Naujausia Nacionalinio Kauno dramos teatro premjera internete – jaunos režisierės Agnijos Leonovos spektaklis „Ryšys“ pagal rusų dramaturgo Kirilo Fokino pjesę. Žiūrovų lauks netradicinė spektaklio su mokslinės fantastikos elementais interpretacija, skirta rodyti ekrane.
Kūrinys nukelia į atvirą kosmosą kartu su kitais penkiais astronautais, kurie po laivo sprogimo vienas nuo kito tolsta 16000 km/h greičiu. Vieninteliai jiems likę dalykai – radijo ryšys, ribotas deguonies kiekis ir žinojimas, kad niekas nespės jų išgelbėti. Spektaklis „Ryšys“ – tai gyvenimo ir vilties liudijimas mirties akivaizdoje, kuomet ryšys tampa vienintele vilties palaikymo priemone.
Režisierė A. Leonova teigia, kad spektaklio idėja gimė vienoje iš „Zoom“ repeticijų, mat bendravimo nuotoliniu būdu būsena primena Ray Bredberio apsakymą „Kaleidoskopas“. Jo herojai – astronautai, po vieną išsibarstę atvirame kosmose, – bando pagauti ryšį ir surasti kontaktą tarpusavyje, – kaip ir žmonės prie kompiuterių, gaudantys ryšį ir virtualų kontaktą. „Šią idėją pasiūliau dramaturgui Kirilui Fokinui, kurį, kaip ir mane, domina ateities temos. Inspiruotas Bredberio apsakymo, Kirilas parašė dramaturgiją savo stiliumi, sukūrė veikėjus ir vėliau tą pjesę vystėme į pilnavertį kūrinį“,– idėjos gimimu dalijasi režisierė.
Vis daugiau kūrėjų, taip pat ir teatro, sėkmingai išnaudoja mokslinę literatūrą, fantastikos žanro scenarijus. Agnija Leonova, paskutiniu metu dirbanti su virtualios realybės teatro kūriniais, ir ankstesniuose savo pastatymuose „Tinklas“ bei „Sapiens“ išnaudojo naująsias technologijas, nagrinėjo interneto ir skaitmenizacijos poveikį, galimybes ir įtaką individui. „Manau, kad realybė su menu visą laiką nors kiek susijusi. Dabartiniai įvykiai, kai Elonas Muskas pradėjo kreipti visą pasaulį link Marso užkariavimo, lemia tai, jog atsiranda naujų serialų, filmų apie Marsą ir kosmosą. Žmonių, susidomėjusių kosmoso tematika, laukas – stiprus. „Ryšyje“ netgi yra personažų, kurie turi užuominų į dabartinius pasaulio veikėjus. Pavyzdžiui, Žaklin Pak V spektaklyje yra pirmo žmogaus, užkariavusio Marsą, palikuonė. Ji mini savo protėvį – žmogų, kuris sukūrė visą Marso kolonizavimo idėją – galima įsivaizduoti, kad tai Musko prototipas“, – aktualizuoja režisierė Agnija Leonova.
Nepaisant dominuojančios kosmoso temos, šiuo spektakliu kūrėja kalba apie žmogiškąjį ryšį. Režisierė akcentuoja: „Ryšys yra svarbiausia, kas liko spektaklio veikėjams, atsidūrusiems atvirame kosmose. Iš esmės, mes taip pat esame tokie astronautai, kiekvienas skrendantis savo kosmose, erdvėje ir bandantys sugauti ryšį, prasmę, tai, kas kiekvienam iš mūsų yra svarbu. Palaikyti vienam kitą, ieškoti žmogiškumo bendravime. Nesvarbu, ar darbe, ar šeimoje, egzistenciškai mums reikalingas ryšys. Labai džiaugiuosi, kad repetuojant ir dirbant su spektakliu, pavyko sukurti pasitikėjimą tarp aktorių. Buvo juntama didelė tarpusavio pagarba ir palaikymas.“
Įgyvendinti spektaklį susibūrė didžiulė menininkų grupė: kompozitorius Andrius Šiurys, scenografė ir kostiumų dailininkė Irina Komissarova, vaizdo menininkas Artis Dzerve (Latvija), režisierės asistentė Jurgita Rudėnaitė. Dalis spektaklio scenų buvo nufilmuota skirtingose vietose ankstyvą rudenį. Vienas iš filmavimų vyko Molėtų astronomijos observatorijoje. „Labai svarbu pabrėžti, kad tai, ką mes pristatysime publikai, nėra kinas, nors spektaklis yra montuojamas. Scenoje jį taip pat būtų papildę vaizdo intarpai, tam tikros scenos. Premjera, kurią parodysime kovo mėnesį, yra karantininio teatro vaisius, rezultatas to, kaip teatras prisitaiko prie virtualybės. Pasilikome ir idėją, kaip šį kūrinį ateityje bus galima realizuoti scenoje. Dabar mes eksperimentuojame. Aš netgi pradėjau nebebijoti rezultato. Toks laikmetis: turime daug suvaržymų, bet turime laivę eksperimentams ir bandymams.“
„Ryšyje“ išvysime aktorius Nijolę Lepeškaitę, Kamilę Lebedytę, Martyną Gedvilaitę, Andrių Alešiūną, Arūną Stanionį, Gintautą Bejerį, o filmuotuose epizoduose: Egidijų Stanciką, Andrių Gaučą, Povilą Jatkevičių, Liuciją Rukšnaitytę, Ričardą Vitkaitį.
Kelionė po atvirą kosmosą ne tik veikėjus, bet ir žiūrovus įtrauks į futuristinį mokslinės fantastikos pasaulį (sci-fi). Spektaklis adresuojamas besidomintiems moksline fantastika, šiandiena.
Premjera, pritaikyta internetui, – kovo 19, 23, 27 d. 20 val.
Komentarai