėms temų autorė sėmėsi iš savo gyvenimo. L. Berlin kūryba įkvėpta vaikystės, praleistos Vakarų Amerikos kalnakasybos miesteliuose, paauglystės Santjage, Čilėje, gyvenimo JAV ir Meksikos pasienyje.
Novelėse rašytoja kasdienius sunkumus supina su humoru, o liūdesį – su nenuilstamu kovingumu. Ir ji laimi – užaugus vaikams meta gerti, ima reguliariai rašyti ir tampa Kolorado universiteto dėstytoja.
L.Berlin yra iš tų JAV rašytojų moterų, kurios vadinamos „prarastomis ir naujai atrastomis laike“, panašiai kaip Shirley Jackson, Anne Sexton ar Dorothy Parker. L.Berlin atvejis kiek liūdnesnis, nes šios rašytojos kūriniai publikuoti gerokai vėliau, nei ji juos parašė, ir tik praeito amžiaus pabaigoje susilaukė skaitytojų dėmesio ir pripažinimo. Kritikų ji ne kartą vadinta „geriausiai saugoma JAV paslaptimi“.
Moteriškasis Bukowskis
Vieni literatūros kritikai L.Berlin lygina su A.Čechovu, kiti – su Ch.Bukowskiu, tačiau labiausiai vertinamas jos išskirtinis pasakojimo tonas ir matymas. Rašytoja ypač simpatizuoja protingoms moterims, kurių nelepina gyvenimas.
„Tikrovės dvelksmas“ skaitytoją pasitinka nuo pirmųjų puslapių. Pasakojimai pasižymi neįtikėtinu ir užburiančiu paprastumu. Atrodo, jog visa, ką parašė autorė, būtų išgyventa jos pačios (gal taip ir buvo), bet kartu tie nutikimai atskleidžia platesnę – bendražmogišką, ne vien asmeninę, autorės patirtį. Pasakojimas visada tarsi „užstringa“ prie kažko išties svarbaus – ir tuomet atveriami platesni prasmių pasauliai, ne vien tie, apie ką iš pirmo žvilgsnio šnekama. Niekas nepraslysta Luciai pro akis, jos rašymo stilius – konkretus ir tikslus, kartu be galo žaismingas, spontaniškas. Šis spontaniškumas – svarbi estetinė priemonė“, – L.Berlin kūrybos bruožus komentuoja knygos vertėja E.Naujokaitytė.
„Drįsčiau teigti, kad galbūt niekad neteko skaityti protingesnės, jautresnės, mielesnės ir drąsesnės rašytojos už Lucia Berlin“, – susižavėjimo autore neslepia knygos vertėja.
Komentarai