Pastaruosius kelis metus dėl suprantamų priežasčių visi festivaliai buvo nuspaudę off, tačiau šiemet open air’ų sezonas žada būti karštas ir mes rugpjūčio pirmą savaitgalį vėl vairuosim į vieną mėgiamiausių savo festivalių “OFF” Katovicuose. Tiesiog būtina gyvai atnaujinti sąrašą tų, apie kuriuos kalbėjo, kalba ir dar tik kalbės. Dalis šių metų festivalio pelno bus skirta organizacijai “Fundacja in Corpore”, padedančiai nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms.
Šią gurmanišką nuotykingų garsų puotą atradome 2008-aisiais, paskui važiavome dar ir dar, ir dar, ir dar. Keliais metais anksčiau lenkiškasis mamontovas Artur Rojek, savo laiku grojęs grupėje Myslovitz, sugalvojo organizuoti festivalį savo gimtajame mieste Myslovicuose.
Būdamas 12-os Artur parašė laišką į “Fanclubs and More”, savaitinę žurnalo “Na przełaj” skiltį, prisistatydamas Pink Floyd gerbėju, ieškančiu kontaktų su kitais Floydhead’ais. Jaunuolis gavo virš 30-ies laiškų iš dvidešimčia metų vyresnių žmonių. Nors jis neatsakė nė vienam jų, tačiau sužinojo apie tokias radijo programas kaip “An Evening with Records” ir “Rock’n’Roll Romantics”. Ir pradėjo religingai įrašinėti jas į kasetes. Nepriklausomo radijo aušroje tokias “apeigas” atlikdavo ir nemažai “M-1” gerbėjų.
Netrukus paauglys turėjo įspūdingą įrašų kolekciją, kuria jis mielai dalinosi su draugais. Artur muzikinis skonis buvo be galo platus. “Galėjau klausytis Venom, paskui užsidėti OMD arba Art Garfunkel”, o paskui pereiti prie Run DMC. Jei kada nors stebėjotės, kaip “OFF” viena šalia kitos atsiranda black metal ir shoegaze ar techno atlikėjai, dabar žinote kodėl. Festivalio programa yra tarsi mano kasečių kolekcija, išskyrus tai, jog viskas vyksta gyvai ir kiekvienas gali tai girdėti,” – pasakoja A.Rojek.
Kažkam tai gali pasirodyti kaip senovės istorija, tačiau XX amžiaus pradžia nebuvo gera muzikai Lenkijoje. Radijo stotys ką tik atrado formatus ir nutolo nuo įdomios muzikos. Festivaliai dar tik pradėjo įsibėgėti, o vertingos grupės retai pasiekdavo Lenkiją, ypač jei jos negaudavo daug MTV eterio. Nieko nevyko – ir tai buvo puikus momentas pagaliau tuo užsiimti.
Renginio įkūrėjas ir meno vadovas pasakoja: “Festivalis “OFF” gimė iš mano svajonių ir aistros dalintis muzika. Norėjau sukurti tokį renginį, kuris pirmą kartą Lenkijoje suburtų muzikos mylėtojus ir artistus iš visų pasaulio kampelių. Norėjau daryti dalykus, kurių niekas nedarė. Žanrų maišymas, netikėti šuoliai tarp stilių ir laikmečių? Padaryta. Laužyti muzikines formas ir nurodyti tendencijas? Žinoma, mes tai darome. Atvežti inovatyvius, tačiau Lenkijoje beveik nežinomus atlikėjus ir suteikti jiems pagrindinę festivalio sceną? Tai mūsų duona ir sviestas.”
Tačiau reikalai ne visada klostėsi puikiai. A. Rojek ir jo žmona, artimiausias bendražygis, nežinojo, kaip organizuoti festivalį. Atrodė, svarbiausia sugalvoti, kokias grupes pakviesti, tačiau pasirodė, jog reikia rūpintis vandeniu, maistu, nakvyne, transportu, tualetais… Pirmus tris festivalius pora suorganizavo savo namo palėpėje. “Paguldydavome savo sūnų į lovą ir dirbdavome iki paryčių,” – prisimena jie.
“Šviežio oro gurkšnis, modernumas ir platūs horizontai: šis įvykis griauna stereotipą, kad Silezija yra kultūros kapinės“ 2007-aisiais rašė nacionalinis dienraštis “Rzeczpospolita”. “OFF” iki šiol yra eklektiškiausias muzikos festivalis Lenkijoje. Be daugybės vietinių apdovanojimų, renginys buvo pripažintas geriausių vidutinio dydžio festivaliu prestižiniuose “European Festival Award” apdovanojimuose. Žurnalas “Time” buvo įtraukęs “OFF’ą” tarp 14 įdomiausių, o “The Guardian” išrinko jį į Europos festivalių top 10.
“Clash Music”: “OFF” tapo oaze tiems, kuriuos pykina ir vargina standartinė hierarchinė programa, šlamštmaistis ir pelnas, vietoje aistringų susibūrimų.”
Šių metų šūkis “Przybywajcie!”, tai yra “Užeikite!” Užeiname ir žiūrime, kas šiemet įdomaus skambės Trijų tvenkinių parke šalia Katovicų.
Bikini Kill
Vienos ’90s riot grrrl judėjimo vėliavnešių po ilgos pertraukos sugrįžta į sceną, o jų feministinės idėjos šiandien skamba aktualiai kaip niekad. Vokalistę Kathleen Hanna matėme “OFF’e” anksčiau su jos grupe The Julie Ruin, kai kam ji galbūt pažįstama iš projekto Le Tigre. Na, o su motinine grupe jos pamatyti net ir nesitikėjome…
DIIV
Viena mėgstamiausių šiuolaikinės vanspankroko kartos grupių, susikūrusi 2011-aisiais Brukline. Naujausiame savo albume “Deceiver”, išleistame prie kelis metus, grupė pasuko link tamsesnio ir sunkesnio skambesio ir netruko susilaukti shoegaze gerbėjų dėmesio. Turime įtarimą, DIIV – viena tų grupių, kurias būtina pamatyti gyvai.
Altın Gün
Amsterdame įsikūrę muzikantai įžiebė Anatolijos roko renesansą, maišydami psichodelinį roką su Turkijos folku, o naujausiame single “Badi Sabah Olmadan” prie viso to pridėjo šokinį grūvą. Jei atvirai, tikimės, jog tai dali tapti vienu šių metų atradimų.
Dry Cleaning
2020-aisiais buvo atšauktas pirmasis grupės turas po JAV, prasidėjus pandemijai, muzikantai buvo priversti grįžti į Londoną, tačiau viskas išėjo į gerą. Turėdami daug laiko Dry Cleaning įrašė vieną geriaiusių praėjusių metų albumų “New Long Leg”. Nors kritikai juos vadina britų post-punk lyderiais, atrodo, vokalistei Florence Shaw šie drabužiai tiesiog per maži.
Natalie Bergman
Sako, jos kūryba “pakankamai galinga, kad nukreiptų į šviesą net ir pačius ištikimiausius ateistus” – galima tikėtis dar vienos dvasinės patirties medžių paunksmėje. Natalie kelią į sceną rado su savo broliu dueto Wild Belle pavidalu. Jos debiutinis albumas “Mercy” – atsisveikinimas su automobilio katastrofoje žuvusiu tėvu. Po jo mirties, dainininkė užsidarė vienuolyne paguodos paieškose, tačiau atrado ypatingą skambesį.
Amenra
Kiekvienais metais festivalyje būna bent kelios ekstremaliai sunkios grupės. Šiemet šiame fronte stovi tamsūs, lėti ir ramūs belgai Amenra – vieni ryškiausių amerikiečių Neurosis orbitos palydovų. Iš doom, sludge metal, hardcore, black ir kitų metalų sulydytas skambesys koncertuose tampa savotiškomis ritualinėmis apeigomis.
Yard Act
Šių metų sausį pasirodė debiutinis grupės albumas “The Overload”, iškart šovęs į UK albumų čartų viršūnes – panašu, į festivalį jie atvažiuos “didesni” nei buvo. Kvartetas iš Lydso siūlo triukšmingą, ironišką, grubų (post)pankroką, kad ir ką tai bereikštų. Pridėk 70s italo disco, ’90 hiphopo ir 00s pradžios indie roko elementus. Overload?
Ela Minus
Kolumbijoje gimusi ir Brukline užaugusi atlikėja savo minimalistinėse kompozicijose užčiuopia subtilius nervus. Kažkodėl atrodo, kad “Dominique” gali tapti vienu šių metų “OFF’o” himnų, o jos pasirodymas – ramiais, bet intymiai emocingais šokiais. “Bright music, dark times” užrašyta ant jos aparatūros.
Mdou Moctar
Tuaregų gitaristo ir dainininko Mahamadou Souleymane grupė iš Nigerio. Saharos bliuzo virtuozas pernai išleido albumą “Afrique Victime” – vieną geriausių muzikos įrašų iš Afrikos bei solidų pareiškimą pasaulinėje roko scenoje. Puikiai įsivaizduoju koncertą karštos dienos pabaigos saulėlydyje.
Squid
Kai šie britai gros Lenkijoje, kai kurie jūsų jau bus juos matęs gyvai my bloody “8 festival” Vilniuje. Debiutinis jų įrašas “Bright Green Field” tapo vienu laukiamiausių po keleto sėkmingų singlų ir energingų gyvų pasirodymų. Tai nėra tiesmuka ir aiški muzika – įžūlus postpunk, krautrock, džiazo ir fanko mišinys. Sako, pagaliau turime to vertus Pere Ubu, This Heat, Talking Heads pasekėjus.
Toks būtų mūsų top10, bet, kaip visada, tikimės netikėtų atradimų ir malonios nuostabos. Žinoma, eisime pažiūrėti prosenelio Iggy Pop, galbūt užmesime ausį į alyona alyona ar Molchat Doma, gal užstrigsime tarp daugybės festivalio reperių ar atlikėjų iš Lenkijos, o gal gulėsime festivalio viduryje ir klausysimės visko iškart.
Komentarai