[ SCROLL DOWN FOR ENGLISH VERSION ]
Šiandien amerikiečiai A Place to Bury Strangers pradeda savo turą Europoje, kurio metu su pertrauka sugros virš 35 koncertų. Mūsų draugai “Facial Tumour bookings” pasirūpino, kad šis noise roko trio užsuktų ir į Vilnių – vasario 5 d. niujorkiečiai išbandys “Sodas 2123” scenos konstrukcijas. Tai bus antrasis APTBS pasirodymas Lietuvoje – 2016-aisiais jų gitaros skraidė festivalyje “Devilstone”. Tačiau Anykščių šilelio pušys sugėrė dalį garso, uždarose patalpose viskas bus kiek kitaip. Jei tikiesi grįžti namo po standartinio koncerto, kuriame decibelai vargiai pasiekia 100dB ribą, pasiruošk atlaikyti tokią galingą agresyvaus garso sieną, kokios galbūt dar negirdėjai.
Grupę prieš daugiau nei 20 metų Brukline suformavo David Goffan ir Tim Gregorio. Kiek vėliau prie jų prisijungė dabartinis APTBS frontmenas, vokalistas ir gitaristas Oliver Ackermann. Po daugybės sudėties pasikeitimų, nuo 2021-ųjų Oliver groja kartu su bosistu John Fedowitz ir jo žmona būgnininke Sandra Fedowitz iš triukšmingo shoegaze grupės Ceremony East Coast. Beje, kažkada Oliver ir John kartu grojo grupėje Skywave.
Nuo pirmojo albumo APTBS skambesys nuo būgnų mašina varomo shoegaze ir indie roko albume “Exploding Head” (2009) perėjo prie fūzuotų distortion pedalų ir atgarsiais persunkto noise roko albumuose “Worship” (2012) ar “Transfixiation” (2015). Prieš metus išleistas naujausias, 6-asis grupės albumas, albumas “See Through You” vertinamas kaip viena karjeros aukštumų, dar vienas bokštas muzikantų tyrinėjamoje atmosferinėje garso sienoje, kurioje persipina psichodelika ir kosminis rokas, shoegaze, post-punk, noise ir kiti eksperimentai.
Gandas apie grupę Niujorke pasklido po to, kai jie ten apšildė The Brian Jonestown Massacre, o kiek vėliau ir vienus didžiausių savo įkvėpėjų – the Jesus and Mary Chain. Netrukus APTBS nuolat koncertuoti su tokiomis grupėmis kaip Black Rebel Motorcycle Club, MGMT ar the Big Pink, buvo pakviesti į “Coachella” festivalį. Tačiau pramogų pasaulio vilionės Oliverio nelabai viliojo. Jis gyveno sandėlyje šiandien labai madingame Viljamsbergo rajone Niujorke. Čia jis gamino savo muzikos efektų pedalus “Death by Audio”, kuriais iki šiol garsėja ir kurių kartais galima įsigyti šalia APTBS merčo. 2007-aisiais dalis pastato pradėjo funkcionuoti kaip pogrindinė muzikos ir meno erdvė. Iki pat 2014-ųjų “Death by Audio” buvo vienas Niujorko kreivesnės muzikos scenos karštųjų taškų. Ironiška, jog pastatą išsinuomavo ir visus iškeldino patys ant pogrindžio bangos iškilę “Vice Media”.
Last.fm padėjo APTBS į noise roko panteoną šalia tokių stiliaus klasikų kaip Sonic Youth, Swans, Lightning Bolt, Melt-Banana, Big Black, The Jesus Lizard, Shellac, Boredoms, o naujausias jų albumas “See Through You” pateko į daugelį metų best of sąrašų.
Prieš pat turą pagavome Oliverį tarp Pietryčių Azijos ir Europos turų.
Koks dabar oras?
Toks laisvos formos psichodelinio džiazo jausmas. Šiek tiek vėjuota ir šalta, tačiau juntama gaivi švara. Galbūt šiukšlės užšalo, todėl truputį maloniau.
Jau 20 metų triukšmaujate šioje planetoje, kas suteikia energijos tęsti APTBS? Atrodo, tik tu ir gali tai suvaldyti nuolat besikeičiant grupės sudėčiai.
Netyčia atrandu kokį nors įdomų triukšmo ar jo kūrimo aspektą ir turiu jį išbandyti, o tada eiti šiuo keliu – pasiklysti mažame tikėjimo pasaulyje ir ką nors jame sukurti. Mėgstu tyrinėti galimybes ir griauti, kas buvo padaryta, ieškant ko nors šviežio, ir tai yra nenuilstantis ieškojimas. Šios paieškos vyksta gana intensyviuose garsovaizdžiuose, kartais – labai neharmoningų ausims. Pridėkite tai, jog žmonės mano, kad jie nesulaukia tinkamo įvertinimo, kurio nusipelnė už savo pastangas, ir tai gali būti šiek tiek skausminga bei širdį verianti kelionė. Be to, tarp žmonių gali nutikti daug kitų dalykų.
2022-aisiais grupė buvo labai produktyvi ir išleido net 4 albumus. Kas inspiravo tokį sprogimą, tuo tarpu kai jūsų bendraamžiai, jei tokių dar liko, atrodo, sulėtėjo?
Iš tikrųjų turėjome galimybių daug nuveikti per (pandeminį) uždarymą Niujorke ir viskas susidėjo vienu metu. Visada noriu kuo greičiau išleisti savo kuriamą muziką, nes ji glaudžiai susijusi su tuo, kaip jaučiausi tam tikru metu. Taip muzika išlieka aktuali ir nepraradusi pirminių sumanymų. Laikui bėgant dainos įgauna skirtingas reikšmes.
Praėjusiais metais išleidote įvairių atlikėjų remiksų serijas. Kaip atsirinkote atlikėjus, kurie remiksavo jūsų kompozicijas ir kas jums patinka remiksavime?
Su kai kuriais menininkais susisiekėme mes, kai kurie patys kreipėsi į mus. Man patinka klausytis visiškai pergalvoto kūrinio. Tai tarsi bendradarbiavimas, dažnai pavirstantis tuo, apie ką niekada net nesvajojau ir tai visada yra neįtikėtinas įkvėpimo šaltinis.
Pernai buvo perleistas jūsų 2009 m. albumas “Exploding Head”. Daug kas vadina jį svarbiausiu APTBS įrašu. Kaip manai, kuo jis aktualus po 13 metų?
Debiutinis leidinys, pavadintas taip pat kaip ir grupė, buvo mano įrašytų demo rinkinys, todėl “Exploding Head” tapo tarsi pirmuoju tikru APTBS albumu. Tai buvo galimybė padaryti ką nors iš anksto apgalvoto, buvome ką tik pasirašę sutartį su “Mute Records”, todėl viskas buvo tikrai įdomu. Prisimenu, kaip tūsinomės su Daniel Miller (muzikos prodiuseris ir legendinės įrašų kompanijos “Mute” įkūrėjas – Ore past.) ir gavau toną muzikos iš jo katalogo, mane tikrai įkvėpė visi tie neįtikėtini įrašai ir norėjau nuveikti ką nors tokio, prilygstančio tokiai neįtikėtinai istorijai. Visas tas spaudimas mane tikrai slėgė rašant dainas ir jas įrašinėjant. Viskas turėjo būti tobula pagal mano standartus. Gavęs tokią progą, kitos gali ir negauti, todėl privalėjau iš savęs išspausti viską.
Nepaisant to, kad esate gana žinoma grupė, jums labai patinka “pasidaryk pats” etika. Naujausi APTBS albumai buvo išleisti “Dedstrange”, jūsų pačių neseniai įkurtoje leidykloje. Kodėl taip nusprendėte, nors anksčiau įrašus leidote skirtingose leidyklose, tarp jų – ir ką tik minėtoje “Mute Records”?
Manau, esu vienas tų žmonių, tikrai norinčių žinoti, kas vyksta viduje, todėl kai Steve, mūsų vadybininkas, pasiūlė įkurti įrašų kompaniją, mane tai sudomino. Tuo pačiu galėtume panaudoti savo vardą, kad padėtume išleisti kitų grupių muziką ir atkreipti dėmesį į kai kuriuos neįtikėtinus atlikėjus. Galėtume išleisti bet kokį įrašą bet kokiu formatu ir nereikėtų niekam atsiskaityti. Manau, įrašų kompanijos yra puikios, buvo neįtikėtina dirbti su “Mute” ir “Dead Oceans” , bet malonu visa tai išsiaiškinti ir pačiam. Tada gali tvirtai pasakyti: padariau tai ir padariau taip, kaip noriu.
2022-ųjų pabaigoje grojote Japonijoje ir Pietryčių Azijoje. Tokios egzotiškos vietos kaip Filipinai ar Indonezija turbūt labai skiriasi nuo įprasto Vakarų pusrutulio?
Taip, tikrai skiriasi. Man ten labai patinka. Jaučiuosi toks laimingas, galėdamas tūsintis ir švęsti su taip toli gyvenančiais žmonėmis, tai tikrai ypatinga. Taip pat labai malonu, kiek tai įmanoma, pabėgti nuo įprasto gyvenimo, o tradicijų ir žmonių gyvenimo būdo skirtumų yra tiek daug, kad gyvenimas atrodo pilnesnis. Yra per daug korporacijų sukurtų standartų, todėl kuo toliau galime nuo jų pabėgti, tuo gyvenimas unikalesnis ir įdomesnis.
Ar šiandien vis dar aktualu, kad pagrindinė emocija, kurią APTBS nori iššaukti koncertuose, yra baimė? Vieno jūsų gerbėjų reakcija po koncerto buvo tokia: „Buvau garsiškai išdulkintas, suvystytas, palaimintas ir išnaikintas, tuo pačiu metu.“ Jokios baimės, bet atrodo, kad jums pavyko, ar ne?
Manau, vieniems tai gali būti baimė, o kitiems – meilė. Visa tai yra truputį žengimas per skausmo slenkstį ir kelionė link nušvitimo vietos.
Pirmą kartą Lietuvoje pasirodėte festivalyje “Devilstone” dar 2016-aisiais. Rengėjai pasakojo, kad keliavote daugiau nei 24 valandas, kad pasiektumėte Anykščius. Tą vasarą tai buvo vienintelis jūsų pasirodymas Europoje. Kodėl buvote tokie pasiryžę pasiekti šią vietą ir ką ten radote?
Kiek girdėjau apie festivalį, viskas skambėjo tikrai šauniai, o aš visada norėjau nuvykti į Lietuvą. Matai, man patinka keliauti į naujas vietas ir ten buvo neįtikėtina. Manau, kad dažnai festivaliai, kuriuose nėra standartinių bullshit rėmėjų, yra tikrai puikūs. Jaučiau, kad žmonės labai nori linksmintis ir buvo tikrai smagu. Turėjau nuojautą, kad festivalis bus būtent toks, todėl labai stengėmės ten patekti.
Oliveri, ar groti kitais pedalais nei savo pagamintais “Death by Audio”? Vienas paskutinių tavo modelių “Exploding Head Bundle” (ribotas 500 vienetų tiražas), pagamintas bendradarbiaujant su Reverb.com, buvo išparduotas greičiau nei per 24 valandas. Ar tave tai nustebino?
Naudoju kai kuriuos kitų pagamintus pedalus, bet paprastai ne koncertuose. Mūsų studijoje prikrauta pedalų dėžių, o aš esu apsėstas eksperimentų, todėl kartais tiesiog reikia išgirsti, kaip skamba 100 sujungtų pedalų.
Kokie pagrindiniai jūsų reikalavimai garsui?
Tai turi būti itin galingas sceninis garsas. Noriu girdėti tai, ką girdi visi kiti. A Place to Bury Strangers pasirodymas yra patirtis, kuri neturėtų skambėti tiksliai taip, kaip įrašas. Atsinešu prailgintuvus ir visi stiprintuvai turi būti kilnojami. Garsas greitai kinta, o ausys labai gerai suvokia garso šaltinio padėtį, mes tuo manipuliuojame keičiantis pasirodymo dinamikai.
Ar sulaužytos gitaros ir kita sugadinta įranga įtraukiamos į jūsų koncertinius rider’ius?
Visos sulūžusios gitaros yra mano ir laikui bėgant po truputį jas taisau. Dažniausiai keliauju su 3-6 gitaromis, nuolat jas keičiu, kol sulaužytos klijuojamos. Tokiu būdu koncertų vietų grindys visame pasaulyje yra neatsiejama mano skambesio dalis.
Jūsų svetainės antraštė skelbia: “Garsiausia grupė pasaulyje”. Maniau, Swans groja garsiausiai :) Ką manai apie ramų akustinį koncertą?
Buvau daugelyje Swans ir MBV pasirodymų ir tikrai buvo gana garsu, bet jie skiriasi, taip pat kaip ir APTBS pasirodymai, atsižvelgiant į tai, kaip garsiai PA gali skambėti vienoje ar kitoje patalpoje. Kiekviename pasirodyme grojame taip garsiai, kaip galime, ir netgi verčiame aparatą “raudonuoti”. Galbūt jie turi didesnius sunkvežimius ir gali atsivežti didesnius garsiakalbius, bet turėtumėte būti priklausomi nuo skausmo, kad atsuktumėte stiprintuvus iki galo kaip mes. Anksčiau grojau akustine gitara, bet retai. Man labiau patinka, kad stiprintuvas kalbėtų su manimi.
Internete:
facebook.com/aplacetoburystrangers
[ ENGLISH VERSION ]
What’s the weather? (Ore means On Air in Lithuanian)
Some free form psychedelic jazz experience. A bit windy and cold but it has a good brisk clean feeling. Maybe the trash has been refrigerated so it’s a bit more pleasant.
What keeps APTBS going after making noise on this planet for 20 years already? It seems only you can handle it with constantly changing line-up.
I seem to accidentally discover some interesting aspect of noise or creating it and have to try it out and then go down this road of getting lost in a little make believe world and building something inside of it. I like to of what I love is exploring possibilities and destroying what has been done in the search for something fresh and it is a tireless search. It is also a search with some pretty intense volume and soundscapes that can be pretty unharmonious to the ears at time. Add that to not getting the appreciation people think they deserve for their efforts and it can be a bit of a painful and heartbreaking journey and there are a lot of things that can come between people.
The band was uber productive in 2022, releasing even 4 albums. What did inspired such an explosion, while your peers, if any left, seem slowing down?
We really had the opportunity to get a lot done during the lockdowns in NY and it all sort of came together at the same time. I always want to release the music I make as fast as possible because it relates so closely to the way I was feeling at a particular time. That keeps it relevant and connected to it’s original intention. As time goes on songs take on different meanings.
− Last year series you had released series of various remixes by different artists. How did you chose the artists, who remixed your compositions and what do you like in remixing as such?
Some of the artists we reached out to and some reached out to us. I love to hear a song completely reimagined. It ends up feeling a bit like a collaboration and they so often do things that I would never have dreamed of and that is always an incredible source of inspiration.
Last year your album Exploding Head from 2009 was reissued. Many call it the most important APTBS’ record. What do you think make this records still actual after 13 years?
The self-titled debut release was a collection of demos I had recorded and so this really seemed like the first APTBS record. This was my chance to do something intentional and we had just signed with Mute Records so it was really exciting. I remember hanging out with Daniel Miller and getting a ton of the back catalog and was really inspired by all of those incredible records and wanted to do something that was on par with such an incredible history. All of that pressure really weighed on me when recording the record and writing the songs. Everything had to be perfect to my standards. When you get a shot you might not get another so I had to push it to the extreme.
Despite being quite known band, you’re very much into do-it-yourself ethics. Last albums of APTBS were released on Dedstrange, the label you’d found lately. Why it’s so, after releasing records on different labels, including just mentioned legendary Mute Records?
I think I’m one of those people that really wants to know the inner workings of what is happening so when Steve, our manager, was up for giving it a go starting a record label with me it sounded exciting. We could also use the band to help release other bands music and get more attention to some incredible artists. We could release any record on any format and not have to answer to anybody. I think that record labels are great, Mute and Dead Oceans were both incredible to work with but it’s nice to figure it out by yourself as well. Then you can say completely, I did this and I did it my way.
In the end of 2022 you’d played in Japan and Southeast Asia. How was it? Especially is such exotic places like Phillipines or Indonesia. Must be quite different from usual Western hemisphere?
It really is. I love it over there so much. I feel so lucky to be over there hanging out and partying with people who live so far away, it is really special. It’s also so nice to get out as much as possible from normal life and there is so much tradition and difference in the ways of life for people that it makes life seem more. There are too many standards built from corporations that the more we can get away from that the more unique and interesting life is.
Is it still relevant today, that the main emotion APTBS want to summon live is fear? One of your fans after-gig reaction was: I was sonically fucked, swaddled, blissed and obliterated, all at the same time. No fear, but sounds like you’d succeeded, hadn’t you?
I think for some it could be fear and for others love. It is all a bit of crossing that threshold of pain and going to the place of enlightenment.
Your first appearance in Lithuania happened at Devilstone back in 2016. The promoters told you’d traveled more than 24hrs to reach the festival. That was your only show in Europe that summer. Why were you so determined to reach the place and what did you found there?
From what I had heard the festival sounded really cool and I had always wanted to go to Lithuania. You can see I love to travel to new places and it was incredible there. I think often festivals put in places without the standard bullshit sponsors are really great. I could feel that the people really wanted to party and it was really fun. I had a hunch that the festival would be like that so we tried really hard to make it there.
Oliver, do you play other pedals than yours Death by Audio? One of your last models Exploding Head Bundle (limited 500 units), made in partnership with Reverb.com, was sold out in less than 24 hours. Were you surprised?
I do use some other peoples pedals but not usually live. At our studio there are just boxes and boxes of pedals and I’m obsessed with experimentation so sometimes you just have to hear what it sounds like to hook up 100 pedals.
What are your main requirements for a sound?
It has to be an extremely loud stage sound. I want it to hear what everyone else is hearing. An A Place To Bury Strangers show is an experience and not supposed to sound exactly like the record. I bring extension cords and every amp has to be movable. Sound changes quickly and ears are very conscious of the positioning of the source of sound so we manipulate that as the show goes on to alter dynamics.
Are broken guitars and other equipment are included in your gig riders?
All the broken guitars are mine and I fix them slowly as time goes on. I usually travel with 3-6 guitars and a few of them are always broken and rotated in as the others are being glued back together. This way the floor of past venues around the world play an integral part to my tone.
Your website’s header says: The Loudest Band in the World. I thought Swans were the loudest :) Would you be up for a quiet acoustic set?
I’ve been to a bunch of Swans and MBV shows and they were pretty loud for sure but they vary as well as APTBS shows with how loud the PA can go for the room. We play as loud as we can at every show and even flatline the PA in the red. They might have bigger trucks with some bigger speakers but you would have to be addicted to pain to turn your amps all the way up like us. I’ve played acoustic guitar before but rarely do. I prefer the amplifier to speak to me.
Komentarai