Praėjusią savaitę internetiniame SODAS 2123 inicijuojame „Rasų radijo“ eteryje nugriaudėjo „Krakatau“ išsiveržimas, tačiau tai nepakenkė Aušros Vismantaitės-Silvos puoselėjamai „Radijo pievelei“ – ši laida debiutuoja šiandien, gegužės 15 d., 20 val. „Rasų radijas“ (rasuradijas.lt) toliau pristato naujojo sezono laidas, kurių vedėjai: garso menininkai, filosofai, rašytojai, meninių ir socialinių projektų kuratoriai iš įvairių perspektyvų tyrinėjantys įvairias garso meno apraiškas.
Meninių ir socialinių bei ūkinių projektų kuratorė, edukatorė, tyrėja, dizainerė, o dabar – ir radijo laidos vedėja, Aušra vienu metu užsiima įvairiomis veiklomis, tačiau atrado laiko prižiūrėti ir „Radijo pievelę“, kur skirtingų sričių profesionalai susitiks pasikalbėti apie kraštovaizdį, biologinę įvairovę, ekologiją ir kitomis temomis.
A. Vismantaitė-Silva pasakoja apie bendrą kultūrinį peizažą ir savo radijo patirtis.
Baigusi magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje nusprendei išsikraustyti į provinciją – Žeimių dvaro sodybą. Kas lėmė tokį, atrodytų, nepopuliarų, sprendimą?
Taip jau yra, kad gyvenime nutinka mažų ar didelių sprendimų, kurie lyg ir atsitiktiniai, o iš kitos pusės, visai planuoti. Panašu, kad Žeimių dvaras buvo iš didesnių ir planuotų, išskyrus tai, kad gyvenimas šioje vietoje nusitęsė į solidžią metų eilę. Prieš gerą dešimtmetį Žeimių dvaras su visu aplinkiniu turiniu tapo geru tramplynu iš naujo permąstyti socialumo formas, subtiliais būdais suprasti galimą kasdienio gyvenimo logiką, procesų trapumą, aplinką, mastelį, kaimynystę, išplėsti etinius ir moralinius matus, atrasti naują būdą būti kartu, o tai pat suvokti, kaip jungti istoriškumo ir šiuolaikiškumo dalykus, atrasti žmones ir save pačią, suprasti ir betarpiškai pamatyti provincijos kultūros ypatumus ir tai, kuo gyvena vietos bendruomenė. Būtų sunku sugalvoti, kas tuo metu galėjo būti įdomiau už visą šį galimybių paketą.
Pastaraisiais metais daug dėmesio ir finansų skiriama būtent regionų vystymui, ta
iau dažnai šios lėšos tiesiog įsisavinamos be didesnio ilgalaikio poveikio ir atskirtis išlieka. Koks „šarmas“ geriausiai tirpdo ribas tarp kultūrinio centro ir periferijos ir kodėl jas reikia tirpdyti?
Savaime centras ir periferija nėra blogis, o kalbant apie lėšų įsisavinimą regionuose, reikėtų pradėti šią temą, suprantant žymiai plačiau ir mąstant apie pokytį iš esmės, suvokiant nelygybės problemą ir jos kilmę. Pavieniai politiniai judesiai ne tik gali ištirpdyti tas ribas, bet ir dar labiau pabrėžti atskirtį. Mano nuomone, geriausiai ribas tirpdo tas kažkas, kas įkvepia kritinei refleksijai, skatina burtis, bendradarbiauti ir kalbėtis skirtingas žmonių grupes.
Viena „Radijo pievelės“ temų – ekologija. Lietuvoje rodomas dokumentinis filmas „Aš esu Greta“ apie 15-metę moksleivę iš Švedijos Gretą Thunberg, pradėjusią streiką dėl klimato kaitos. Kaip manote, ar šis procesas pajudėjo negrįžtamai, ar dar galime kažką padaryti, kad vaikai mūsų nekaltintų veidmainiškumu ir abejingumu?
Na, išties šioje temoje yra daug dramos. Išsaugoti gyvybę ir rūšių įvairovę, Žemės grožį, kuri mums visiems yra bendra – tam nepakaks nuosaikiai rūšiuoti plastikinius maišelius ar net keisti gyvenimo būdą į gamtiškesnį, ekologiškesnį. Jaučiu, kad visuomenė šiuo klausimu gyvena ypatingame naivumo burbule, visiškai nesuprasdama klimato krizės masto. Klimato krizė nėra tik biologinis reiškinys, visa tai kartu yra ir socialinių problemų klampynė. Tiesiog šią temą reikia pasukti šiek tiek kitu kampu, bandant pamatyti pilną turinį – galingiausio verslo ir turtingiausių žmonių interesai yra priešingi gamtos ir didžiosios dalies visuomenės interesams ir būtent tai sukelia klimato krizę, o mažiausiai pasiturintys žmonės dėl klimato krizės, savaime suprantama patiria daugiausia žalos. Jei mąstome apie tai kompleksiškai, tai galime suvokti, kiek košės esame prisivirę. Bijau, kad neužteks ne tik Gretos Thunberg, bet ir mūsų gyvenimo apskritai. Žinant istoriją, visi aktyvistai ir judėjimai anksčiau ar vėliau būna apkarpomi, nes kėsinasi į patį šiuolaikinės ekonomikos pagrindą – greito pelno dėsnį. Mąstant apie ateities kartas, išties esame užsidėję riebią dėmę ir virtę ateities kartų priešais.
Metų pradžioje pasirašei Kultūros atstovų kreipimąsi į Seimą dėl Petro Gražulio (ne)dalyvavimo LR Seimo Kultūros komitete. Kokių savybių, tavo nuomone, labiausiai trūksta mūsų kultūros politikos kraštovaizdyje?
P. Gražulio atsiradimo Seimo Kultūros komitete akibrokštas tiesiog perpildė stiklinę ir kartu parodė, kad kultūros sektoriuje dalyvaujantys žmonės, bent laikinai, gali labai greitai susivienyti ir kartu nutarti šį tą svarbaus. Žinoma, visa tai yra fragmentiška ir tik tada, kai išties kvepia katastrofa. Atrodo, kad kultūros politikos kraštovaizdyje būtent ir trūksta menininkų ar kultūros darbuotojų bendro balso, stiprios bendruomenės, užtikrinančios kultūros lauke veikiančių žmonių kolektyvinį saugumą.
Kodėl nusprendei prisijungti prie “Rasų radijo” projekto? Kokias mintis/jausmus tau sukelia radijo formatas?
Radijo formatas man yra absoliučiai nauja patirtis. Radiją suprantu kaip subtilų, labai įdomų, galingą įrankį, leidžiantį įdomiais būdais atsirasti bendrame kultūriniame audinyje. Apskritai, turiu daug iš vaikystės ir paauglystės ateinančių sentimentų radijui. Mano šeimoje šis formatas buvo ypač populiarus. Nuo radijo aparatų konstravimo, lituoklių, kabelių ir kažkokio autentiško DIY (do it yourself – pasidaryk pats) iki radijo klausymo kažkur tyruose beravint daržus. Automatiškai užplūsta labai geri jausmai, prisimenant kažką susijusio su radijo dalykais – tiesiog negalėjau atsisakyti pasiūlymo nuveikti kažką įdomaus šiame formate.
Ko tikiesi iš savo pašnekovų “Radijo pievelėje”?
Tikiuosi, kad visa ši praktika atneš kažką, gal ir nedidelio, bet naujo ne tik man pačiai, bet ir žmonėms, kurie bus kalbinami. Tikiuosi gero, o gal net ir tęstinio ryšio, galinčio užaugti iki kitokių formatų.
—
„Rasų radijas“projektu siekiama atskleisti kultūros komplekso „SODAS 2123“ sukauptą garsinį potencialą. Taip pat – prisiliesti prie įvairių Lietuvos meno laukui aktualių temų, savo tarpdiscipliniškumu bei plačiu spektru artimų dideliam klausytojų ratui. Projektą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba.
Kviečiame pasiklausyti iki šiol sukurtų radijo laidų archyve www.rasuradijas.lt
Komentarai