Šiomis dienomis buvom susitarę su shishi pasimatyti Taline, kur jos turėjo pasirodyti vienoje svarbiausių regiono muzikos mugių „Tallinn Music Week“. Laikau čiurikus ir, tikiuosi, susitiksime ten rugpjūčio pabaigoje, o vasaros pradžioje merginos planuoja išleisti savo antrąjį albumą „MAFITISHEI“, kurio keli singlai sukasi internetuose, o kai kurie kūriniai jau girdėti ir koncertuose. Antrasis įrašas beveik dvigubai trumpesnis ir aštresnis nei pirmasis „NA x 80“, tačiau jame išlieka atpažįstamos vokalinės harmonijos ir ekletiškas rap-trash-lo-fi-surf-soul mišinys, persipynęs su vaikišku džiaugsmu ir moteriška energija.
Pastarieji metai grupei buvo gana intensyvūs – shishi koncertavo Čekijoje, Izraelyje, Kroatijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Slovėnijoje, Vengrijoje, Austrijoje. Metų pabaigoje muzikos talentų medžiotojas ir naujosios rusiškos muzikos bangos festivalio „Bolfest“ Maskvoje įkūrėjas bei meno vadovas Stepan Kazaryan savo paskyroje pasidalino nuoroda į shishi albumą ir pridėjo: užklupau nuostabią grupę iš artimo užsienio. 2020-ųjų pradžioje shishi blizgiai nuskambėjo „Ment“ mugėje Liublijanoje, o festivalyje „Welcome to the Village“ Roterdame jos daug kam tapo didžiausiu atradimu. Pastarasis shishi pristatė taip lyg „the Clash ir the Stranglers būtų išsiruošę kartu atostogauti“.
2017-ųjų vasarą savo karjeros pradžioje merginos mums davė vieną pirmųjų savo interviu. Tuomet Dominyka aka Victoria sakė: „Norisi susigroti ir nepamesti to džiaugsmo. O jei dar pavyktų pavarinėti po festus ir užsienius toliau su šita grupe, tai išvis super.“ 2018-ųjų rudenį shishi įrašė ir savo rankomis suklijavo savo debiutinį albumą „NA x 80“, o netrukus pradėjo „varinėti po festus ir užsienius“. Susigroti pavyko, tačiau ne visoms pavyko nepamesti džiaugsmo – grupę paliko Elena aka Frančeska, tačiau ją prie būgnų gana operatyviai pakeitė Kamilė aka Benadetta. Deja, koronos karantinas pristabdė naujos sudėties trio pasirodymus scenoje, tačiau jos sako, kad „per tas “atostogas” rasim ką veikt“.
Naujomis dainomis, po vieną, grupė žada dalintis iki pat albumo pasirodymo birželio pradžioje. „MAFITISHEI“ yra išleidžiamas su Didžiosios Britanijos muzikos kompanijos „The state51 Conspiracy” pagalba. Klausytojams, kuriems net paklausius pirmojo albumo singlo netaps aiškiau, ką reiškia „Mafitishei“, į pagalbą ateina buvusi grupės būgnininkė Frančeska: „M – mistinė, A – atvira, F – fantastiška, I – iracionali, T – tiesa, I – išlindusi, S – salamandra, H – haliucinacijoje, E – erdvėlaikyje, I – išskriejusi.“
kai ausyse spengia, o galva sprogsta
arba jautiesi visiškai tuščias
aplink nesusipratimai ir tu esi to dalis
kai reikia kalbėti, o tave tildo,
arba visi kartu nepatogiai tylit apie svarbius dalykus
lieki vienas, sakai ačiū, kad buvot, dieve padėk.
Pernai nemažai grojote Europoje. Kuo koncertai už Lietuvos ribų skiriasi nuo “namų arenos” Kas labiausiai užknisa turuose?
Victoria: Labai užknisa važiuot ilgai ilgai, nes skaudaskauda. Užpakalį, kojas. Kartais trūksta laiko pabūt vienam, nes įsijungi į tokį komandinį žaidimą ir jį žaidi. Nors mūsų gera kompanija, noriu eit visur, kur eina jie, nes ten, labai galimas daiktas, bus labai juokinga. O man juoktis patinka. Koncertai ne Lietuvoj – susidariau įspūdį, kad svetur mus lengviau priima. Gal ir mes save lengviau priimam? Gal dar nesam niekam atsibodę, dar šviežios, tai klausovai reaguoja, ateina pasikalbėt, juokiasi iš mūsų kreivų bajeriukų, perka kompaktus. Nu joo, mes atsipalaiduojam, nes yesterday (in Lithuania), all your troubles seem so far away (in Poland).
Maria Rosa: Nors didžiąją laiko dalį būnam vieni nuo kitų arčiau nei per metrą, visai neuž(si)knisam. Atvirkščiai – šešiolikos valandų kelionėj gali iš kolegų išknisti įdomių dar negirdėtų istorijų ir neįtikėtinų fakčiukų. Mėgstu pasiknaisiot, taip pat ir knygose, kurių niekur kitur neprisiverti ar nespėji paskaityt, o kelyje – puikiai malšina užpakalio skausmą!
Victoria: Išreiškiu nepasitikėjimą Marios Rosos teiginiu, kad knygų skaitymas malšina užpakalio skausmą. Dėl įdomybių apie kolegas – for real. Kai važiavom iš Budapešto sužinojau, kad Ištvanas (grupės vadybininkas – ore.lt past) moka beveik visą Solange albą dainuot.
Po pertraukos atsiradęs “tėtė” nominavo jus punk kategorijoje. Iš pirmo žvilgsnio skamba keistokai, bet jūsų grupės pradžia – užtikrintas ėjimas į sceną nelabai mokant groti, atitinka visus pankroko standartus. Gal jūs išties užsislaptinusios punketės?
Victoria: Labai malonu būti nominuotoms punk kategorijoj. Aš žiauriai norėčiau grot pankroko grupėj, bet negroju, groju shishi. shishi turi punk attitude galbūt, taip, bet kalbant apie muziką – tai dar mums reiktų padirbėt : D aš dar piku nemoku grot bosu.
Maria Rosa: Atrodo, organizatoriai nominavo mūsų idėjas – eiti į sceną iki galo neišmokus grot gamų ir akordų, savarankiškai leisti albumą ir pačioms karpyti milijoną viršelių rankomis, o kai kur specialiai pasistengt nepasistengt. Bet prie ko čia muzika? Man patinka pankroko energija, bet kol kas neįsivaizduoju savęs tokioj grupėj. Svajoju fantastiškai puikiai išmokt grot surf roką ir daryt tai kur nors vandenyno pakrantėj.
Užpernai tarp metų alternatyvos jus įtraukė ir “mama”. Kaip jautėtės pas ją svečiuose?
Victoria: Į pačią apdovanojimų ceremoniją nepavyko nuvykti, bet šita nominacija buvo truputį arčiau tiesos. Bandyt įdėt save į kategoriją yra sudėtinga. Sakyčiau shishi – popsas su užuominom į ką tik nori. Pas MAMĄ sakė: vyrai, garsiai paplokit shishi merginom :D, pamatėm daug visokių muzikantų, davė mažų juokingų labai skanių sumuštinukų, žiūrėjom į Vilnių iš aukštai į toli ir, nesibaigus renginiui, išvarėm į studiją repetuot.
Maria Rosa: Apdovanojimuose su shishi nebuvom, bet buvau anksčiau, lydėdama kolegas muzikantus. Turiu pasakyt, buvo nejauku, mačiau, kaip kitiems ten smagu ir patogu būti, jaučiausi tikrai alternatyviai. Bet sulaukėm žinių, kad viena mergina vien pamačius nominacijų filmuką atrado shishi. Tai dėl tokių momentų labai linksma ir verta būti pastebėtoms ir nominuotoms.
Ar per tuos tris metus pasikeitė santykis su shishi – gerosiomis dvasiomis, liūto su šuns kojom ir uodega pavidalu, saugančiomis namus nuo blogio? Ar jos reikalauja kokių nors aukų ar ritualų?
Victoria: Šitas liūtas nuo pat pradžių jau vėmė ir sysiojo, ir t.t., ir pan. Jis toliau saugo, besaugodamas kartais nusimyža ir apsivemia. It’s like life, you feel me? Reikalauja shishi daug laiko, darbo, minčių. Bet ir saugo nuo going totally kuku. Tai balansas geras.
Maria Rosa: Išvest šitą liūtą kasdien į lauką pasysiot, pašert, pabučiuot, paglostyt, pažaist su juo – čia ne kokį šunį prižiūrėt (o kai kas iš mūsų dar ir tokį turi!) Aukojam daug laiko, jėgų ir pasirinkimų ant nežinomybės primusiuko, bet ta kava tokia skani gaunasi, kad kai siurbčioji, viską pamiršti, nesvarbu pasidaro, norisi dar vieno puodelio :D
Pernai apšildėte Franz Ferdinand, bet turbūt ne jie yra jūsų scenos svajonių partneriai? Kaip patiko support act patirtis?
Victoria: Apšildėm, įdomi patirtis. Iš pradžių išvis nesijaudinau, laukiau labai, galvojau kaip smagu bus Botanikos sode pagrot, galimai geras garsas, viskąąąą. Ir tada įsijungiau feisbuką, paskaičiau postą kažkieno – kad čia labai svarbu ir shishi čia vienas didžiausių koncų, tada užpanikavau kelias minutes. Tas Franz Ferdinand vokalistas – labai malonus bičas. Atėjo ir sakė, oi, thank you very much for supporting us, mes: oi ne, tai thank you. Taip ir baigėsi. Ne svajonių partneriai scenoj, bet patirtis labai gera.
Maria Rosa: Išgirdau „svajonių partneriai“ ir užsisvajojau..! Norėčiau atiduoti nuoširdžią paramą aka support act David Byrne, Ata Kak, grupėms Khruangbin, Los Bitchos, La Luz, KOKOKO! ir šimtams kitų. Kaip dainavo Keistuolių teatras, reikia tik labaaaai norėtii, pasistengtiiii ir tikėėėėti!
Victoria: Nu tai sėkmės, praeis metai kiti ir, kai vėl bus galima daryt renginius, galėsim visiems parašyt.
Kovo viduryje singlu “Mafitishei” pradėjot savo antrojo albumo pristatymą. Kuo jis skiriasi nuo pirmojo?
Victoria: Gyveno kartą shishi ir staiga joms užėjo sunkūs laikai. Be atokvėpio, nuo pamokos iki kitos pamokos. Kažkokia duobė. Duobė, tada kita duobė, taip ir šokinėjom. Visos dainos iš esmės liūdnos ir gan tamsios, tai labiausiai atsispindi tekstuose ir kartais vokalų harmonijose. Prisimokėm instrumentais grot visokių prikoliukų daugiau, tai dar tuo skiriasi.
Maria Rosa: Tiesą sakant, pradėjom pristatinėt jau gerokai anksčiau, su pirmu singlu „Hush“ praėjusį pavasarį – tada dar nežinojom, kad sunkūs laikai net neketina trauktis. Pirmam albume supakavom visas dainas, kurias tik tuo metu turėjom. Atrodė, nėr kada galvot, reik įrašinėt viską ir dalintis dalintis. Naujos dainos kūrėsi ilgiau, radom laiko pagalvot ir įrašų procesas buvo kur kas lėtesnis, o mes – reiklesnės. Normalu, mokomės bekeliaudamos, labai smagu lygint save ir savo kūrybą ne su kitais, o su savo pačių praeitim – užuodžiu phroghresą! :D
Ar galėtumėt apibūdinti savo propaguojamą mermaid roką?
Victoria: Maria Rosa, į sceną!
Maria Rosa: Čia kai skambant muzikai norisi ne ploti rankomis, o plekšnoti uodega.
„Kuprinės jau seniai neišsikraunu – toks jausmas, kad tik grįžtam iš turo ir jau ruošiamės kitam“ – pernai sakė Giedrė. Panašu, Elena aka Frančeska visgi norėjo kuprinę pagaliau išsikrauti ir pabūti namuose. Ar tai pagrindinė jos išėjimo priežastis? Ko neteko shishi jai pasitraukus?
Victoria: Dabar teks ir mums kuriam laikui kuprines išsikraut. shishi neteko Frančeskos. Kažkaip labai dramatiškas klausimas, tingiu laužyt galvą ir bandyt į jį atsakyt…
Maria Rosa: Visi mes iš vandens, o vanduo turi savybę judėti ir tekėti, jei užsistovi – kaip ten G&G Sindikatas dainavo… ?
Victoria: Vahahaha.
Ar ieškant naujo žmogaus prie būgnų, buvo bent menkiausia galimybė, kad ten atsisės… bernas?
Victoria: Esu svarsčius, kad galėtų būt bičas. Iškart mintyse – Daujotas (tapytojas, buvęs Candee Train, Silverpieces, Emsus ir dabartinis Arklio Galia būgnininkas, grojantis ir soliniame projekte Daujotas – ore.lt past.), jeigu truputį balsą paplonint, minimaliai, visai suveiktų. Vis dėlto, mergų balsai labai gražiai dera dažniškai, tai va. Benadetta į komandą.
Maria Rosa: Apsvarstymų komitete buvo apsvarstyti kone visi variantai, tarp jų – šviečianti būgnininkės holograma, vietinis džembytės virtuozas ir net grupės persiorientavimas iš pankroko į bluegrass ansamblį, nes Victorijos namie auginamų banjo užtektų visoms grupės narėms. Vis dėlto, ačiū, Benadetta, kad atsiradai.
Victoria: Iš tiesų tai vieną banjo esu prateriojus, jei pas ką guli pasislėpus – pasakykit. „Musima“, šešiastygė, biškį ne iki galo gera, bet aš ją parduodu. Lauksiu žinučių.
Lietuvoje ne tiek jau daug būgnais grojančių mergų. Iš kur ir kaip atsirado Kamilė aka Benadetta?
Victoria: Su Maria Rosa atlikom rimtas internetines paieškas, iš tikrųjų tuomet atrodė, kad aukso kasyba užsiiminėjam. Peržiūrėjom garažus, drum day’jus, mušamieji.lt, visokius „ieškau grupės“ forumus, rašinėjom būgnininkams iš įvairių amžiaus grupių, tada – žmonėm iš įv. amžiaus grupių :D Buvo truputį baisu, nes atrodė, kad dainuojančios būgnininkės yra tik dvi – Frančeska ir Rasa Vaštakaitė (būgninkė, grojusi su Playing Nerve, Dalius Naujo Projektas, Vidas Bareikis, Suicide DJs, Jama&W ir kt., dabar garsėjanti kaip dainininkė Shiny Raia – ore.lt past.). Tai galim nuramint – yra daugiau, jos tik tykiai būna. Benadetta buvo aptikta vienam iš jutūbo videkų iš „Tamstos“ ir rekomenduota vieno iš būgnų mokytojų. Taip kažkaip.
Maria Rosa: Aha, be viso to, ką Victoria išvardino, dar sugalvojom parašyti būgnų dėstytojams, nes kas, jei ne jie yra arčiausiai tų jaunų perlų, kur dar kriauklėse tupi ir laukia, kada bus surasti? Priemonės pasiteisino, be to, dabar žinom, kad mergų grojančių būgnais vien sostinėj – ne tiek ir mažai!
Victoria: Ir Kaune, ir Klaipėdoj, o Benadetta kilus iš Gargždų.
Kamile, ką radai atėjus pas shishi?
Benadetta: Oj, daug atradau dalykų. Pirmiausia, labai fainas panas, kurios mane šiltai priėmė ir vaibas labai fainas, aišku, dar reikia laiko, bet šiaip, manau, auros sueina ir grupėje jaučiuos savim! Plius, dažniau būnu apsupta bičų, ypač muzikos srity, tai labai smagu pagaliau pajust tą girl power :DD Jau po pirmų repeticijų supratau, kad galiu dainuoti ir groti būgnais vienu metu, dėl to savim džiaugiuos :D Dar man atradimas buvo groti shishi muziką, nes anksčiau nebuvau susidūrusi su tokiu stilium. Beje, jų įvaizdis ir tas visas gllitter thing man taaaip patinka :D Ir smagu galėti išreikšti savo idėjas, kažką kurti. Labai labai laukiu mūsų trijų bendros kūrybos ir įdomu, kas gausis iš šitos sąjungos! Šiaip žiauriai gaila dėl to karantino, nes jau turėjom gan nemažai koncertinių planų, nu bet aš optimistė, per tas “atostogas” rasim ką veikt, o po visko grįšim prie rimtesnių planų! Irrr labai smagu, kad mane priėmė, ir kad apskritai su jom susitikau, nors atrodė, kad visai neturiu laiko, bet galvoju why not, you only live once, jei norėsiu galėsiu rasti laiko, ir va kas gavosi, todėl pasiliksiu prie tokio mąstymo :D
Internete:
Komentarai