Po beveik dviejų valandų ritmiško dunksėjimo pasieki traukinių stotį. Ji, anksčiau buvusi tarpine stotele pakeliui į Varšuvą, dabar užbaigia maršrutą. Iš čia galima eiti toliau: klaidžioti po mišką ar pas ką nors užsukti. Jei kartu atsivežei dviratį, gali minti šimtą kilometrų atgal į Vilnių. Stotis – žyma traukinio judėjimo trajektorijoje, trumpo stabtelėjimo vieta ir pastogė laukiantiems. Tačiau tąkart iš jos neturėjau kur eiti. O gal labiau nenorėjau. Stotis ir buvo tas galutinis taškas. Ši erdvė siejosi ne su tuo, kas yra ar kadais buvo aplink ją, o su maršrutu Vilnius- Marcinkonys, pakeleivių pokalbių nuogirdomis, jų kuprinėmis, rausva spalva, “eglutišku” raštu sudėtomis lubomis. Trumpo laiko atsitiktinės patirtys įgaudamos formas ir medžiagas pameta savo klajoklišką būvį ir kviečia mane apsistoti šioje laikinoje vietoje, kur pro langą matomas traukinys, kiek palūkuriavęs grįžta. Belieka kuriam laikui pasistatyti palapinę.
Rugsėjo 4 d. 13 val. Marcinkonių stoties galerijoje, Kastinio g. 1, Marcinkonyse bus atidaryta Marijos Šnipaitės personalinė paroda „Apsistojimas“.
Marcinkonių stoties galerijos erdvėse eksponuojamuose kūriniuose Marija Šnipaitė kalba apie sustojimą kaip pauzę kelionėje. Stabtelėjimas čia tampa ne tik fiziniu įsikūrimu tam tikroje vietoje, bet ir neapibrėžto laiko matu, aplinkybe bei jausena. Kelioninės „rutinos” fragmentus ir momentinius pastebėjimus autorė perkelia į erdvines struktūras, kuriose peizažo elementai virsta geometrinėmis formomis, o abstraktūs objektai ima įgauti kūnišką pavidalą. Parodoje išryškėja Marijos Šnipaitės kūrybai būdingas asociatyvus mąstymas, rėmimasis tiek asmenine, tiek bendrakultūrine patirtimi, dėmesys medžiagiškumui, skulptūrine kalba perteikiamos laiko ir erdvės jausenos. Autorė nuolatos išbando skulptūros ribas, jungdama įvairias medžiagas ir rastus objektus, perkonstruodama erdvę. Jungdama šiuos elementus, Marija Šnipaitė parodoje “Apsistojimas” kuria kontempliatyvią, kiek sapnišką atmosferą, kurioje žiūrovas skatinamas sustoti ir įvertinti savo vaidmenį esamu laiku patiriamoje kelionėje.
Marija Šnipaitė (1988) yra jaunosios kartos menininkė, baigusi skulptūros magistrantūros studijas Vilniaus dailės akademijoje, stažavusis Štutgarto menų akademijoje, Vokietijoje. Nuo 2016 m. Lietuvos tarpdisciplinio meno kūrėjų sąjungos narė. Nuo 2011 metų dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, pristato skulptūras viešojoje erdvėje. 2014 ir 2019 m. įvertinta individualia Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos stipendija meno ir kultūros kūrėjams.
Parodą organizuojanti (AV17) galerija įsikūrusi Vilniuje, yra vienuolika metų aktyviai su šiuolaikiniu menu dirbanti erdvė. Tai viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių galerijų, pristatanti išskirtinai šiuolaikinio objekto, skulptūros ir instaliacijos meną. Be nuolatinės parodinės veiklos, galerija įgyvendina įvairius tarptautinius ir regioninius meninius bei edukacinius projektus, vykdo mainų programas su užsienio ir Lietuvos kūrėjais, taip skatindama šiuolaikinio meno sklaidą mūsų šalyje ir Europoje.
Projektą dalinai finansuoja Lietuvos kultūros tarybą.
Marijos Šnipaitės parodą „Apsistojimas“ galima aplankyti Marcinkonių stoties galerijoje, Kastinio g. 1 C, iki spalio 2 d.
Komentarai