Šeštadienį, spalio 8 d., trims savaitėms po šalies kino teatrus, mažesnių miestų bibliotekas ir kiekvienų namų ekranus pasklis festivalis „Nepatogus kinas“. Rinktinės dokumentikos programoje bus pristatyta beveik 50 filmų – netikėtų, įkvepiančių, drąsių, iššaukiančių ir demaskuojančių. Rengėjai atviri – nori, kad filmai pasiektų kone kiekvieną šalies gyventoją.
„Gyvename tokiais laikais, kai norisi būti atviriems, nėra kada slapstytis už užuominų. Todėl šiemet klojame kortas ant stalo ir neslepiame ambicijų – norime pasiekti kiekvieną Lietuvos žiūrovą, norime, kad mūsų gerbėjai nupirktų kuo daugiau bilietų ir žadame užimti visą žiūrovų laisvalaikį. Atvirai tai deklaruojame ir esame tam puikiai pasiruošę, nes festivalis bus prieinamas absoliučiai visoje šalyje – jei jūsų mieste nėra kino teatro, greičiausiai yra biblioteka, kur taip pat vyksta festivalis, o jei nėra bibliotekos – visą „Nepatogaus kino“ repertuarą galima rasti neišeinant iš namų, mūsų virtualioje kino salėje“, – intriguoja festivalio „Nepatogus kinas“ vadovas Gediminas Andriukaitis.
„Na, o kad žiūrovai be įtampos ir skubėjimo suspėtų pažiūrėti visus norimus filmus, eksperimentuojame ir su festivalio trukme – „Nepatogus kinas“ pirmą kartą vienu metu prasidės visoje Lietuvoje ir truks net tris savaites“, – sako G. Andriukaitis.
16–ojo „Nepatogaus kino“ pagrindinėje konkursinėje programoje dėl geriausio filmo titulo varžysis 9 filmai – joje dalyvauja savo pirmąjį arba antrąjį darbą pristatantys kino kūrėjai. Festivalyje taip pat įvyks dviejų lietuvių kūrėjų filmų premjeros. „Nepatogų kiną“ atidarys Linos Lužytės „Piknikas Morijoje“ – ji tarsi per padidinamąjį stiklą stebi didžiausioje pabėgėlių stovykloje su šeima įstrigusį iš Afganistano pabėgusį režisierių. Kino kūrėjų Martos Dauliūtės ir Viktorijos Šiaulytės filmas „Geras gyvenimas“ pažindins su unikaliu startuoliu, kur „co-living” erdvėje išnyksta ribos tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Ypatingą dėmesį „Nepatogus kinas“ skirs Europos kultūros sostinei – Kaunui. Be įprastinių seansų kino teatre, festivalis žiūrovus pakvies į peržiūras įvairiose miesto modernistinėse erdvėse. Specialiai sudarytos programos filmus, pasakojančius apie miestą ir žmogų, bus galima išvysti viešbutyje „Metropolis“, Kauno centrinio pašto, Žemės ūkio ir Kūno kultūros rūmuose, automatinėje telefonų stotyje ir kitose erdvėse.
Specialiojoje festivalio programoje „Like, share, subscribe“ kalbės jaunimas: apie tai, kodėl geidžiamiausia profesija jiems – nuomonės formuotojas arba kodėl virtualus gyvenimas internete gali būti netgi autentiškesnis už tikrąjį. Programos „Ekranų galia“ filmai paskatins permąstyti televizijos, interneto ar net pačių filmų įtaką mums mėginant apsispręsti, ko gi reikėtų nekęsti, ką palaikyti ar net kaip geisti. Na, o muzikinės programos filmai pakvies kurti savo taisykles – išsakyti drąsiausias mintis ir šokti taip, lyg niekas tavęs nematytų.
Programų „Tau čia nėra vietos“ ir „Karta po kartos“ filmų veikėjai – trapūs ir pažeidžiami, gyvenantys sudėtinguose istoriniuose kontekstuose ar nedėkingose šeimyninėse aplinkybės, tačiau tuo pačiu jie – itin stiprūs bei atsparūs įvairioms negandoms. O programos „Pati kalta“ filmai iš arčiau pažvelgs į moteris, kurios vis dar dažnai kaltinamos dėl savo nelaimių ir kurios iki šiol priverstos kovoti už teisę valdyti savo gyvenimus.
Tradicinėje jaunimui skirtoje programoje „Filmai, padedantys augti“ – kaip visuomet šmaikščios, įkvepiančios, pasaulį keičiančios ir kartais nepatogios, bet tikros istorijos. Na, o kitos tradicinės festivalio programos „Filmai už gamtą“ dokumentikos kūrėjai priversti aptarinėti vis sudėtingesnes temas – laikas kalbėti apie keliais centimetrais pakilsiantį jūros lygį, rodos, praėjo.
Pirmą kartą festivalio istorijoje savo rekomendacijas atrinko jaunimas – speciali „Jauno balso“ žiuri šiemet ne tik rinks jiems aktualiausią filmą, bet ir iš visos „Nepatogaus kino“ programos sudarė jiems patiems įdomiausių filmų rinkinį.
„Nepatogus kinas“ salėse ypatingai lauks ir Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių – visi festivalio filmai subtitruoti anglų kalba, o filmas „Mes susipažinom virtualioj realybėj“ (rež. Joe Hunting) su partnerio CITUS parama išverstas ir į ukrainiečių kalbą. Taip pat „Nepatogaus kino“ iniciatyva du Ukrainos kino kūrėjai specialiomis teisėmis dalyvaus vienos seniausių Europoje dokumentikos mokymų programų „ESoDoc – European Social Documentary“ dirbtuvėse, vyksiančiose Vilniuje festivalio metu.
Visą festivalio renginių programą galima rasti adresu www.nepatoguskinas.lt. „Nepatogus kinas“ spalio 8–30 d. vyks Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus kino teatruose, virtualioje kino salėje namų ekranuose ir 190–yje Lietuvos bibliotekų. Kaip ir kasmet, žiūrovai galės išsirinkti jiems palankiausią bilieto kainą: įsigyti festivalio pasą į visus filmus, pirkti virtualų vienkartinį ar išankstinį kino teatro bilietą. Tradiciškai, kino teatrų kasose įsigyti festivalio bilietus prieš pat seansą žiūrovai galės ir laisvos kainos bilieto principu – patys nuspręsdami, kiek gali prisidėti prie festivalio.
„Nepatogus kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis. Tai yra nekomercinis renginys, siekiantis kurti erdvę žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės, tvarumo temomis, supažindinti visuomenę su pasaulinėmis aktualijomis, skatinti būti sąmoningiems ir kritiškiems. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais. Vienas pagrindinių festivalio rėmėjų – Lietuvos kino centras.
Komentarai