Elektroninės muzikos duetas Artfcl ir jo naujasis balsas

[ parengta bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos informacijos centru ]

Spalio pabaigoje elektroninės muzikos duetas „Artfcl“ išleido trejus metus renderintą albumą „Vox“ (albumo klausykite teksto apačioje), kuriame pirmą kartą savo kūryboje panaudojo gyvą vokalą. Albumo „Vox” kūriniai pasakoja skirtingas istorijas, tačiau juos vienija „Artfcl“ būdingas skambesys, tekstai ir vokalas: aktorius Mindaugas Ancevičius skaito Valdemaro Kukulo eiles kūrinyje „Žemės šaknų įsikibę”, Kamilė Bukauskaitė sukūrė tekstą „Odė vasarai”, Lina Rovaitė suteikė energijos „Scream”, po du kūrinius įrašė Aistė „ABrokenLeg“ Motiejūnaitė ir Mantas „Maner“ Kuzmickas. Savo balsus, paslėpę po sintezatoriaus garsais, išbandė ir „Artfcl“ nariai.

Bendraminčiai Andrius Laucevičius (kuriantis „Phun Thomas“ pseudonimu) ir Matas Samulionis (multiinstrumentalistas ir harmonijų bei moduliarinių sintezatorių meistras) kelis metus kryptingai dirbo ir 2019-aisiais pristatė projektą „Newborn”, jungiantį baletą, laisvąjį džiazą, elektroninę muziką, vaizdo projekcijas ir šviesų meną. Pribrendus laikui susigalvoti vieną juos jungiantį pavadinimą, 2020-ųjų sausį atsirado „Artfcl“.

Debiutinis albumas „Artificial“ pasirodė po jį pristatančių singlų serijos ir EP „The Turn“, sulaukusių teigiamų Richie Hawtino (Plastikman), Paco Osuna‘os, Sasha‘os Le Monniero, Marko Cooperio, Samo Divine‘o, Nicko Warren‘o ir kitų elektroninės muzikos scenos veikėjų atsiliepimų. Po metų pasirodė pirmojo albumo remiksų rinkinys „Hands On Artificial”, kuriame puikuojasi Monikazes, Roe Deerso, Aurseno, Shkemos, „Five Rituals“, Jaroškos ir kitų lietuviškos elektronikos muzikos atlikėjų sukurtos „Artfcl“ kūrinių versijos.

Nenuostabu, jog „Artfcl“ albumą „Vox” išleido lietuvių konceptualios elektroninės muzikos leidybinė kompanija „Future Sound Scientists“ („FSS Recordings“), nes jos įkūrėjas yra vienas dueto narių A. Laucevičius, o šiuo metu tvarkyti leiblo reikalus jam padeda ir kita „Artfcl“ dalis – M. Samulionis. „FSS Recordings“ bendradarbiauja su inovatyviais naujos kartos elektroninės muzikos kūrėjais, tarp kurių – geriausia praėjusių metų M.A.M.A. elektroninės muzikos atlikėja ir šiemet „Music Moves Europe“ apdovanojimui nominuota Monikaze, kiti M.A.M.A. nominantai „Five Rituals“, dažniau užsienyje nei Lietuvoje įrašus leidžiantis nenuorama Roe Deersas, improvizacijos virtuozai „Quark Effect“, ekspresyvusis Oneginas ir kiti aktualūs elektroninės muzikos autoriai iš Lietuvos.

Prieš koncertus lapkričio 24 d. Kaune ir gruodžio 1-ąją Vilniuje, kuriame dalyvaus ir „Artfcl“ sukurtas dirbtinis žmogus Liza (audiovizualiką koncertui ruošia Domas Verikas ir Nauris DA), su Andriumi ir Matu susėdome pasikalbėti apie dueto kūrybą.

Jūsų kūrybinės gijos pirmą kartą persipynė 2019-aisiais, projekte „Newborn”, apjungusiame baletą, improvizacinį džiazą, elektroninę muziką, vaizdo projekcijas ir šviesų meną. Kokios vienas kito savybės paskatino toliau dirbti kartu?

Andrius: Matyt, gilesnis muzikos supratimas, nebijojimas eksperimentuoti ir žinojimas, kur link judame.

Matas: Su Andriumi labai greitai susitarėme, ko norime iš „Artfcl“, ir tiesiog pradėjome veikti. Tęsiame savo veiklą iki šiol. Trumpalaikiai tikslai nuolat kinta, tačiau galutinis – stiprus elektroninės muzikos duetas, – išlieka stabilus. Gal kasdieniame gyvenime šis tikslas neatrodo labai išskirtinis, tačiau muzikiniuose kontekstuose tokį pastovumą išlaikyti yra labai sunku. Mėgstu kalbėti, Andrius, manau, irgi, tai ir kalbame (juokiasi). Kalbame tol, kol abiem tampa viskas aišku: apsvarstome visus argumentus, randame visus kompromisus, o tada jau imamės veiksmų.

Iš kur atsirado gilesnis muzikos supratimas? Papasakokite apie savo pradžias ir patirtis muzikoje? Kaip manote, kur link juda „Artfcl“?

Matas: Abu esame iš labai skirtingų muzikinių terpių. Aš nuo vaikystės mokiausi klasikinio atlikėjo amato, o vėliau pamėgau improvizuoti ir kurti pats. Ieškojimai nuvedė į laisvosios improvizacijos sritį – šiuo metu esu LMTA doktorantas, improvizaciją tyrinėju ne tik kaip atlikėjas, bet ir kaip mokslininkas. Tokia patirtis neišvengiamai atvedė prie darbo su elektroakustine muzika.

Andrius: Aš visada domėjausi technologijomis, muzikos reiškinys mane irgi domino technologiniu aspektu. Tačiau kuo toliau, tuo labiau gilinausi ir į meninį muzikos turinį. Galiausiai įgijau elektroninės muzikos kompozicijos ir atlikimo magistro laipsnį KTU.

Tiek naujojo projekto, tiek debiutinio albumo pavadinimuose yra žodis artificial, lietuviškai – dirbtinis. Kodėl? Šiais natūralistiniais bio-eko laikais dirbtiniai dalykai nėra labai populiarūs.

Matas: Abu esame naujausių technologijų fanai – aktyviai jas sekame ir dažnai vienas kitam sakome: „kokiais įdomiais ir inovatyviais laikais gyvename, a?“ Kartais aplinkui jaučiame tam tikrą nusistatymą prieš naujoves, netgi žodis „dirbtinis“ lietuvių kalboje turi ne visai teigiamas konotacijas. O mes pastebėjome, kad žodyje artificial yra ir žodis art, lietuviškai reiškiantis meną. Juk kiekvienas žmogaus sukurtas meno kūrinys yra dirbtinis. Galima sakyti, gelbėjame šio žodžio reputaciją.

Andrius: Mūsų albume „Vox“ labai ryškūs sintezatorių tembrai, kurie taip pat yra sukurti žmogaus, kitaip tariant – dirbtiniai. Manome, kad muzikoje naudojant daugiau dirbtinių garsų, išryškėja tai, kas tikra – energija, nuotaika. Tuo pačiu tai papildo mūsų, kaip dueto, identitetą. Jau esame paruošę du vaizdo klipus, kurių viename nusifilmavo dirbtinai sukurtas žmogus – Liza, o kitą sukūrėme naudodami dirbtinį intelektą.

Kokia pastarojo meto inovacija muzikos kūrimo srityje jus labiausiai nustebino ar sudomino? Kuo komponavimo procesas, kuriame naudojamasi elektroniniais muzikos instrumentais, yra kitoks nei pasitelkiant įprastus, akustinius?

Andrius ir Matas: Dažnai atrandame labai įdomių įskiepių (plug-in) tiek audio, tiek midi formatuose, įkvepiančių kurti ir mąstyti šiek tiek kitaip. Mėgstame eksperimentuoti su „Max for Live“ platformos įrankiais (tokiais kaip polyrhythmus, snake, humanizer ir panašiai). Muzikos komponavimas elektroniniais muzikos instrumentais yra nuostabus tuo, kad leidžia kūrėjui ne tik pačiam konstruoti garsą, bet ir virtualiai patalpinti jį į realią ar net išgalvotą erdvę.

Nuo pat projekto pradžios stengiatės kurti eklektiškai, kad nesikartotų nei nuotaikos, nei muzikiniai stiliai, nei tembrai. Kas yra „Artfcl“ stuburas, ant kurio laikosi jūsų kūrybos skeletas?

Andrius ir Matas: Turbūt pagrindinis grupės stuburas yra mūsų abiejų aistra naujovėms – įvairūs sintezatoriai, inovatyvūs kūrybos būdai. Svarbiausias dalykas muzikos kūrinyje mums yra konceptas. Kad ir koks jis bebūtų, būti jis privalo, kitaip kūrinys yra tuščias.

„Tuščias kūrinys“, matyt, yra blogiausia, kas gali nutikti kūrėjui. Kaip atsirado „Vox“ kūrinių konceptai?

Andrius ir Matas: Apie koncepcijas nuolatos diskutuojame. Kai kurios jų tampa kūriniais, kai kurios – tik padrikais garsais, kai kurios taip ir lieka idėjiniame lygmenyje. Kartais koncepcija atsiranda iš jau sukurto garso, kartais gali atsirasti iš tam tikros technologijos ar netradicinių jos naudojimo būdų. Albumui „Vox“ pasirinkome drąsos temą, kuri konceptualizuojama ne visada tiesiogiai. Pavyzdžiui, kūrinys „Runnin“ su Aiste „ABrokenLeg“ Motiejūnaite kalba apie drąsos trūkumą – apie situaciją, kuomet tiesiog norisi bėgti.

Papasakokite, kokius elektroninius muzikos kūrimo prietaisus naudojote šio albumo įrašų procese?

Albumo ritmams naudojome ritmo mašinas „Roland TR-505“, „Roland TR-8“, „Roland MC-303“, kai kuriuos garsus įrašėme su senuku „AKAI MPC 2000 XL“. Garsų sintezavimui pasitelkėme nedidelę „Eurorack“ modulinę sistemą, prie kurios įvairiai jungėme skaitmeninius sintezatorius „Access Virus TI2“ ir „Korg Minilogue XD“.

Karantino laikotarpiu buvo išleistos jūsų debiutinio albumo remiksų versijos, sukurtos įvairių Lietuvos elektroninės muzikos atstovų. Ar šios interpretacijos atskleidė kokias nors naujas jūsų kūrybos puses, kurių, galbūt, net neįsivaizdavote?

Matas: Pažįstame visus remiksų kūrėjus tiek asmeniškai, tiek muzikiniuose kontekstuose, tad žinojome, ko tikėtis. Manau, „Hands On Artificial“ atskleidė naujas „Artfcl“ skambesio puses ir dar daugiau – parodė, kokią plačią elektroninės muzikos profesionalų kompaniją turime čia, Lietuvoje. Labai smagu buvo kiekviename kūrinyje girdėti ne tik savitą remiksuotojo skambesį bei muzikinio mąstymo išraišką, bet ir dalelę savęs.

Andrius: Kiekvienas remiksas įkvėpė dar platesnėms skambesio galimybėms, tad esame labai dėkingi visiems prisidėjusiems prie šio remiksų albumo.

Jei sugalvotumėte išleisti albumą, kuriame skambėtų pačių „Artfcl“ kurti remiksai, kokius kūrinius norėtumėte į jį įtraukti?

Andrius ir Matas: Tokį leidinį beveik esame ir išleidę – albumui „Lunar Soil (Remixed)“ drauge su „SMPL SMPL“ sukūrėme remiksus grupės „Quark Effect“ kūriniams.

Dažnai manoma, jog antrasis albumas yra kritinis, nes reikia išlaikyti pirmojo kokybinį lygį, bet nesikartoti. Kaip jums sekėsi kurti „Vox”?

Andrius: Stengėmės nesikartoti. Labai gerai pastebėta – norisi išlaikyti debiutinio albumo lygį. Manome, kad paaugome ir pakilome į aukštesnį lygį.

Matas: Kaip matai, augome ilgai. Tačiau tarp debiutinio albumo ir „Vox“ nudirbome nemažai įdomių darbų, išleidome keletą unikalių leidinių. Taigi, nebuvome užsidarę studijoje tris metus su tikslu sukurti albumą „Vox“. Jis gimė natūraliai ir savo laiku.

Pagrindinė naujojo albumo idėja – jungtys tarp žmogaus balso ir elektroninių muzikos instrumentų. Visose albumo kompozicijose, išskyrus „Insider”, dalyvauja įvairūs vokalistai. Tai pirmas kartas, kai nusprendėte į savo kūrybą įtraukti balsą. 2020-aisiais „Happyendless“ išleido savo „Utopia”, kuriame taip pat skamba įvairus vokalas. Kodėl taip norisi elektroniką papildyti gyvu žmogaus balsu?

Matas: Ilgainiui supratome, kad mūsų skambesiui vokalas gali tapti tramplinu į tas auditorijas, kurių iki tol pasiekti negalėjome. Vis dėlto, jau po pirmųjų eksperimentų su vokalistais (tiek gyvais, tiek skaitmeniniais) pajutome, kad tokiu būdu mūsų muzikoje atsiranda naujas sluoksnis, kuris mus abu sužavėjo, tad nusprendėme šiuo keliu eiti toliau.

Andrius: Natūraliai susiklostė, kad albume „Vox” beveik nėra jokių akustinių instrumentų, tad žmogaus balsas šiuo atveju ir yra tas vienintelis akustinis instrumentas, kurį panaudojome, o kai kuriuose kūriniuose net ir patį vokalą sintezavome.

Viename jūsų dueto aprašymų teigiama: „Artfcl“ – tai idėja, kuri puikiai atspindi dabartinius laikus, kai ribos tarp gyvo ir elektroninio arba skaitmeninio pasaulių tarsi pranyksta. Kartais žmogus tampa mašina, o mašina tampa žmogumi.” Kaip suprantu, tikro ir skaitmeninio pasaulio sąlyčio tema jus domina ir už garso ribų: pavyzdžiui, „Vox” viršelyje matome Lizos veidą. Šis personažas yra virtualus, sukurtas skaitmenine programa „Metahuman“. Manote, jog žmogaus ir skaitmeninių technologijų samplaika – neišvengiama?  

Matas: Tikriausiai nepasakysiu nieko naujo, bet išmanusis telefonas kiekvieno mūsų kišenėje ar rankoje, nešiojamas kompiuteris kuprinėje ant pečių ar visur pasiekiantis internetas jau yra žmogaus ir technologijų sintezė, tam tikra prasme mes jau dabar esame kiborgai. Keliais piršto judesiais galiu prisijungti prie palydovo, sužinoti tikslią savo buvimo vietą, nepakėlęs akių nuo telefono naviguoti visiškai nepažįstamoje erdvėje. Nelabai žmogiška, sakyčiau.

Andrius: Paantrinsiu Matui – žmogaus ir skaitmeninių technologijų samplaika įvyko jau senokai, dabar nuosekliai vyksta jos raida ir naujų panaudojimo būdų paieška. Tai sudaro gana didelę dalį mūsų kasdienybės, ypač kuriant, kur daugiausia dirbame su skaitmeninėmis garso technologijomis. Muzikos kūryboje nenaudojame dirbtinio intelekto, bet vizualikoje jo nevengiame, vis ieškome kažko naujo.

„Vox” šiuolaikinės elektroninės muzikos kontekste skamba gana saugiai – lyriškai, gal net šiek tiek akademiškai. Perfrazuojant vieną jūsų kūrinių, „o galėtumėt būti drąsesni?”. 

Matas: Mėgstame ir pasidraskyti, tik nesinori to daryti visada. Sakyčiau, labiau stengiamės laikytis balanso. Bent jau albume.

Andrius: Studijinis albumas yra tam tikra prasme sustingęs, tarsi piešinys, todėl norisi į jį prikrauti įvairių detalių, profesionaliai suvesti, kad skambėtų gerai, kažkuria prasme – saugiai. Koncertas yra momentinis įvykis, tad ten leidžiame sau daugiau impulsyvumo. Taigi, ieškančius drąsos, kviečiame susitikti albumo pristatymo koncerte ir pašėlti iš širdies.

Kokią publiką įsivaizduojate šokant pagal „Vox”?

Andrius ir Matas: Įsivaizduojame pilną salę šokančiųjų. Visi energingi, nusirovę, kupini įvairovės ir laimingi.

Internete:

artfcl-music.com
facebook.com/artfclmusic
instagram.com/artfcl_music
futuresoundscientists.com