Prieš 7 metus Meda Kaunaitė pradėjo eksperimentuoti su “GarageBand” ir eiedma vardu paskelbė savo pirmąjį kūrinį “Kodėl kurmiai neturi draugų (ameba)”. Nors buvo ir daugiau bandymų, pastaraisiais metais savo kūrybinę energiją Meda nukreipė į merginų pankroko grupę Crucial Features. eiedma vėl pasirodė eteryje šių metų pradžioje, kai Meda paleido EP “Housewives of Doom”. Vasarą kartu su kitais atlikėjais eiedma pasirodė kontrkultūrinio queer judėjimo „We Are Propaganda“ renginyje, vykusiame po “Baltic Pride” eitynių. Jo metu surinktos lėšos buvo skirtos LGBTQ+ bendruomenę buriančioms iniciatyvoms: socialiniams centrams „Emma“ ir „Luna6“, asociacijai „Trans Autonomija“ ir queer-feministiniam festivaliui „Sapfo“. Pastarajame eiedma taip pat surengė savo gyvą pasirodymą. Nepamiršo Meda ir “geriausios Vilniaus skylės” XI20 – pasveikino šį pogrindžio klubo su 15-uoju gimtadieniu, o metų pabaigoje pati išleido ir visą savo albumą “Pick a Card”.
Visų pirma, iš Vilniaus persikėlei į Briuselį – kaip tai nutiko? Ką ten veiki?
Nieko dramatiško neįvyko, tik norėjau išbandyti Vakarų Europą :) O patį Briuselį pasirinkau „iš akies“ – mąsčiau, kad bus geras balansas tarp kultūros ir ramybės – su šiuo spėjimu labai pataikiau. Dabar vis dar uostausi, nagrinėju vietines scenas ir matuojuos vietą vienam tatuiruočių salone.
Paskutinį kartą kalbėjomės, kai dar buvai Crucial Features narė, tačiau pastaruoju metu girdime tik tavo solinio alter-ego balsą. Kas nutiko su „kruši fuši“?
Crucial Features netyčia tapo karantino ir kitokių gyvenimo posūkių auka – buvo daug pertraukų, vis sunkiau susirinkti, tuo labiau kažką naujo sukurti, tai ir motyvacija krito su visu tuo. Na, ir mano noras pagyvent kitur nepadėjo. O Dorotėja ir Kotryna visada labai įkvepia ir džiugina su savo dalykais – palaikom šilčiausius ryšius:)
Iš kur atsirado tavo projekto pavadinimas? Skamba kaip kreipinys „Ei, Edma“…
Istorija: buvo laikai (prieš CF ir viską kitą), kai užsiėmiau dainuojamąja poezija :) Ir buvo vienas konkursas ar koncertas, nepamenu, bet aš ten atlikau gal net autorinį kūrinį ir mano klasiokės atspausdino mano vardą po vieną raidę ant kiekvieno lapo. Tada išsiaiškinom, kad Edma yra mano vardo anagrama ir mane pradėjo taip vadinti. Vėliau išsirišo „ei, Edma“. Suradau mamos kompiutery „Garageband“, pradėjau jį maigyt ir reikėjo nickname’o “Soundcloude”.
Atrodo, kad Crucial Features ilgainiui apsiribojo tam tikra stilistika, o eiedma skamba spalvingiau. Ar iš tikrųjų dabar kūrybiniame procese jautiesi laisviau?
Taip, jaučiuosi laisviau, bet manau dėl to, kad nebe taip kreipiu dėmesį į žanro apibrėžimą kurdama. Ir nebebijau žodžio „pop“ :) Tas padėjo atrasti įvairesnę muziką ir ją priimti – mane įkvepia labai daug skirtingų atlikėjų, būna įdomu vienoje dainoje suderinti skambesius, atplaukiančius iš skirtingų žanrų ir laikmečių. Solo kūryba man dar pilna žaidimo, kur sau jokių ribų nenusistatau, kiekvieną kilusią idėją išbandau ir žiūriu, ar patinka. Ir atradau naują dalyką – kviesti kitus muzikantus prisijungti prie kai kurių dainų, kas man labai patinka ir noriu to daryti daugiau!
Vienas punk muzikos bruožų turėtų būti „kitaip“, bet kažkodėl dauguma šio žanro grupių skamba labai panašiai ir toliau brūžina įprastą (pank)roką, kuris jau senokai nieko nestebina. Ką apie visa tai manai?
Atrodo, kad pankrokas nusistovėjo kaip žanras, kas tikrai paradoksalu, nes būtent, atrodo kadaise tai buvo alternatyva kitiems nusistovėjusiems žanrams. Iš dalies dėl to ir po truputį išėjau iš grupių, norėjosi neapsibrėžti temomis ir motyvais, tiek muzikine, tiek tekstų prasme, bet vėl, gal tai ne grojimo grupėse reikalas, o kažkokių rėmų, kurie mano pačios mintyse grojant tose grupėse atsirado. Man vis dar labai įdomus šis žanras, ir seku, ir einu į koncertus, ir laukiu, kol naujame mieste surasiu su kuo pagroti, bet pastebėjau, kad naujos muzikos, kuri užkabintų, dabar dažniau randu kitose scenose. Nors viena mano mėgstamiausių grupių, kuri ir eiedmą daug įkvėpė, nors gal ir ne itin girdisi, yra iš pankroko – Space Camp, hardcore punk derinanti su sintezatoriais, elektroniniais būgnais ir įvairiais instrumentais, kaip violončelė ar trombonas. Tai dar yra pankroko, kuris gali stebinti, bet matyt vienas iš šito žanro bruožų yra, kad reikia kapstytis.
O šiaip kažkada kilo mintis, kad „hyperpop is the new punk“. Nežinau, ar sutinku, čia pamąstymui…
Sakyčiau, eiedma savo skambesiu įžengė į tokių atlikėjų kaip Chicks on Speed, Le Tigre, Peaches ir panašių teritoriją. Jas galima rasti tavo fonotekoje, ar klausai visiškai kitos muzikos? Kas būtų tavo, kaip muzikos klausytojos, guilty pleasure?
Mano klausoma muzika keičiasi periodiškai kas kokius tris mėnesius – dabar daugiausia klausau džiazo, repo ir visokios tamsios sintezatorių muzikos, anksčiau šiais metais buvo metalo, trepo ir hyperpop momentų. Bet taip, šitos atlikėjos buvo praklausytos paauglystėj, ir Peaches net atsirado playliste „edma inspo“, šalia Sophie, Death Grips, M.I.A. …
Kai nustojau bijoti popso, pradėjau mėgt muziką ir vien dėl to, kad „taško“ (tame irgi manau yra, ką nagrinėti ir įvertinti), tai gėda dingo, todėl guilty pleasures beveik nebeturiu. Gal tik Slipknot.
Anot tavęs, debiutinis albumas „Pick a Card“ yra apie laimę. Daug kas šią savijautą matyt įsivaizduoja kiek kitaip. Kas tau yra laimė?
Albumas iš skirtingų istorijų sudeda vieną, per kurią stengiausi perteikti savo pačios patirtis tiek muzikos scenoje, tiek kasdienybėje, tą pokytį, įvykusį per pastaruosius kelis metus. Man „Pick a Card“ atrodo kaip kelionė nuo skundimosi, pykčio ir kovojimo su vidiniais ir išoriniais nepatogumais iki finalo, kuris yra pasiekta laimė, išsilaisvinimas iš savo pačios ir aplinkos nusistatymų, leidimas sau būti taip, kaip būnasi, ir kurti taip, kaip kuriasi.
eiedma mane pačią drąsina užimti savo erdvę ir nustoti stengtis būti patogia, tai man ta laimė buvo pagaliau suprasti, kad taip galima, ir tą įdiegti kasdienybėje :)
Kokiais albumo aspektais labiausiai džiaugiesi ir kodėl?
Labai džiaugiuosi, kad jis įvairus – pradžioje buvo baisu, kad nesigautų tiesiog dainų rinkinys, bet manau išėjo gerai ir tai tinka su tuo, ką norėjau pasakyti. Ir šiaip, mėgstu, kai atlikėjai įvairiai groja, ar kai kažkiek keičia stilius albumuose. Mano kita viena mėgstamiausių grupių Butthole Surfers kai kuriuose albumuose visiškai skirtingas dainas yra sumetę, man patinka kai būna visko ir būna daug :)
Taip pat, čia turbūt nuoširdžiausias mano release’as. Šįkart nėra sukurto personažo, kaip EP „Housewives of Doom“, temos labiau asmeninės – ką leisti kitiems klausyti buvo labai baisu, bet kažkaip irgi padėjo su savo išsilaisvinimu.
Kur semiesi temų savo dainų tekstams?
Viskas dažniausiai išeina iš kasdienybės – turiu galvoje tokį minčių radiją, jis pastoviai transliuoja. Kartais iš to išnyra kokia gera eilutė, tada apie ją mąstau ir kartais išsimąsto kažkas giliau. Pavyzdžiui „doublecheck“ hook’as gimė, kai užrakinau vietos, kurioje dirbau duris, pavažiavau dviračiu porą metrų link namų ir apsisukau patikrinti, ar TIKRAI užrakinau. Nu ir taip dažnai būna su viskuo. „busy“ – kai su draugais supratom, kad šimtą metų neišeina pasimatyt, nors gyvenam tuose pačiuose penkiuose kilometruose, kas kažkiek ir juokinga, ir liūdna. Ir dar kartais tema išsigrynina iš pokalbių su žmonėmis – stengiuosi pastebėti paprastus, bet gal juokingus ar ironiškus momentus ir juos išnarplioti.
„Pick a Card“ yra visiško pasidaryk pats pavyzdys – viską sukūrei, įrašei, sumiksavai ir net viršelį nusipiešei pati. Tau svarbi DIY etika, ar tiesiog esi control freak’ė ir nori visas vadeles laikyti savo rankose?
Su eiedma labai noriu daryti DIY, bet labiausiai dėl to, kad smalsu, kiek galiu viena padaryti – pavyzdžiui, darbas su garsu, miksavimas man yra labai įdomu, tai dirbdama su solo projektu galiu to mokytis ir negadinti kitų žmonių įrašų :) Ateityje dar tikiuosi grot kokioj nors grupėj, tai tikiuosi irgi daryti DIY kiek gaunasi – nors patinka visaip, man taip smagiau ir daugiau žaidimo procese.
O apie buvimą control freak, nors ne dėl to atsirado eiedma, visgi atradau savyje tokią dalelę – pradėjus solo projektą ji labai džiaugėsi!
Viršelį albumui sukūrė kitas tavo alter-ego Panabagybe. Kaip suprantu ši pusė užsiima tatuiravimu. Kaip išmokai šio amato – treniravaisi ant kiaulės odos? :)
Treniravausi ant draugų (ačiū jums, bučkiai!), bet esu ir kursus pabaigusi.
Tatuiravimą jau visai prisijaukinau, bet panabagybe irgi norėtų daugiau paeksperimentuoti su plakatais, viršeliais ir kitais piešinukais – “Pick a Card” viršelis buvo pirmas toks bandymas. Visiškai nežinojau, kas gausis, bet kol kas patinka.
Kaip manai, ar žmonija turi šansų išsilaikyti žemės paviršiuje?
Ne.
Internete:
instagram.com/eiedma
facebook.com/eiedma
eiedma.bandcamp.com
Komentarai