Kontroliuojamas Deivido Jaroškos chaosas

Prieš kelias savaitės su Deividu Jaroška susitikome “Empty Brain Resort” rūkomajame “balkone”. Jis entuziastingai pradėjo pasakoti apie savo naujai ruošiamą lietuviškos elektronikos rinkinį “Warmest support alliance”. Po kelių dienų įkrito ir rinkinio nuoroda pasiklausymui. Tai, ką išgirdau, sudomino – tarp girdėtų vardų, buvo ir visai nežinomų, tačiau bendras skambesys buvo gana vientisas ir viliojantis. Žodis po žodžio mūsų susirašinėjimas pavirto į ilgesnį pokalbį apie įvairius Jaroškos gyvenimo sąskambius.

“Tvirtai suvirintas, žanrų atsisakantis spalvingas skambesys, sukuriantis nenuspėjamos ir nuolat kintančios muzikos pusiausvyrą” – taip Deividas Jaroška pristatomas pasaulinėje elektroninės muzikos platformoje “Resident Advisor. Per kelis pastaruosius metus šis veikėjas prisistatė įvairiais vardais renginiuose ir festivaliuose Lietuvoje: Blackwing, Karkasas, Papa JJ, Yaroshkah ir kitais. Su Karkasu bendravome prieš 3 metus.

2018-ieji atlikėjui tapo ypatingai produktyvūs – jis grojo Pekine, Rygoje, Kijeve, Paryžiuje, Lione ir, žinoma, Berlyne. Žmonės tiesiog negali atsilaikyti prieš jo neužmušamą entuziazmą ir pozityvumą. Nors mūsuose tai kartais tampa apkalbų, nieko nedarančių pavydo ir net savotiškos antipatijos priežastimi.

Pernai Jaroška kuravo dvi vakarėlių serijas, atspindinčias skirtingas savo puses. “Lovetempo” klube “Opiumas” pristatė house muzikos dabartį ir ateitį, o “Hunt” ciklas, rengtas kartu su Minimal.lt/”Sūpynės” festivalio ir “Partyzanai” leiblo bosais SHN ir Mantu T., “Kablyje” atskleidė meilę EBM, harddance ir electro miksui.

2019-aisiais mažas boutique leiblas iš Liono “AR/FM” išleido Jaroškos debiutinį EP “Red Room Offering”, praėjusį rudenį taip pat pasirodė jo “Uncharted Territories” – “PPP Records” išleistame minialbume, be Jaroškos kūrybos, skamba ir Local Suicide, Dannie Fade, Ement, OBSDN ir Alex Krell remiksai.

Laukiamiausias Jaroškos projektas – specialiai festivaliui “Druskomanija” paruošto kūrinio “Night in the Dream York” premjera. Rugpjūčio pabaigoje Lietuvos kompozitorių sąjungoje jį atliks Donatas Butkevičius, Lora Kmieliauskaitė ir Dovydas Stalmokas, o iki tol Deividą įvairiais pavidalais bus galima išgirsti “Yaga Absurdistane”, “Cape Kablys”, “Funikulieriuje” ir kituose renginiuose.

Sakai, karantino laikotarpiu įvyko savęs atradimas iš naujo. Kuo skiriasi Deividas Jaroška prieš ir po?

Atrasti nauji projektai, pradėtos kolaboracijos ir muzikos leidyba su draugais man – nauji dalykai. Ramybė, užtikrintumas grojant taip, kaip man patinka, pagerėjusi kūrybos kokybė, atsiradęs mylimas žmogus, su kuriuo smagu kurti bendrą gyvenimą. Esminiai skirtumai – kitokia pasaulėžiūra.

Paskutinį kartą su tavimi, tiksliau tavo alter-ego Karkasu, kalbėjomės prieš tris metus. Neseniai paskelbei, kad Karkasas lėtai, bet užtikrintai juda pirmyn…

Aha, bus vienas pasirodymas, viena kompozicija užsieniečių įrašų kompanijai ir vienas įrašų rinkinys, kurį pats Karkasas sudėjo surinkęs draugus iš viso pasaulio. Daugiau jis man nieko nesako, tikra paslaptis, nesukalbamas alter-ego, žinokite.

Dar viena tavo projekcija – dalyvavimas Pretty Much Tribe veikloje. Kodėl Deividą Jarošką reikia nuolat slėpti po naujais vardais?

Aš, kaip prodiuseris ir atlikėjas, turiu daug skirtingų būdų suskambėti ir skirtingų dizaino pasirinkimų, kaip mano kompozicijos ir aranžuotės gali būti sudėliotos, kokias istorijas pasakoja ir kokius jausmus klausytojui palieka. Grojant DJ pasirodymus Jaroškos vardu sukrenta visko po truputį. Na, o leidiniai ir specializuoti pasirodymai eina per tiek pseudonimų, kiek tik man vaizduotė leidžia sugalvoti. 90-aisiais taip ir buvo: vienas žmogus – daug projektų , vieni žinomi, kiti ne. Taip visi atlikėjai operavo. Vis kitoks skambesys, daug vardų, daug projektų. Kalbant apie mano projektus: Karkasas, pvz., tamsi gūdi pykčio banga, nesvarbu, ar triukšmo muzikos koncertai ar industrinio techno šokių improvizacijos, turinti savo vientisumą. Tai man netrukdo turėti ir daugiau projektų.

Kokiuose dar projektuose dalyvauji? Pradėkim, pvz., nuo Carus…

Carus buvo mūsų ir Simono Letuko sodo namelio projektas, turime EP ir dar vieną singlą, tai gal stoner pop stiliaus elektronika arba tiesiog – Carus music. Buvo smagu, bet taip ir neužsikabinome padaryti tai į live’ą ir turuoti. Tiesiog yra ir gerai.

Didžiausias mano fokusas iš projektų, kur esu ne vienas, tai – Five Rituals. Mano ir Andriaus (Auren) duetas, kuriame bandome eksperimentuoti tarp daug stilių, norėdami viską perteikti kaip audio filmą. Klausytis čia.

Dar vienas svarbus projektas – koncertas “Druskomanija 2020” festivaliui, kur smuikas, kontrabosas ir saksofonas atlieka mano kompoziciją “Night in the Dream-york”. Buvo pirma repeticija, bėgiojo šiurpuliukai. Tai – audiovizualinis pasirodymas, kuriam video filmuojamas Argentinoje, nepaisant šių sunkių sąlygų. Sekite mano paskyras socialiniuose tinkluose, kur dalinsimės koncerto naujienomis.

Muzikinės karjeros pradžioje grojai ir roką, ir metalą. Kokie tavo santykiai su gitarine muzika dabar?

Dabar daugiausia klausau džiazo, ką randu bandcampe, taip pat: Sumac, The Doors, Rage Against the Machine. Viskas ant repeato. Kai kada savo kūryboje naudoju gitaras ir laukiu, kada vėl galėsiu nuvykti į blacko koncertą Wroclave. Būtų kool “užsikelti” kokį gitaristą ant Five Rituals gyvo pasirodymo kada nors, bet laiko sąnaudos dabar to neleidžia, apsiribosime laidais, moduliais ir laptopais, ha.

Paklaustas apie tai, kodėl groji su kauke, sakei: “Grojant nenoriu galvoti apie tai, kaip aš atrodau – gal kramtau lūpą ar juokingai išsižioju.” Pastaruoju metu nebesislepi – išmokai tvardytis ar paprasčiausiai tai neberūpi?

Nerūpi man jau tai, faina, kad augam ir keičiamės, neprisirišam prie senų jau neaktualių vertybių. Mano stabilumas, kad stabilumo nėra. Kontroliuojamas chaosas. Čia, kaip mūsų “Hunt” vakarėliai “Kablyje” – yra konkretus greitkelis, bet su labai daug juostų skirtingiems aspektams. Drąsiai kiekvienam savo pasirodymui kuriu personažą ir į jį isikūniju, ar tai Antidote mašinistas, ar futuristinis special ops karys, ar kailiais pasidabinusi Drag Queen, o gal tiesiog patogūs rūbai groti, man tai – žaidimas, svarbiems pasirodymams ruošiu choreografiją, nė vienas judesys nėra tik šiaip sau, viskas apgalvota. Tai dalis mano požiūrio į muzikos atlikimą ar didžėjaus amatą. Karkasas dar vis po kauke, stabilus nesikeičiantis konceptas.

Papasakok apie “Ledotmat Musique” leidyklą. Kol kas joje – tik tavo kūryba, o kokia ateities vizija?

“Ledotmat Musique” atsirado 2019 metais, kaip platforma išleisti savo muziką nepriklausomai. Albumas “Tesseractories” buvo, manau, tas pirmas žingsnis: sukurtas 2017-2018 metais jis turėjo būti išleistas pas draugus iš Berlyno, bet viskas labai lėtai vyko, o tiksliau visai sustojo, o albumą jau reikėjo išleisti, taip ir gimė “Ledotmat”. Na, vėliau natūraliai pradėjau galvoti apie draugus ir jų muziką, “Ledotmat Musique” galima laisvai išsileisti labai skirtingos ir įdomios muzikos, pirmenybė visada teikiama eksperimentinei muzikai, bet turime visko, kas širdžiai artima, svarbiausia – artimas kontaktas su atlikėju.

O planai ateičiai yra daugiau įrašų rinkinių ir draugų EP leidinių, galbūt keli iš jų ir fiziniai. Kiek man leis biudžetas. Tai labiau toks hobis nei pinigus nešantis ar ryjantis projektas.

Rinkinys “WSA” bus pavyzdys, kad norime turėti įvairios muzikos, jei leidinys turi stiprų kontekstą, “kalba” apie bendrumą ir susivienijimą sunkiais periodais.

Šis rinkinys, “WSA : Warmest support alliance”, yra geriausia lietuviška elektroninė muzika pagal Jarošką?

“WSA” rinkinys originaliai gimė po pokalbio su Mark Adam Harold, kur aš, išreikšdamas savo nuomonę, kad “Vilnius Night Alliance” atrodo stiprus projektas Lietuvos naktinio gyvenimo palaikymui sunkiu laikotarpiu, atkreipiau dėmesį, jog daug artistų, dirbančių su naktimis, liko nuskriausti, šis laikotarpis buvo dar sunkesnis nei verslininkams. Iš mano perspektyvos kultūra ir jos kalvis artistas buvo paliktas nuošalyje. Taip gimė projektas, kuris dabar nepriklausomas. Markas, pamatęs pirminį variantą, pasiūlė įtraukti ne tik šokių ir elektroninę, bet ir gyvos muzikos, roko, operos, stand-up comedy ar pop.

Taigi, kvietėm visus, kas sutiko – kas ne, bandžiau pagalbos prašyti iš “VNA”, bet Markas nutilo. Susirinko artimiausi draugai, kurie tikėjo idėja, jog muzikantai turi dirbt išvien ir sukūrėme post-punk, IDM, purist house ir techno muzikos rinkinį pilną eksperimentų iš labiau leftfield mąstytojų. “Warmest Support Alliance Vol 1.” jau čia.

Esu girdėjęs apie Stavarį, Monikaze, Auren, tačiau tokie vardai kaip Dannie Fade, Koneliūnas ar Lukas Shultz negirdėti. Papasakok daugiau apie rinkinio atlikėjus ir kas juos visus sieja.

Visus mus sieja draugystė ir pagarba vienas kito kuriamai muzikai, o tokie nauji vardai kaip Dannie Fade, Koneliūnas ar Lukas Shultz yra rytojaus skambesį formuojantys naujokai, jiems reikia tik padėti išsileisti, noriu būti tas žmogus, kuris jais tiki ir padės tai padaryti. Nelaikau savęs ekspertu ir nesistengiu formuoti nuomonės. Tiesiog jų muzika man pasirodė įdomi ir aš ją groju savo setuose. Todėl jie yra čia. Nes draugai, nes jų muzika įdomi ir verta daugiau dėmesio.

Užsiminei, jog rinkinio pavadinimas “WSA : Warmest support alliance” – savotiška Vilnius Night Alliance parodija. Nepatinka šio aljanso veikla?

Aha, truputį noriu įkąsti Markui už ignorą. Neskambinau varpais ir iš lovos naktimis nekėliau. Tiesiog pagalvojau: okay, let’s do this my way. Aš, iš kitos pusės, manau, čia toks mano neoficialus bootleginis pavadinimas atkreipti į “VNA” dėmesį, tiems, kam šis kontekstas įdomus.

Labai džiaugiuosi ir palaikau aljansą. “VNA” bando rūpintis naktiniu gyvenimu, bet apie konkrečius artistus ir kaip jiems dabar sunku, ten nelabai kalbama. Labiau apie verslą. Iš kitos pusės, pats leidinys neturi nieko bendro, tik tiek kad buvo pradėtas konkrečiai su Marku, gal nereikia išvis “VNA” čia velti. Mūsų naratyvas – draugai palaiko vienas kitą visiems sunkiu laikotarpiu. Norėčiau, kad klausytojas atkreiptų į tai dėmesį.

Kaip iš tavo varpinės atrodo lietuviška elektroninė scena ir naktinis gyvenimas? Su Tomu Lukaševičiumi įkūrėte elektroninės muzikos skatinimo platformą “Antidote” – kuo užsiimsite?

Man elektroninė muzika yra labai svarbi. Noriu, kad į ją žiūrėtų taip pat rimtai, kaip Berlyne. Tai – ne tik pasilinksminimo fonas, bet gilią dramaturgiją turinti meno forma, skatinanti aukštą sąmoningumą, liberalias vertybes ir pagarbą aplinkai.

“Antidote” yra vienas įrankių tą žinutę skleisti. Tai didelis projektas, turim 6 galvų-įkūrėjų hidrą, kurią subūrė Edmundas Pučkorius, o dabar – jau ir visą bendruomenę. Manau, mums reikėtų atskiro interviu susėdus prie stalo su keliom galvom iš mūsų hydros (juokiasi).

Tada yra “Ledotmat Musique” – irgi mano indėlis į sceną. “Tune Yourself”, kurio fokusas toliau nuo muzikos, bet formuojam platformą, kurioje padėsime kūrėjams atrasti save ir visiems norintiems atrasti savo vidinį kūrėją.

Mano žingsnis į elektroakustinės muzikos pasaulį, kartu su “Druskomanija” festivaliu irgi bus reikšmingas įvykis.

Parink 5 gabalus, kuriuos tikrai sugrotum, jei Ore.lt pakviestų tave į savo menamą open air festivalį.

Aš labai rimtai žiūriu, kur, ką ir kada groti, taikau savo pasirinkimus pagal asmeninius principus ir laiką. Tarkim, gūdi 3-čia nakties, perpildyta šokių palapinė/urvas/rūsys. Šlapi kūnai ir hipnotiškas vieningumo jausmas: